Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-17 apie 16.58 val., D. M., Kėdainių mieste, Birutės gatvėje, vairavo automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

ATPK 257 str. nurodyta, kad nagrinėjant bylą įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

2016-09-17 16.58 val. pranešėjas M. B. pranešė (b. l. 3) policijai, kad šalia nuvažiavusio į griovį automobilio stovi neblaivus vairuotojas, kuris prašo ištempti iš griovio.

Apklaustas liudytoju M. B., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teismui patvirtino, jog pro įvykio vietą važiuojant jokio automobilio griovyje dar nebuvo, o po 20 min. jam grįžtant atgal pamatė į griovį įvažiavusį automobilį, nuo kurio einantis vyras - esantis teismo salėje (nurodė į D. M.) – jį stabdė, sustojus pasakė, kad jis nuvažiavo nuo kelio, paprašė ištempti iš griovio, tačiau užuodęs alkoholio kvapą jis padėti jam atsisakė ir pranešė policijai. Nurodė, kad vyras jam buvo nepažįstamas.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. R. ir N. A. taip pat teismui patvirtino, jog D. M. jiems atvykus sakė, kad automobilį vairavo jis, norėjo apsisukti ir įvažiavo į griovį, tačiau nieko blogo neatsitiko. Kadangi nuo vyro sklido alkoholio kvapas, buvo patikrintas jo blaivumas. Tik rašant protokolą D. M. pradėjo sakyti, jog vairavo ne jis, vairavo draugas, kad draugo nenori išduoti, o kalbos apie moterį apskritai nebuvo. Nurodė, kad D. M. kalbėjosi su kažkuo telefonu ir klausinėjo ką jam daryti, ką šnekėti. Automobilio rakteliai buvo pas D. M.. Rašant protokolą D. M. ėmė klausinėti, kiek laiko jam bus atimtos teisės. D. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pateikė automobilio dokumentus.

2,10 promilių neblaivumas D. M. nustatytas 17 val. 09 min. (b. l. 7).

Iš teismo pareikalautų (b. l. 37-38) duomenų apie D. M. ir S. J., kuri tvirtino vairavusi ir įvažiavusi į griovį, mobiliojo ryšio telefonų veikimo zonas iki liudytojo M. B. pranešimo policijai apie įvykį - 16.58 val., matyti, kad būtent D. M. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Kėdainių m. - Birutės g., tai yra įvykio vietos zonoje, o S. J. mobiliojo ryšio telefonas veikė Respublikos g., Kanapinsko g., Janušavos g. teritorijoje, tai yra iš esmės kitame mieto gale ir atkreiptinas dėmesys, kad šalia tų gatvių yra ir Lauko g., kurioje S. J. gyvena (maps.lt). Būtent D. M., priešingai nei jis tvirtino teismui, skambino S. J. (b. l. 43-44), o ne atvirkščiai: duomenyse fiksuoti iš D. M. tel. išeinantys - tai yra skambučiai S. J.; šią aplinkybę patvirtina ir duomenys apie į S. J. tel. įeinančius (B) D. M. skambučius tuo pačiu laiku; S. J. tikrintu laiku nuo 16.00 val. iki 16.58 val. D. M. neskambino (b. l. 43-45, 56, 62).

Visų šių išvardintų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent D. M. būdamas vidutiniai neblaivus vairavo automobilį ir Birutės gatvėje nuvažiavo nuo kelio į griovį.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų M. B. ir policijos pareigūnų, kurie buvo įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais. D. M. ir paminėti asmenys tarpusavyje nepažįstami, be to, liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti anksčiau paminėti įrodymai. Liudytojo J. T. parodymai jokios įtakos D. M. veikos kvalifikavimui neturi, nes apklausos pradžioje jis nurodė, kad su D. M. įvykio vietoje nekalbėjo, o be to, D. M. versija, kad vairavo ne jis, atsirado policijos pareigūnui rašant protokolą, gi automobilis buvo nutempiamas protokolą jau surašius, tai yra D. M. prieš tai jau sugalvojus ir išsakius savo versiją policininkams.

O D. M. draugės S. J. parodymus, kad vairavo ji, o ne neblaivus D. M., atkreipiant dėmesį ir į D. M. ir S. J. parodymų prieštaringumą (D. M. nurodė, kad jis atėjęs prie į griovį įvažiavusio automobilio rado S. J., gi S. J. nurodė, kad nuo automobilio nuėjo nesulaukusi D. M.), teismas vertina kaip melagingus, remiantis kuriais D. M. siekia išvengti administracinės atsakomybės, o S. J. siekia jam padėti išvengti atsakomybės už padarytą grubų KET pažeidimą. S. J. versija buvo paneigta tais pačiais įrodymais, kuriais įrodyta D. M. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad D. M., automobilį vairavęs būdamas vidutiniai neblaivus, nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124 ¹ str. 8 d., todėl turi būti nubaustas.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (KET), už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudos rūšį ir jos dydį atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, asmuo nuo 2010 m. už administracinės teisės pažeidimus baustas viso 5 kartus, dvi nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), praeityje vieną kartą jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tai yra asmuo vėl, būdamas vidutiniai neblaivus, automobiliu, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, aktyvaus eismo laiku važiavo miesto gatve (-ėmis), sukėlė eismo įvykį, kas, teismo manymu, rodo, jog jo elgesys už transporto priemonės vairo kelia ypatingą pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, todėl teismas daro išvadą, kad pažeidėjui skirtinos nuobaudos: minimalios baudos ir maksimalus teisės vairuoti atėmimas. Nuobaudos, esant pažeidimų idealiajai sutapčiai, subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu.

Teismas taip pat pabrėžia, kad liudytojai S. J., kuri teismą patikino, kad su D. M. nėra sugyventiniai bei savo valia, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, davė parodymus, akivaizdžiai prieštaraujančius administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams, turi būti iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., padarymo, tai yra dėl melagingų parodymų davimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 29, 33, 286 - 288 str., teismas,

nutaria:

nubausti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini):

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikui;pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalį – 5,00 Eur (penkių eurų 00 ct) bauda;

remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą paskirti 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikui.

Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 187² str. už tai, kad ji, Kėdainių rajono apylinkės teisme, 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, būdama pasirašytinai įspėta pagal ATPK 187² str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad ji 2016-09-17 apie 16.30 val., Kėdainių m., Birutės gatvėje, neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apsisukinėdama nuvažiavo nuo kelio į griovį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.