Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-483/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
1S-314-483/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00313-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Saulius Zakarevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00313-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. G. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 23 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu tuo, kad jis nuo 2008-04-22 iki 2008-10-22 bei nuo 2011-04-22 iki 2013-07-04 būdamas 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau - Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku, žinodamas, kad UAB „L.“ (nuo 2010-11-17 UAB „B.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), su Bendrija už Bendrijos administracinio pastato su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis pirkimą pagal 2008-04-22 Pastato pirkimo pardavimo sutartį tarp 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, atstovaujamos V. G. ir UAB „L.“, atstovaujamos E. N., neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo 800 000 Lt (231 696,01 Eur), išrašė 2012-03-23 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Pažymą apie tai, kad UAB „B.“ už Bendrijos administracinį pastatą su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina 800 000 Lt (231 696,01 Eur) pilnai atsiskaitė su Bendrija, kurią pats (V. G.) pasirašė, nors iš tiesų UAB „B.“ (UAB „L.“) nesumokėjo 800 000 Lt (231 696,01 Eur) 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, o neturėdamas pajininkų sutikimo ir nuo jų nuslepiant, priėmė 2012-03-23 UAB „B.“ išrašytą vekselį 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 800 000 Lt (231 696,01 Eur) sumai, kuriuo UAB „B.“ įsipareigojo sumokėti įsiskolinimą iki 2012-06-30, dėl ko UAB „B.“ (UAB „L.“) direktorius R. A., laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-04-02 minėtą pažymą pateikė apie nusikalstamą veiką nežinančiai Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. B. ir pastaroji išdavė 2012-04-02 liudijimą, įteisinantį duomenis apie įvykusį sandorį ir taip neteisėtai perleido Bendrijos teisę į jo žinioje buvusį Bendrijos turtą - administracinį pastatą su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, kurio vertė 800 000 Lt (231 696,01 Eur), nors su 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nebuvo atsiskaityta. Tokiu būdu V. G. iššvaistė užimamų Bendrijos pirmininko pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės turtą - administracinį pastatą su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 800 000 Lt (231 696,01 Eur).

1.1. Taip pat V. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu tuo, kad jis nuo 2008-04-22 iki 2008-10-22 bei nuo 2011-04-22 iki 2013-07-04 būdamas 365-os Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau - Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku, žinodamas, kad UAB „L.“ (nuo 2010-11-17 UAB „B.“) su Bendrija nuo 2008-04-22 neatsiskaitė už 2008-04-22 Bendrijos administracinio pastato su buitinėmis ir pagalbinėmis patalpomis pardavimą UAB „B.“ (UAB „L.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2013-07-04, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to visiškai negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012-03-23 iki 2013-07-04 Bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. V. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi V. G. buvo nustatytas 2 mėnesių jau paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi V. G. jau paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo V. G. gynėjas advokatas S. Zakarevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį, kuria nustatytas suėmimo terminas.

4.1. Skunde nurodoma, kad sprendimas skirti kardomąją priemonę priimtas ne visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes, o tiesiog formaliai vertinant faktus, jog kaltinamasis V. G. neatvyko į teismo posėdžius 2018-09-11, 2018-10-09, 2018-10-19. Apeliantas teigia, kad teismui buvo žinoma, jog kaltinamasis V. G. serga. Anot apelianto, vertinant susiklosčiusią situaciją, galima sutikti tik su faktu, jog šiuo atveju V. G. nepateikė dokumentų, kurie pateisintų jo neatvykimą į teismą, o ne slėpėsi nuo teismo. Apelianto nuomone, ganėtinai formali teismo išvada, jog kaltinamasis V. G. į perspėjimus nereagavo, nes jei kaltinamasis nedalyvavo teismo posėdyje, tuomet ir negalėjo kažkaip reaguoti į teisėjo teismo posėdyje išsakytus perspėjimus. Nustatant kardomosios priemonės - suėmimo terminą, 2018-10-23 teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai, įrodantys kaltinamojo V. G. sveikatos būklę (patvirtinantys jo ligą ir tęsiamą gydymą). V. G. teismui neįteikė specialios statistinės apskaitos formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2011-09-01 įsakymu. Tačiau, pasak gynėjo, šio dokumento savalaikis nepateikimas nesudaro pagrindo teigti, jog V. G. siekė slėptis nuo teismo ar trukdyti procesui. Suprantamas teisėjo siekis per suplanuotą laiką išnagrinėti bylą, tačiau tai galima įgyvendinti ir kitomis priemonėmis, jei manoma, kad kaltinamasis siekia nepagrįstai vilkinti procesą. Gynėjas 2018-10-19 posėdžio metu siūlė atvesdinti kaltinamąjį, tai, anot apelianto, būtų buvusi racionali ir adekvati procesinė priemonė. Kaltinamasis V. G. visą laiką buvo savo faktinėje ir deklaruotoje gyvenamoje vietoje, policijos pareigūnai kitą po 2018-10-19 nutarties perdavimo vykdyti dieną V. G. sulaikė jo gyvenamoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, jog V. G. planavo ar siekė išvykti, slėptis ar net buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos. Gynėjo manymu, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė aiškių motyvų, kuo pasireiškė rizikingas proceso eigai V. G. elgesys, išskyrus jog kaltinamasis nepateikė ligą patvirtinančių dokumentų. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl to, jog V. G. nesirgo, simuliavo savo ligą.

4.2. Pasak gynėjo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių suėmimo taikymo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jog kaltinamasis trukdys procesui. Asmens liga, jei ligos diagnozė nepaneigta atitinkamais dokumentais, ir kaltinamojo neatvykimas į procesą dėl ligos, negalėtų būti pripažįstama trukdymu procesui. Kaltinamajam V. G. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo skirtos jokios kardomosios priemonės, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti apie kokius nors buvusius kardomosios priemonės pažeidimus. Anot apelianto, kaltinamajam iš pradžių turėjo būti paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau bylą pradėjus nagrinėti teisme, nei teisėjas, nei prokurorė neįžvelgė jokios grėsmės proceso eigai ir nebuvo sprendžiamas klausimas V. G. skirti kokią nors kardomąją priemonę. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, ją taikant iš esmės apribojamos asmens teisės ir laisvės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama tik tokiu atveju, kaip yra nustatytos visos šios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos BPK reglamentuotos šios priemonės skyrimo tvarkos. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje tiriamos galimos nusikalstamos veikos, kurių viena padaryta daugiau kaip prieš 10 metų (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalis), kita prieš 6 metus (Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalis). Anot gynėjo, objektyviai įvertinus proceso eigą ir trukmę, galima nebent konstatuoti, jog V. G. yra tas proceso dalyvis, dėl kurio šios bylos procesas neužtruko, išskyrus pastaruosius teismo posėdžius. Byloje nėra ginčo, kad V. G. serga, tačiau abejotina, ar tardymo izoliatoriuje, oficialiai pripažįstant, kad jame žmonių laikymo sąlygos nėra tinkamos, bus užtikrinta tinkama V. G. sveikatos priežiūra. Pablogėjus V. G. sveikatos būklei, nebus pasiekti skundžiamoje nutartyje deklaruojami proceso tikslai arba bus dar labiau pakenkta V. G. sveikatai. Gynėjo nuomone, V. G. kardomoji priemonė-suėmimas paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio reikalavimus, nesant tam pagrindo.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo V. G. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo V. G. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus skundas tenkinamas.

6.1. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. B., D. B., R. A. ir kitų liudytojų parodymuose, apžiūros protokole, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

6.2. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

6.3. Kaltinamajam V. G. kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

6.4. Suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas, kai yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6.5. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

6.6. Apygardos teismas, nustatydamas V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, pernelyg sureikšmino neatvykimą į tris teismo posėdžius pateisinančių dokumentų nepateikimą. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), būtina pirmiausiai atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis V. G. turi šeimą, vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje ir buvo sulaikytas. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo V. G. pakankamai tvirtus socialinius ryšius. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad V. G. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo teismo, taip pat nėra patikimų duomenų, kad V. G. būtų bėgęs, slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip tyčiniais, sąmoningais veiksmais vengęs bylos proceso. Kaip jau minėta, V. G. buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje. V. G. neatvyko į 3 teismo posėdžius (2018-09-11, 2018-10-09, 2018-10-19) ir nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų, dėl ko neįvyko suplanuoti teismo posėdžiai, tačiau byloje yra duomenų, kad V. G. turi sveikatos problemų, dėl kurių apie pus antro mėnesio neatvyko ir į darbą, šis laikotarpis sutampa su 2018-09-11 teismo posėdžio data. Taip pat byloje yra 2018 m. spalio 12 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame nurodyta, kad V. G. diagnozuota radikulopatijos, juosmens ir kryžmens srities iš kairės, paūmėjimas, spondilioartrozė, pėdos parezė, skausminis sindromas, paciento judesiai per juosmenį apriboti, skausmingi, eina šlubuodamas. Nors kaltinamasis V. G. teismui nepateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a pažymos, ši aplinkybė savaime nepaneigia jo negalėjimo dalyvauti 2018-09-11, 2018-10-09, 2018-10-19 teismo posėdžiuose dėl ligos fakto. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad kaltinamasis neatvyko į tris teismo posėdžius dėl nesvarbių priežasčių, t. y. tyčiniais, sąmoningais veiksmais trukdė procesui. Apygardos teismas, turėdamas informacijos, jog V. G. galimai serga, nesiėmė priemonių užklausti gydymo įstaigas apie V. G. sveikatos būklę, o griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė vadovaudamasis formaliu pagrindu, kad kaltinamasis V. G. nepateikė teismui nurodytos formos medicininės pažymos. Atsižvelgus į tai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje V. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ar trukdys procesui. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai nustatyti nepagrįstai.

6.7. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.

6.8. Lietuvos Respublikos BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis (nuteistasis) kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį (nuteistąjį), taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje, nebandė jo atvesdinti. V. G. viso proceso metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, teismas net nesvarstė klausimo dėl kitų – švelnesnių už suėmimą, kardomųjų priemonių paskyrimo V. G. Atsižvelgiant į V. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, jog V. G. galimai padarė turto iššvaistymą ir apgaulingai tvarkė apskaitą, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos daugiau nei prieš penkerius metus, darytina išvada, jog V. G. iš karto paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, net nesvarstant galimybės paskirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones, yra neadekvati ir neproporcinga siekiamiems tikslams bei nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai – siekimas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, gali būti pasiekti taikant V. G. kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Todėl skundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 24 d. nutartimis paskirtas suėmimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 24 d. nutartimis kaltinamajam V. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams panaikinti ir kaltinamąjį V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras KažysAloyzas Kruopys