Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-04-01, apie 18.00 val. vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, v/n (duomenys neskelbtini) Vydūno g. 27, Vilniuje, pravažiuodamas pro stovinti automobilį Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir taip apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodoma, kad S. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p., 234 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.

Atvykęs į teismo posėdį S. L. nurodė, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį Mitsubishi Galant, v/n (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad minėtu adresu jis karts nuo karto stato automobilį. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto ir pašalinio garso negirdėjo, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Ant jo vairuojamo automobilio jokių išsiskiriančių pažeidimų nepastebėjo, kadangi mašina yra senoka ir kosmetinių pabraižymų joje buvo nuo seno. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pagrindo bėgti iš eismo įvykio vietos, jis neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei išklausęs į teismo posėdį atvykusio S. L. paaiškinimo, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių S. L. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. neigia pajutęs kontaktą su automobiliu Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančio transporto priemonės Mitsubishi Galant, v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto, sudarytų fotolentelių bei eismo įvykio schemoje užfiksuotų automobilio Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų aprašymo matyti, kad abiejuose automobiliuose nustatyti apgadinimai yra nežymūs – automobilyje Mazda 626 yra nežymiai nubrozdintos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys bei užpakalinis bamperis, o automobilyje Mitsubishi Galant – nežymiai nubrozdintas dešinės pusės priekinio bamperio kampas. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad S. L. po kontakto buvo sustojęs, išlipęs ir apžiūrėjęs automobilius. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigta S. L. pozicija, jog jis automobilių kontakto nejuto. Tai reiškia, kad jo veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad S. L. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus S. L. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes, teismas mano, kad S. L. vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, byloje esantį fotolentelė, kurioje matosi automobiliams padaryti apgadinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tokiu būdu S. L. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes S. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

S. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2012-04-01, apie 18.00 val. vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, v/n (duomenys neskelbtini) Vydūno g. 27, Vilniuje, pravažiuodamas pro stovinti automobilį Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir taip apgadino abu automobilius. Tokiu būdu S. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pažeidėjas gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančios atsakomybės aplinkybės buvimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone S. L. už LR ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą piniginės baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.