Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. R., jo įstatyminei atstovei L. R. ir gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.R., gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (1 veika), ir

R.S. (R.S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2017-10-14, apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprašęs N. K. duoti apžiūrėti garso kolonėlę "(duomenys neskelbtini)", priklausančią V. K., šiam sutikus, paėmė kolonėlę į rankas ir apžiūrėjęs ją, pradėjo bėgti tempdamas kolonėlę N. K. iš rankų, kurią pastarasis laikė už dirželio, dėl ko N. K. neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant kelių nepaleisdamas kolonėlės dirželio, o R. S. toliau siekdamas pagrobti kolonėlę tempė ją iš nukentėjusiojo rankų vilkdamas jį žeme, po ko sustojęs atsegė dirželį nuo kolonėlės ir paėmęs ją pabėgo. Tokiais savo veiksmais R. S. atvirai pagrobė V. K. priklausantį 299,99 eurų vertės turtą.

Be to, R. S. ir J. R. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą:

jie 2017-10-31, apie 17.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, J. R. stebint aplinką, R. S. įlipo pro pirmame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto atidarytą balkono langą į N. B. priklausantį butą ir iš jo pagrobė N. B. priklausančią 10 eurų vertės kuprinę bei 70 eurų vertės planšetinį kompiuterį ,,Lenovo“. Po ko, išlipęs su pagrobtais daiktais, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S. liko prie balkono stebėti aplinką, kol J. R. įlipo pro tą patį balkono langą į minėtą butą ir pagrobė N. B. priklausantį 400 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei P9". Tokiu būdu R. S. ir J. R., įsibrovę į patalpą, pagrobė N. B. priklausantį 480 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad iš N. K. pavogė kolonėlę, ją davė pasaugoti draugui, kitą dieną jis ją užstatė lombarde. Vėliau apiplėšė butą kartu su J. R.. Jis įlipo pirmas, paėmė planšetę, po to įlipo J. R., jis paėmė telefoną ir jie pabėgo. Jam liko mokytis dar trys metai, žalą atlygino mama.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad ėjo pro šalį, R. S. pamatė pravirą balkoną. Jie apsidairė, ar nėra žmonių, pirmas įlipo R. S., paėmė kuprinę su planšetiniu kompiuteriu, iššoko, tada jis įlipo į balkoną, paėmė telefoną ir iššoko. Planšetę pardavė, gavo 20 Eur. Daugiau nebedarys nusikalstamų veikų, mokysis dar 3-4 metus.

Dėl 2017-10-14 nusikalstamos veikos

Iš liudytojo N. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14, apie 18.30 val., susitiko su draugu, kuris gyvena šalia jo, D. D., pastarojo namo kieme, tikslaus adreso nežino. Po to jie kartu nuėjo į jo namo, (duomenys neskelbtini), kiemą, kur susitiko dar su keliais draugais, A. A. ir E. G.. Kai su draugais susitiko, jis garso kolonėlę turėjo rankose. Susitikus su draugais, jis norėjo išmėginti garso kolonėlę, todėl per ją garsiai paleido muziką, kad pažiūrėti kaip ji veikia. Po kiemą su draugais vaikščiojo apie 30 min., muziką per garso kolonėlę visada skambėjo, bet vienu momentu ją buvo pagarsinęs, o paskui pritildė, kad galėtų susikalbėti su draugais. Iš savo kiemo nuėjo vėl į D. namo kiemą. Kol vaikščiojo po kiemą, jokių asmenų, kurie jam keltų įtarimą, nematė. Būnant D. kieme, jie visi sėdėjo ant suoliuko ir aptarinėjo kolonėlę, tuo metu muzikos nesiklausė. Po kurio laiko visi nusprendė nueiti pas D. į namus, kur įkrovė kolonėlę ir maždaug po 40 min. visi vėl išėjo į lauką. Prieš išeinant jis D. davė garso kolonėlę, nes jis prašė, norėjo su ja pavaikščioti. Išėjus į lauką, E. su A. nuėjo prie supynių, o jis su D. nuėjo už namo, į tunelį tarp namų, tačiau ten ilgai nebuvo, apsisuko ir ėjo atgal į D. namo kiemą, kur pamatė link jų bėgant A. ir E., ir keturis berniukus, vieną iš matymo žinojo, jo vardas D. M.. Juos pamatęs, jis išsigando, kadangi buvo girdėjęs, kad D. M. yra chuliganas ir tuo pat metu atsiėmė iš D. savo kolonėlę ir pradėjo bėgti link savo namų, nes išsigando, kad tie berniukai gali ką nors blogo jam padaryti. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad jį vejasi aukščiausias berniukas, iš keturių berniukų kompanijos. Tas berniukas jį pasivijo jo namo kieme. Pasivijęs pasakė, kad jo nebijotų, pradėjo klausinėti apie kolonėlę, klausė, kiek kainuoja. Kur buvo D. su kitais draugais tuo momentu, nepamena, juos pamatė tik tada, kai jie ėjo link jo per namų tunelį. D., A. ir E. atėjus pas jį, likę trys berniukai atėjo iš paskos. Atėjus draugams, jie keturiese nuėjo į jo namą, o tie berniukai liko toje pačioje vietoje stovėti. Nuėjus į namus, jis kolonėlę įsidėjo į kuprinę ir visi nuėjo pas D. į namus. Kodėl kolonėlės nepasiliko namuose, nežino, namuose buvo mama, tačiau jai nieko apie nesakė. Išėjus iš namų, jis tuos pačius berniukus pamatė sėdinčius kitoje namo laiptinėje, kodėl jis negrįžo namo, nežino. Einant link D. namų, priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, prie jų priėjo aukštasis berniukas, kiek žino jo vardas R., jis kartu su D., juos sekė. Pas R. rankose buvo telefonas ir R. jo paklausė, ar jis gali prisijungti prie kolonėlės, kad galėtų paleisti muziką. Jis nieko neatsakė R., tačiau šis per telefoną susirado kolonėlės dažnį, prisijungė prie jos ir paleido muziką. Kolonėlė jokių apsaugos kodų neturi, todėl prie jos gali prisijungti kas nori. Kai R. paleido muziką per jo kolonėlę, jie visi kartu ėjo iki D. namų ir, kai D. jau atidarė namo laiptinės duris, jis išsitraukė kolonėlę iš kuprinės ir ją išjungė. Tuo metu R. pasakė, kad jo kolonėlė jam labai patiko ir jis nori ją apžiūrėti. Jis leido R. apžiūrėti kolonėlę, tačiau laikė už kolonėlę už dirželio. Apžiūrinėdamas kolonėlę, R. vienu metu staigiai patraukė ją link savęs ir pradėjo bėgti, o jis laikydamas kolonėlės dirželį ir nepaleisdamas, norėjo bėgti iš paskos, bet iš karto pargriuvo ant kelių ir toliau rankose virš galvos laikė dirželį ir kolonėlės nepaleido. Jis pargriuvo nuo R. patempimo ir staigaus pradėjimo bėgti. R. pradėjus bėgti, jis buvo pargriuvęs, todėl jį kelis metrus ant kelių pusiau gulomis R. patempė, nes jis vis laikė kolonėlės dirželį rankose ir jo nepaleido. R. supratęs, kad nepaleis kolonėlės dirželio, sustojo ir pradėjo tampyti kolonėlę, kad tik paleistų dirželį, tačiau jis nepaleido ir bandė atsistoti. Kai vyko tampymas, R. vieną kartą rankos alkūne pataikė jam į kaktą, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo tyčinis smūgis, ar ne, ar tai buvo smūgis netyčia, kai tampė kolonėlę. Kai jis buvo jau pusiau atsistojęs, R. dirželį nuo kolonėlės atsegė ir nubėgo. D. stovėjo šalia jo, kai pabėgo R., o kur buvo kiti du R. draugai nebematė (1 tomas, 46-50 b.l.).

Iš liudytojo D. D. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kad 2017-10-14, apie 16.00 val., N. K. atėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. N. turėjo garso kolonėlę. Kai nusprendė eiti į lauką, N. garso kolonėlę iš dėžės išėmė ir rankoje laikydamas kolonėlę išėjo į lauką. Dėžė nuo kolonėlės liko pas jį namuose. Kieme susitiko dar su dviem draugais, t. y. A. A. ir E. G., visi vaikščiojo po jo namo kiemą ir sugalvojo nueiti iki N. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Einant pro (duomenys neskelbtini) namo tunelį, jis pamatė nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinant keturis jam nepažįstamus berniukus, jie ėjo link jų. Jis N. pasakė eiti greičiau, nes išsigando, pagalvojo, jog tie berniukai gali jiems ką nors padaryti. Po šių jo žodžių N. pradėjo bėgti link savo namų, jis su draugais ėjo iš paskos, o vienas iš tų berniukų, kuris buvo aukščiausias, pradėjo vytis N., šaukė N., kad palauktų, kad parodytų jam kolonėlę, tačiau N. nesustojo ir užbėgo už (duomenys neskelbtini) namo. Jiems atėjus prie minėto namo kampo, pamatė N., stovintį su nepažįstamu berniuku. Kol jie ėjo su A. ir E. prie N., jiems iš paskos ėjo kiti nepažįstami berniukai. Priėjus prie N., girdėjo kaip berniukas, kuris buvo su N., klausė N., kiek kainuoja kolonėlė, kur pirko, tačiau N. pasakė, kad nieko nepamena. Kai jau priėjo prie N., visi nusprendė eiti link N. namų, nes A. N. sakė, kad jis pasidėtų kolonėlę. Kol ėjo, tie nepažįstami berniukai stovėjo toje pačioje vietoje ir žiūrėjo, kur jie eina. Netoli N. namų pamatė, kaip berniukai pradėjo eiti iš paskos. Jie įėjo į N. namo antrą laiptinę, o tie berniukai sustojo prie pirmos namo laiptinės. Atėję pas N. į namus, visi jam sakė, kad jis paliktų kolonėlę, kad nesineštų jos, tačiau N. neklausė, įsidėjo kolonėlę į kuprinę ir vėl išėjo į lauką. Jiems išėjus iš N. namų, matė tuos pačius berniukus, stovinčius prie pirmos namo laiptinės ir jiems einant pėsčiųjų taku prie jų priėjo vėl tas pats aukščiausias berniukas. N. buvo ką tik ištraukęs kolonėlę ir ją laikė rankoje, tačiau jokios muzikos paleidęs nebuvo. Berniukas N. prašė leisti prisijungti prie kolonėlės, kad galėtų paleisti muziką, N. sutiko. Kol berniukas jungė muziką ir kol ji grojo, N. kolonėlę laikė savo rankose. Jie visi, kartu su tuo berniuku ir kitais nepažįstamais berniukais, nuėjo link jo namų. Tas aukštas berniukas bendravo tik su N., kiek pamena, kalbėjo apie kolonėlę, kiek kainuoja ir taip toliau. Priėjus prie jo namo pirmos laiptinės, jau ruošiantis eiti į laiptinę, prie jų priėjo ir kiti berniukai, kurie visą laiką ėjo iš paskos. Aukštasis berniukas N. paprašė duoti apžiūrėti kolonėlę. N. sutiko ir davė berniukui kolonėlę pažiūrėti, tačiau nuolat laikė už dirželio, kuris yra prijungtas prie kolonėlės. Kol berniukas apžiūrinėjo kolonėlę, jis nuėjęs atidarė namo laiptinės duris ir atsisukęs pamatė, kaip tas berniukas staigiai iš visų jėgų patempė kolonėlę N. iš rankų, kad N. paleistų dirželį, tačiau N. dirželio nepaleido ir pargriuvo ant kelių. Tada tas berniukas vėl pradėjo tampyti kolonėlę, galiausiai N. paleido dirželį ir tas berniukas su savo draugais nubėgo. Ar nors vienas iš nepažįstamų berniukų N. smogė, negali pasakyti, nes to nematė, tačiau jam N. sakė, kad tas aukščiausias berniukas smogė į kaktą. Jis viską matė, kaip iš N. atėmė kolonėlę, jam niekas neužstojo, tačiau ar smogė N. ir kada, nematė. Kai N. buvo pargriuvęs ant kelių, jo rankos buvo galvos lygyje, atimant kolonėlę N. ir tas berniukas tampėsi. Ar tampymosi metu pats N. galėjo įsidaužti sau į kaktą nematė, bet mano, kad galėjo (1 tomas, 86-89 b.l.).

Iš liudytojos A. A. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14, apie 17.00 val.-18.00 val., sutiko N. ir D., N. namų kieme, jie su D. apžiūrinėjo garso kolonėlę, kurią turėjo N.. Kai sutiko D. ir N., ji vedžiojo šunį, todėl paprašė jų palaukti prie jos namo laiptinės, kol parves šunį namo, nes norėjo eiti kartu su jais, tačiau jie pasakė, kad laukti negali, nes turi eiti pas N. į namus. Parvedusi šunį, ji nuėjo prie darželio „(duomenys neskelbtini)“, nes ten šalia jo gyvena N., be to, ten visada jie susitinka su N.. Kai nuėjo, ten jau buvo N., D. ir E.. Prie N., D. ir E. buvo priėję 4 berniukai, vyriausiasis berniukas iš keturių klausinėjo N. apie kolonėlę, kiek ji kainuoja už kiek parduotų. Ką N. atsakė berniukui, nepamena, bet pamena, kaip tas berniukas paprašė N. duoti kolonėlės dėžutę, nes norėjo sužinoti kainą, tačiau apžiūrėjęs nieko nerado. Kai grąžino N. dėžę nuo kolonėlės, N. pasakė, kad nori eiti namo ją padėti, todėl jie, t.y. ji ir jos draugai nuėjo pas N.. Einant pastebėjo, kad tie berniukai eina iš paskos. Kai N. nuėjo į namus, ji, D. ir E. laukė laiptinėje, kur per langą pamatė, jog prie namo stovi tie patys keturi berniukai. Kai N. išėjo iš savo buto, jis pasakė, kad kolonėlę turi kuprinėje. Išėjus iš laiptinės prie kitos laiptinės stovėjo tas pats berniukas, kuris klausinėjo N. apie kolonėlę. Ji sakė N., kad kolonėlę geriau palikti namuose, tačiau jis nesutiko ir tada jie visi nuėjo link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, link PC „(duomenys neskelbtini)“. Einant pamatė, kad link jų atbėga tas pats pirmasis berniukas ir pribėgęs vėl klausinėjo N. apie kolonėlę, o po jo iškart prie jų pribėgo ir antras berniukas, kuris buvo prieš tai su pirmuoju berniuku. Pirmam berniukui paklausus N., kur yra kolonėlė, N. iš kuprinės ją ištraukė ir paėmė į rankas. Tada pirmas berniukas paprašė leisti su savo telefonu prisijungti prie kolonėlės, N. sutiko, tačiau kolonėlę toliau laikė savo rankose. Kai pirmas berniukas paleido muziką per kolonėlę, visi nuėjo į D. namo kiemą. Kai atėjo, sustojo prie D. namų laiptinės. Pirmas berniukas atsijungė nuo kolonėlės ir N. paprašė duoti jam į rankas apžiūrėti kolonėlę, tačiau N. nesutiko jam duoti į rankas, bet leido ją apžiūrėti ir pats laikė savo rankoje kolonėlę. N. vienos rankos delne laikė kolonėlę, o su kita ranka laikė kolonėlės dirželį. Pirmasis berniukas pirštais rodė į kolonėlę ir pasakojo apie ją, bet staiga tas berniukas griebė už kolonėlės ir pradėjo tempti link savęs, o N. link savęs, tarp tarp jų įvyko tampymasis, nes N. nenorėjo paleisti kolonėlės dirželio, o berniukas norėjo ją atimti. Pirmam berniukui pradėjus bėgti, N. nepaleido dirželio, todėl berniukas jį kelis žingsnius patempė. N. paleidus kolonėlės dirželį berniukas nubėgo link tvenkinio. Kol ji buvo šalia, tas pirmas berniukas jokio smūgio N. nesudavė ir nespyrė jam, ji to nematė, nors visada žiūrėjo į juos ir viską gerai matė (1 tomas, 95-98 b.l.).

Iš liudytojo A. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14 su draugu T. K. buvo lauke, pradėjo lyti, todėl jie atsistojo prie namo laiptinės, po stogeliu, kad nesušlaptų. Stovint pamatė nuo jo namo kiemo einant jų klasioką D. M. su jam nepažįstamu asmeniu. Pasisveikinus jie visi keturi nuėjo už namo, kur prieš tai stovėjo su Tadu. Einant išgirdo garsiai grojant muziką, D. su draugu pradėjo eiti greičiau ir žvalgytis aplink, žiūrėjo iš kur sklinda muzika. Paėjus į kito namo kiemą, D. draugas parodė į priekyje stovėjusių vaikų grupę ir pasakė einam pavogti kolonėlę. Nors jis pats nematė, bet iš muzikos garso suprato, kad muzika groja per garso kolonėlę. Po D. draugo pasakymo jie visi nubėgo link tų vaikų grupės. Nubėgus D. draugas klausinėjo vaiko, kuris turėjo kolonėlę, apie ją, paprašė parodyti kolonėlę, tačiau tas berniukas kolonėlės nedavė, tik kalbėjo su juo. Netrukus berniukas su kolonėle ir jo draugai pradėjo bėgti, o D. draugas juos vytis, kur nubėgo vaikų grupė, jis nematė, nes jis iš paskos nebėgo, tik grįžęs prie jų, D. draugas pasakė, kad jie įbėgo į namo laiptinę, todėl jie visi nuėjo prie laiptinės ir laukė, kol išeis vaikai. Po kelių minučių jie su T. išėjo iki prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ ir prie laiptinės nebelaukė. Grįžtant, einant link namų, vėl pamatė D. su draugu kalbant su tais pačiais vaikais. Jie kalbėjo prie namo laiptinės. D. draugas konkrečiai kalbėjo su tuo berniuku, kuris turėjo garso kolonėlę. Priėjus girdėjo kaip tas draugas vėl klausinėjo to vaiko apie garso kolonėlę, o vėliau prašė leisti ją apžiūrėti. Tas vaikas sutiko duoti apžiūrėti kolonėlę. Jis matė, kad ant vaiko rankos buvo užvyniotas dirželis. Kol D. draugas apžiūrinėjo kolonėlę, jis buvo nusisukęs ir truputį paėjęs toliau, o kai atsisuko pamatė, kad D. draugas patempė kolonėlę link savęs ir pradėjo bėgti, o kadangi vaikas ant rankos turėjo dirželį, todėl jis pagriuvo. Negali pasakyti, ar vaikas užkliuvo ir dėl to pargriuvo ar nuo patempimo pargriuvo. Berniukui pargriuvus ant kelių, D. draugas toliau bėgo su kolonėle, o vaikas dirželio nepaleido, todėl D. draugas patempė tą vaiką kelis metrus, paskui atsisuko, priėjo prie klūpančio vaiko, kažką padarė, kaip suprato atsegė dirželį nuo kolonėlės ir tada jie visi nubėgo už namo, po ko visi išsiskirstė, jis nubėgo namo, kur kiti nubėgo, nežino. Kol stovėjo šalia, nematė, kad berniukui būtų suduotas koks smūgis (1 tomas, 102-105 b.l.).

Iš liudytojos R. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji, sesė G. M. ir Lorenas vedžiojo šunį, kai išgirdo berniuko šaukimą, kad gelbėtų jį, nes iš jo pavogė kolonėlę ir tuo metu pamatė parbėgančius keturis berniukus, o kitas berniukas, tas kuris šaukė ir kaip vėliau sužinojo jo vardas N., bėgo jiems iš paskos. Vieną iš tų keturių berniukų ji pažinojo, jo vardas D., pavardės nežino, taip pat iš matymo žinojo berniuką pravarde R., į kitus nespėjo įsižiūrėti. Kai jie prabėgo, matė, kad garso kolonėlę rankose laikė R.. Jiems prabėgus N. sustojo prie jų, o tie kiti berniukai prabėgę pro juos per gatvę, išsiskirstė po du ir nubėgo į skirtingas puses. N. prie jų priėjęs prašė padėti, norėjo jog padėtų pagauti tuos vaikinus ir paimti kolonėlę. Jie visi pradėjo bėgti, bėgo per namo kiemą ir po vienu balkonu pamatė D. su R.. Kaip tuo momentu iš laiptinės išėjo dvi moterys, kurioms visi šaukė, jog sulaikytų D. ir R., tačiau jos nespėjo ir jie pabėgo. Atvykusiems policijos pareigūnams jos pasakė, jog tarp tų berniukų bėgusių buvo J. ir V. R., nes žinojo, kad jie su D. dažnai vaikščioja, todėl ir pagalvojo, kad tai gali būti jie, nors veidų nematė, sprendė tik iš ūgio, nes tarp bėgusių berniukų jie buvo žemiausi (1 tomas, 137-140 b.l.).

Iš liudytojos G. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji, jos sesė R. M. ir Lorenas vedžiojo šunį, kai išgirdo berniuko riksmą ir pamatė link jų parbėgant keturis vaikinus su gaubtuvais. Iš keturių vaikinų pažino D. M., nes jis lanko tą pačią mokyklą kaip ir ji, o į kitus nespėjo įsižiūrėti. Kai jie prabėgo, pamatė, kad juos vejasi kitas berniukas, kuris labai garsiai šaukė „gelbėkit“. Kaip vėliau sužinojo, jo vardas N.. jie priėjo prie jo ir jis papasakojo, kad iš jo pavogė garso kolonėlę. Jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) mokyklos, nes link tos pusės nubėgo D.. Perėjus namo tunelį, koks tai namas buvo nežino, link jų ėjo dvi moterys, ir joms pašaukė, kad gaudytų berniukus, kurie yra po balkonais, nes kai perėjo tunelį, pamatė, kad D. su kitu vaikinu yra po namo balkonu, tačiau kai pasakė moterims gaudyti juos, jie pabėgo iš po balkono ir moterys jų nepagavo. L. mėgino juos vytis, tačiau nepagavo. Moterys iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl policijos pareigūnams pasakė, kad su D. buvo J. su V., nežino, spėjo tik iš ūgio, nes jie iš keturių, kurie bėgo buvo mažiausi, nors veidų jų nematė. Kas turėjo rankose kolonėlę, nematė. N. paaiškino, kad aukščiausiasis berniukas iš keturių smogė jam į veidą ir pagrobė kolonėlę (1 tomas, 144-147 b.l.).

Iš liudytojo L. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14 jis ėjo su R. ir G. M. pasivaikščioti iki prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ ir, būnant prie devyniaaukščio namo, išgirdo rėkiant vaiką „gelbėkit“, ir paskui link jų bėgant keturis ar penkis asmenis. Iš iš tų keturių penkių asmenų pažinojo tik D. M., kitų asmenų veidų jis nematė, jie buvo visi su gaubtuvais. Vaiką, kuris šaukė, matė, tačiau jo nepažinojo. Kai tie keturi asmenys pro juos prabėgo, jis pradėjo vytis aukščiausią asmenį, kuris prabėgo pro juos. Kodėl jį gaudė, negali atsakyti. Gaudydamas tą aukščiausią asmenį, jis prabėgo pro tarp namų esantį tunelį iki paskutinio namo, jų adresų pasakyti negali, nežino, tačiau jo nepagavo. Grįžus atgal prie R., G. ir to vaiko, kuris nukentėjo, prie daugiabučio pamatė, kad po jo balkonu stovi D. su kitu jam nepažįstamu asmeniu, kiek dabar žino jo vardas A., jo vardą pasakė G. M., ir tada iš namo išėjo dvi moterys, kurioms šaukė, kad juos sulaikytų. Tačiau jie pabėgo, jų nepagavo ir jis jų nebematė daugiau. D. su A. rankose neturėjo jokios kolonėlės. Kai moterys jų nepagavo, iškvietė policijos pareigūnus. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, jis paaiškino, kad jam kažkas smogė į galvą ir atėmė garso kolonėlę. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad berniuką, kuris nukentėjo, užpuolė V. ir J. R., nes su D. M. jie dažnai bendrauja ir kiek žino, jie dažnai taip pat daro nusikaltimus. Nei J. nei V. jis nematė, kai bėgo keturi ar penki asmenys, todėl negali pasakyti, ar jie buvo ar ne, pareigūnams pasakė, tik dėl to, jog D. su jais bendrauja (1 tomas, 151-153 b.l.).

Iš liudytojo policijos pareigūno A. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14, apie 19.10 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, yra sumuštas vaikas. Nuvykus minėtu adresu, pamatė keletą vaikų, tarp kurių buvo G. ir R. M., L. J. ir pats nukentėjusysis N. K.. Mergaitės paaiškino, kad berniukas D. M. sumušė Nikitą. N. K. buvo išsigandęs, susijaudinęs, vizualiai jokių sužalojimų nesimatė, pasakė, kad jį sumušė ir atėmė garso kolonėlę. Jis pats nenurodė, kas jį sumušė, tačiau paklausus, ar tai galėjo padaryti, iškvietime nurodyti asmenys t. y. V. ir J. R., pasakė, kad jų nebuvo, o D. M. buvo, tačiau jo nemušė. Taip pat kai atvyko prie vaikų, dar buvo moteris J. N., kuri kvietė policijos pareigūnus, tačiau ji nieko nepaaiškinimo, teigė jog nieko nematė (1 tomas, 130-133 b.l.).

Iš liudytojo T. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14, tikslaus laiko nepamena, su klasioku A. B. vaikščiojo po namų kiemus, nes A. gyvena šalia. Ruošiantis eiti namo. pradėjo lyti, todėl jie atsistojo po vieno namo laiptinės stogų, kad nesulytų. Stovėdami pamatė, kad link jų eina klasiokas D. M. su jam nepažįstamu vaikinu. Priėjus prie jų, visi pasisveikino, D. pristatė savo draugą ir pasakė, kad jo vardas R., pravardė R., daugiau jo jokių duomenų nežino. Stovint prie laiptinės, visi išgirdo garsiai grojant muziką, D. ir R. nubėgo pažiūrėti, iš kur sklinda muzika, jie nubėgo už namo, o jis su A. nuėjo link tos pusės kur jie nubėgo. Užėjus už namo, pamatė D. su R. stovinčius prie keturių vaikų grupės, jie klausėsi muzikos, R. berniuko, kuris turėjo kolonėlę, klausinėjo apie kolonėlę, kiek mokėjo ir kur pirko, ką dar klausė, nepamena. Po to visa vaikų grupė įėjo į daugiabutį, tikslaus adreso nežino, bet tame name gyvena vienas iš vaikų, nes kai išėjo išsivedė šunį, o jie stovėjo prie daugiabučio. Kai stovėjo, R. pasakė, kad palauktų jų. Kai jie išeis, pavogs kolonėlę, tačiau jie su A. manė, kad jis juokauja, todėl nieko nedarė. Kai iš daugiabučio išėjo vėl visi vaikai, prie jų priėjo R., o paskui ir jie, jis vėl klausinėjo berniuko su kolonėle rankoje apie kolonėlės įsigijimo aplinkybes, prašė leisti jam prisijungti prie jos iš savo telefono. Berniukas sutiko ir R. paleido muziką prisijungęs per tam tikrą dažnį prie jo kolonėlės. Dar truputį pastovėjus, o R. toliau kalbantis su berniuku, jis visko nesuprato, nes jie kalbėjo ir rusiškai, R. paprašė berniuko duoti jam apžiūrėti kolonėlę, berniukas sutiko R. duoti apžiūrėti kolonėlę, tačiau, kol R. apžiūrinėjo kolonėlę, berniukas laikė už kolonėlės dirželio stipriai suspaudęs. R. apžiūrinėjęs kolonėlę, atitraukė įkrovimo lizdą apžiūrėjo jį, užtraukė ir pradėjo kolonėlę tampyti į šonus, jis tuo metu šalia stovėjo ir viską matė. Berniukas R. prašė, taip nedaryti, bet R. neklausė ir toliau tąsė tą kolonėlę, kol galiausiai tąsydamas R. atsuko berniukui nugarą ir pradėjo bėgti, o berniukas tuo metu pargriuvo, nuo ko pargriuvo negali pasakyti, ir įsikibo R. į abi kojas ties blauzdas. Kai pargriuvo berniukas, jis stovėjo gale jo ir jam taip atrodė, jog jis buvo įsikibęs R. į kojas. R. berniuką patempęs apie metrą ar du, neatsisukęs tyčia dešine koja spyrė berniukui, kad jis paleistų jį, kur pataikė, nematė ir nubėgo. Kai R. atėmė kolonėlę, jis nubėgo į kitą pusę negu R. ir kas įvyko toliau nebematė (1 tomas 109-111 b. l.).

Iš liudytojo D. M. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-14, apie 18.00 val., su draugu R. ir klasiokais A. B. ir T. K. vaikščiojo šalia jo namo, (duomenys neskelbtini) esančiame kito namo kieme, kai išgirdo garsiai grojančią muziką. Pamatė 4-5 vaikų grupę, kurie ėjo link jų. Jie taip pat pradėjo eiti link tų vaikų. Kol ėjo, R. nužiūrėjo garso kolonėlę, kurią laikė vienas iš berniukų ir pasakė, kad ją pavogs. Po šių žodžių jis R. sakė, kad taip nedarytų, tačiau jis neklausė ir vistiek sakė, kad pavogs kolonėlę. Jie visą vaikų grupę nuolat sekė ir žiūrėjo, kur šie eis. Jis su R. kartu vaikščiojo ir sekė vaikus, nes jo bijojo, kad R. gali sumušti jį, nes taip jau yra buvę, dėl tos paties priežasties, apie tai, jog R. nori pavogti kolonėlę, niekam nesakė. Priėjus prie vaikų grupės, R. paprašė berniuko, kuris turėjo kolonėlę, leisti prisijungti prie jos iš savo telefono. Tado su A. tuo metu nebuvo. Berniukas sutiko ir leido R. prisijungti prie kolonėlės, toliau visi kartu vaikščiojo. Netrukus prie jų prisijungė T. su A.. Priėję prie devyniaaukščio pastato laiptinės vaikų grupė sustojo, todėl sustojo ir jie. R. paprašė berniuko leisti apžiūrėti kolonėlę, berniukas sutiko, tačiau kolonėlę laikė savo rankose. Mano, kad berniukas laikė kolonėlę už diržiuko. R. abiem rankomis apžiūrėjo kolonėlę ir staigiai patempęs ją link savęs pradėjo bėgti su kolonėle nuo berniuko. Kadangi berniukas laikė kolonėlę, jis pargriuvo ant kelių, o R. nesustojo ir toliau bėgo, todėl tą berniuką patempė kelis metrus. Kai R. suprato, kad berniukas nepaleis kolonėlės, sustojo, apsuko aplink savo ašį berniuką, atsegė kolonėlės dirželį ir pabėgo. Jis viską gerai matė, kaip R. atsegė dirželį. Nors jis šalia visą laiką stovėjo, nematė, jog R. būtų sudavęs berniukui smūgį. Kai R. pagrobė kolonėlę, visi pabėgo. Jis bėgo iš paskos R. ir matė, kaip šis išmetė garso kolonėlę į krūmus, Tadas išbėgo į kitą pusę. Kai jau ėjo namo, R. liepė paimti kolonėlę ir grįžus namo įkrauti, o vėliau jam grąžinti. Jis sutiko ir kolonėlę paėmė. Eidamas jis kolonėlę įsidėjo tarp dešinės rankos ir dešinio šono ir dešine ranka prispaudė prie dešinio šono, tuo metu dar laikė rankose kilimėlį, kurį tėtis prašė parnešti. Jam einant, prie jo pribėgo du asmenys su gaubtuvais ir kolonėlę ištraukė jam iš po dešinės rankos ir pabėgo. Tų asmenų veidų jis nematė, jie buvo su gaubtuvais, be to, buvo tamsus paros metas, šių asmenų jis neatpažintų (1 tomas, 116-119 b.l.).

Iš 2017-10-14 pareiškimo apie padarytą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. K. pranešė, kad 2017-10-14, apie 19.40 val., jai būnant namuose, sūnus pranešė, kad apie 19.20 val. nepažįstami asmenys iš jo pagrobė garso kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ji patyrė 299,99 eurų žalą (1 tomas, 1-10 b. l.).

Iš 2017-12-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad N. K. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė garso kolonėlę (1 tomas, 170-173 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu kaltinamojo R. S. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis 2017-10-14, apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš N. K. pagrobė garso kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią V. K., kurios vertė 299,99 eurų. Taigi kaltinamojo R. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Dėl 2017-10-31 nusikalstamos veikos

Iš liudytojo V. R. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-31, apie 17.30 val., ėjo su broliu J. R. ir klasioku R. S. pasivaikščioti. Einant takeliu pro (duomenys neskelbtini) namą, R. S. pasakė ,,balkonas atidarytas, einam pažiūrėti ar yra cigarečių“. Jis iš karto nesutiko eiti, sakė jiems, kad niekur neis ir nuėjo link stadiono. Jis pasakė jiems, kad bus vėliau problemų. Pats pabijojo ir nenorėjo turėti problemų. Nuėjo iki stadiono už kokių 200 metrų ir atsisukęs pamatė, kaip pirmas pro pravirą balkono langą įlipo R. S., jam padėjo J. R.. Lipdamas R. numetė ant žemės kuprinę, kuri jam maišė įlipti. Po kelių sekundžių R. iššoko, tada įlipo Julius, kuriam padėjo įlipti R. S. ir greitai J. nulipo. Pribėgę prie jo, J. ir R. parodė, kad turi mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei“, plančetinį kompiuterį ir ausinukus. Po to visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gatvės. R. pasakė, kad jam negalima šiuo metu pasiimti plančetinio kompiuterio, todėl paprašė jį palaikyti pas juos namuose. Apžiūrėjęs mobilaus ryšio telefoną, pastebėjo, kad ekranas įskilęs. Plančetinio kompiuterio ekranas taip pat sudaužytas. Ar telefonas buvo dėkle, neprisimena. Sim kortelę J. išmetė, kur, nežino. Jie su J. parsinešė namo mobilaus ryšio telefoną ir plančetinį kompiuterį ir maždaug mėnesį laikė namuose, o vėliau R. S. pasakė, kad jam reikia kompiuterio ir J. atidavė jam. Kaip, kada ir kur J. atidavė R. kompiuterį, nematė. Maždaug po mėnesio J. atsinešė į mokyklą mobilaus ryšio telefoną ir tą pačią dieną jam iš kuprinės jį pavogė R. S.. Vėliau sužinojo, kad R. tą telefoną pardavė klasiokui E. P. už elektroninę cigaretę (2 tomas, 58-61 b.l.).

Iš liudytojo E. P. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-11-10 iš klasioko R. S. už 35 eurus nusipirko mobilaus ryšio telefoną Huawei P9, kurio IMEI NR. (duomenys neskelbtini). Savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo sekančią dieną ir naudojosi telefonu. Kokiomis aplinkybėmis klasiokas įsigijo šį telefoną, atsakyti negali. Nežinojo, kad telefonas galėtų būti vogtas, pirko, nes buvo maža kaina, prieš įsigyjant telefoną, telefono ekranas buvo įskilęs. Telefonas buvo be priedų (2 tomas, 65-67 b.l.).

Iš nukentėjusiosios N. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-10-31, apie 17.25 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atidarė savo buto vaikų kambario balkono duris bei balkono langą, balkonas yra įstiklintas, kad išsivėdintų kambarys. Tam, kad neužsidarytų langas ant balkono palangės padėjo kuprinę, o pati uždariusi kambario duris išėjo į kitą kambarį. Apie 17.40 val. nuėjo į kambarį uždaryti lango ir pastebėjo, kad nebėra kuprinės ir kambaryje buvusių daiktų, būtent buvo pavogtas 400 eurų vertės mobilaus ryšio telefonas „Huawei P9“, ir sūnaus 70 eurų vertės plančetinis kompiuteris „Lenovo“. Telefonas buvo be išskirtinių bruožų, plančetinio kompiuterio ekranas buvo skilęs. Pačios kuprinės vertė 10 eurų, ji buvo juodos spalvos, „(duomenys neskelbtini)“ karate mokyklos ženklas balta spalva. Iš viso iš jos pagrobta turto už 480 eurų. Telefonas bei plančetinis kompiuteris buvo padėti ant rašomojo stalo kambaryje. Butas yra pirmame namo aukšte. Papildomai apklausta N. B. nurodė, kad R. S. ir J. R. atsiprašė jos, kad įvykdė vagystę iš buto. Vaikų tėvai jai atlygino visą padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio byloje nebereikš. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. S. ir J. R. atžvilgiais, nes pretenzijų jiems nebeturi, atleido (2 tomas, 40-43, 44-46, 48-50 b.l., 3 tomas, 38 b.l.).

Iš 2017-12-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. P. apžiūrai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas 68-69 b. l.).

Iš 2017-12-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 71-72 b. l.).

Tuo būdu kaltinamųjų R. S. bei J. R. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jie 2017-10-31, apie 17.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, įsibrovė į patalpą ir pagrobė N. B. priklausantį 480 eurų vertės turtą. Taigi kaltinamojo R. S. bei J. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

Skirdamas bausmę R. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis vieną veiką padarė bendrininkų grupe.

Kaltinamasis R. S. padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei realiąja sutaptimi, vieną iš jų bendrininkų grupe, yra nepilnametis, mokosi, neteistas, nuo baudžiamosios atskomybės atleistas nebuvo, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino nusikaltimais padarytą žalą, duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viena iš švelnesnių BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis veiką padarė bendrininkų grupe.

Kaltinamasis J. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu byloje nėra, atlygino nusikaltimų padarytą žalą, mokosi, savo elgesį vertina neigiamai, yra pasiryžę daugiau nebenusikalsti, su nukentėjusiąja susitaikė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis J. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Siekiant paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, J. R. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius 2017-10-14 nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius 2017-10-31 nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. S. (R. S.) vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. (R. S.) paskirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

J. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 staipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 83 straipsniu ir 87 straipsniu, skirti J. R. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.