- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-999-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00490-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- T. M.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėjas Jolanta Raščiuvienė Baudž. byla Nr. 1A-999-337/2011
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Panevėžio apygardos teismo 2011-07-07 nutartimi dalyje pakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nutartį, kuria jam pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą šešiems mėnesiams buvo paskirti teismo įpareigojimai būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., nevykdė šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent 2011-08-11 22.11 val. jis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje.
T. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-25 nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės paskyrimo ir skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę - viešuosius darbus arba baudą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad pripažindamas jį kaltu pagal BK 245 str. teismas nesvarstė, ar jo padarytoje veikoje yra visi būtini šios nusikalstamos veikos požymiai, ar buvo tiesioginė tyčia nevykdyti teismo sprendimu paskirtų įpareigojimų būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. Nurodo, kad jis prisipažino ir sutiko su pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, jog 22 val. nebuvo namuose, tačiau tyčios taip elgtis neturėjo. 2011-08-11 buvo pas seserį, kuri gyvena Panevėžyje ir žinodamas, jog 22 val. privalo būti namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, jis apie 21.45 val. išvažiavo iš jos namų, visuomet kelyje nuo sesers namų iki Pašilių kaimo sugaišta apie 12-15 minučių, buvo įsitikinęs, jog iki 22 val. spės grįžti namo, tačiau pavėlavo 5 minutes dėl nenumatytų aplinkybių, jog kelyje sugaiš ilgiau nei įprastai. Tai patvirtina tos aplinkybės, jog policijos pareigūnai matė, nors ir pavėlavęs, jis grįžo į namus, o liudytojas A. P. parodė, jog išsukant iš keliuko, vedančio į sodybą, kurioje gyvena T. M., į pagrindinį kelią pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį jo, apelianto, automobilį. Nors pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, jog jo namuose nerado 22.11 val., tačiau niekas aplinkybės - keleto minučių laiko skirtumo, kurį nurodė jis ir pareigūnai, netyrė. Pažymi, kad pažeidimas truko labai trumpą laiką, jokia žala pašaliniams asmenims ar visuomenės interesui nebuvo padaryta. Teigia, kad teismas, nenustatęs visų nusikaltimo sudėties požymių, nepagrįstai jį pripažino kaltu.
Taip pat apeliantas nurodo, kad paskirta bausmė neatitinka BK 41 str. numatytos bausmės paskirties, padarytos veikos pavojingumo bei jo asmenybės. Teigia, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tai kad baudžiamasis nusižengimas laikytinas mažareikšmiu, jis truko vos keletą minučių, jis dėjo pastangas nepažeisti teismo paskirtų įpareigojimų, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog dėl nepakankamo rūpestingumo pažeidė teismo nustatytą pareigą nuo 22 val. būti namuose ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl mano, jog teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, šis pažeidimas buvo vienkartinis, nėra pažeidęs teismo skirtų įpareigojimų, todėl mano, kad turėjo būti paskirta švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių - viešieji darbai arba bauda. Nurodo, kad įsidarbino vadybininku, todėl turi galimybę sumokėti baudą, o kadangi dirba ne visą darbo dieną, gali atlikti ir viešųjų darbų bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo T. M. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę.
BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuo atveju T. M. privalėjo laikytis teismo nutartyje nurodyto teismo įpareigojimo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val. Taigi baudžiamasis įstatymas šioje byloje buvo pritaikytas tinkamai.
Apeliantas tvirtina, kad teismas nesvarstė, ar jo padarytoje veikoje yra visi būtini šios nusikalstamos veikos požymiai, tai yra neįvertino, kad tyčios pažeisti teismo įpareigojimą būti atitinkamu laiku namuose jis neturėjo. Šis apelianto teiginys nepagrįstas.
BK 245 straipsnyje įtvirtintas absoliutus įpareigojimas vykdyti teismo sprendimus, tačiau, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – asmuo nori ir siekia nevykdyti teismo sprendimu jam skirtų įpareigojimų. Kolegija konstatuoja, kad, priešingai apelianto teiginiams, T. M. jam skirto teismo įpareigojimo neįvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, žinojo jam įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirto įpareigojimo turinį, įpareigojimo nevykdymo pasekmes, taip pat pripažino nurodytu laiku namuose nebuvęs. Taigi T. M. veika atitinka BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis nepakankamai įvertino galimybę laiku iš jo nurodomos buvimo vietos grįžti į namus, šios išvados nepaneigia.
Kolegija pripažįsta, kad ne bet koks teismo įpareigojimo nevykdymas gali suponuoti BK 245 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti būtent tokią išvadą. T. M. tvirtina, kad iki grįždamas į namus svečiavosi pas savo seserį, pas kurią lankydavosi dažnai, taigi puikiai žinojo tiek kelio maršrutą ir galinčias kilti (arba ne) kliūtis, tiek tam maršrutui įveikti reikalingą laiką. Apeliantas nei teismo posėdžiuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių ir iš anksto nenumatytų priežasčių (automobilio gedimas, autoįvykis ir pan.), sukliudžiusių nustatytu laiku grįžti į namus. Vertindamas ir atmesdamas šį apelianto teiginį teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojo A. P. nurodytas įvykio aplinkybes – nuvykus patikrinti, ar T. M. laikosi jam skirto įpareigojimo, jo namuose buvusi motina pareiškė, jog sūnus (T. M.) yra kažkur vietoje ir kažkam skambino, tačiau taip ir neradę T. M. pareigūnai fiksavo šią aplinkybę ir išvažiavo. Tik po kurio laiko jis pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį T. M. vairuojamą automobilį.
Nepagrįstas ir alternatyvus apelianto prašymas skirti švelnesnę bausmę. Skirdamas bausmę T. M. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino T. M. asmenybę ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo. Jokių naujų, teismo neįvertintų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės parenkant bausmės rūšį ir dydį, baudžiamojoje byloje nėra, jos nenurodomos ir apeliaciniame skunde. Nors skundu prašoma paskirtąją laisvės apribojimo bausmę pakeisti bauda ir tai motyvuojama aplinkybe, kad T. M. įsidarbino, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas pripažino, jog šiuo metu jau nebedirba, o ir už daugkartinius administracinės teisės pažeidimus paskirtų baudų nėra sumokėjęs.
Tokiu būdu nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.