- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-187-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28732-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2942-1015/2019, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL dydžio (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudos bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi J. K. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta jam 34 MGL dydžio (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda. Šiuo nuosprendžiu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 45,78 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 78 ct) turtinės žalos atlyginimo iš J. K. nutrauktas. Procesas dėl R. A. civilinio ieškinio dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš J. K. nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. nuteistas už tai, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. liepos 7 d., apie 03 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie baro „Pantera“, sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam R. A. taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistojo J. K. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti esant BK 38 straipsnyje numatytam pagrindui.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo išvados dėl BK 38 straipsnio netaikymo prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 daliai, BK 97 straipsnio 9 daliai, todėl sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų yra nepagrįstas ir neteisingas.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad J. K. stengėsi išvengti konflikto, darė tai pakankamai aktyviais veiksmais. Toks jo elgesys rodo, kad jis linkęs vengti konfliktinių situacijų. Dėl šios priežasties išvados dėl naujų nusikalstamų veikų darymo negali būti pripažįstamos pagrįstomis.
2.3. Apeliantas nurodė, kad byloje esanti informacija iš registrų yra nepakankama ir neišsami (skirtingai nuo įprastos tvarkos, kai įsiteisėję teismų nuosprendžiai ir nutartys yra baudžiamojoje byloje), todėl ja remtis nėra jokio teisinio pagrindo. Apylinkės teismas nesilaikė BK 97 straipsnio 9 dalies reikalavimų, kadangi byloje esančios informacijos apie priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius J. K. atžvilgiu nepakanka, o papildomos informacijos apie tai nebuvo pateikta.
2.4. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad šioje byloje teismas svarstydamas klausimą dėl BK 38 straipsnio sąlygų nepagrįstai rėmėsi informacija, kuri neleidžia gynybai (o ir pačiam teismui) įvertinti užsienio valstybėje nustatytų aplinkybių. Taip pat, nors ir tinkamai įvertino J. K. veiksmus konflikto metu, tačiau visiškai nevertino jų kitų asmenų veiksmų kontekste, dėl ko padarė netinkamas išvadas, kad jo ginamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo J. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. K. gynėjo Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas tenkinamas
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių išsakytus argumentus, byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytus požymius, tačiau yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galimas tik tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, be to, nėra jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Šioje byloje apeliaciniu skundu neginčijamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ar J. K. kaltė, byloje ginčo dėl to nėra, o keliamas klausimas dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
7. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
8. Apylinkės teismas nustatė BK 38 straipsnio 1–3 dalyje numatytas sąlygas, tačiau, įvertinęs J. K. teistumus užsienyje bei aplinkybę dėl jo baustumo administracine tvarka, padarė išvadą, jog J. K. neteisėtas elgesys yra neatsitiktinis, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtent dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra BK 38 straipsnio 4 dalyje numatytos būtinos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos charakteristiką, sprendžia, kad, nors apylinkės teismas turėjo diskrecijos teisę dėl BK 38 straipsnio taikymo, tačiau šiuo atveju nuspręsdamas jo netaikyti netinkamai aiškino ir vertino byloje esančius duomenis, ko pasekoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
10. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat, kad buvo nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte (yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis J. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido, turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi, žalą tiek nukentėjusiajam, tiek valstybei atlygino. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad buvo nustatytos BK 38 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos sąlygos.
12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas manyti, jog J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad vienas esminių argumentų, lėmusių teismo sprendimą neatleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo jo teistumai užsienyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. K. Lietuvoje neteistas, tačiau tris kartus teistas (baustas) Didžiojoje Britanijoje: 2014 m. balandžio 9 d. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti; 2014 m. balandžio 23 d. už įžeidimą ar šmeižimą; 2015 m. gegužės 20 d. už vairavimą neblaiviam (b. l. 110–114).
13. Apygardos teismas, vertindamas šiuo duomenis, visų pirmą pažymi, kad BK 97 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį 97 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.
14. Šiuo atveju byloje esantys duomenys apie kitos valstybės sprendimus J. K. atžvilgiu nėra išsamūs ir detalūs, jie nebuvo tikslinami. Todėl nėra aišku, ar J. K. padarė veikas, atitinkančias Lietuvos baudžiamajame įstatyme nustatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Pavyzdžiui, įžeidimas Lietuvoje jau kurį laiką nebėra laikomas nusikalstama veika, o vairavimas apsvaigus nusikalstamu tapo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau J. K. Didžiojoje Britanijoje už panašaus pobūdžio veiką nubaustas dar iki 2017 m. sausio 1 d. Šios aplinkybės rodo, kad J. K. vienu atveju galimai apskritai nepadarė veikos, atitinkančios baudžiamąjį įstatymą, o kitu – galimai padarė administracinį teisės pažeidimą. Taigi Lietuvos baudžiamąjį įstatymą atitinkančią nusikalstamą veiką J. K. Didžiojoje Britanijoje padarė galimai vieną kartą – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalis), t. y. galimai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas.
15. Spręsdamas, ar yra pagrindo manyti, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog Lietuvos BK galimai atitinkančią veiką (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) jis padarė 2014 metais, t. y. prieš 5 metus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, kas reiškia, jog net ir prižinus jį turinčiu teistumą dėl šios veikos, teistumo galiojimo terminas jau būtų pasibaigęs. Vairavimo apsvaigus veika irgi buvo padaryta prieš pakankamai ilgą laiko tarpą – 2015 metais, todėl vertinant anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, jis būtų laikomas nebaustu. Teisėjų kolegijos vertinimu, užsienyje padarytų pažeidimų pobūdis, praėjęs laikotarpis nuo jų padarymo iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo, taip pat aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, jog po šios veikos padarymo jis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, apylinkės teismo išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, neleidžia laikyti pagrįsta.
16. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, jog J. K. Lietuvoje buvo baustas administracine tvarka, taip pat negali būti laikomos reikšmingomis sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo. Visų pirma, dėl to, kad, kaip ir pažymėjo apylinkės teismas, šie pažeidimai nėra šiurkštūs ar pavojingi (greičio viršijimas, automobilio pastatymas atitinkamoje vietoje be leidimo). Kita vertus, nedidelio pavojingumo pažeidimų padarymas negali lemti išvados, kad J. K. darys naujus – žymiai pavojingesnius teisės pažeidimus – nusikalstamas veikas.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija spręsdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą šiuo atveju papildomai atsižvelgia ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 167 straipsnio 1 dalies nuostatas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tai yra, įstatymo leidėjas šios kategorijos bylose nesant BPK 167 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių nukentėjusiojo poziciją dėl baudžiamojo proceso kaltininko atžvilgiu būtinumo iškelia aukščiau už viešą interesą. Nagrinėjamas atvejis visuomeninės reikšmės neturi. Nukentėjusysis, nors ir teikė ikiteisminį procesą inicijuojantį skundą, šiuo metu baudžiamojo proceso tęsimo nebenori, kas laikoma reikšmingu sprendžiant minėtą nagrinėjamą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad baudžiamojo proceso nutraukimas šiuo atveju užtikrintų teisinės santarvės atkūrimą.
18. Įvertinus nuteistąjį J. K. charakterizuojančių duomenų visumą: jis yra dirbantis, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atlygino padarytą žalą, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad J. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad yra ir kitos BK 38 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatytos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
19. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju R. A..
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo J. K. gynėjo Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti.
J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą – panaikinti ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, sumokėtą 2019 m. liepos 26 d. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui – R. M..
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 45,78 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 78 ct) turtinės žalos atlyginimo iš J. K. nutraukti.
Procesą dėl R. A. civilinio ieškinio dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš J. K. nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti J. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, jeigu jis kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, jeigu jis kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.