Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1624-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
1-1624-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15417-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
  • 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1624-1096/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15417-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 1.2.25.6; 1.1.7.2.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,

teismo posėdyje supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. K., (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą 75 MGL (2824,5 Eur ) bauda,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent:

jis 2019 m. balandžio 15 d. apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. K. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato. 2019 m. balandžio 15 d. apie 16-17 val. vartojo alkoholį vienas namie, adresu (duomenys neskelbtini), gatvės tiksliai neprisimena. Tą dieną išgėrė apie 3 butelius alaus, 0,5 litro talpos, 5 laipsnių, trečio alaus butelio nebaigė gerti. Apie 18.15 val. nusprendė nuvažiuoti pas draugą į servisą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Prie namų stovėjo jo merginos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) merginos tą vakarą namie nebuvo. Jis išėjo į lauką, atsisėdo už automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pajudėjo Grigaičių kaimo link. Nesijautė apsvaigęs. Važiavo labai atsargiai, neviršydamas greičio, jokių įvykių kelyje nebuvo. Atvažiavęs pas draugą į servisą sustojo, išlipo iš automobilio ir maždaug po 1-2 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Kai privažiavo policijos pareigūnai, jis stovėjo prie automobilio. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus, kuriuos jis pateikė. Policijos pareigūnas paprašė papūsti į alkoholio matuoklį. Tikrintis blaivumą jis atsisakė, nes policijos pareigūnai nesustabdė jo kelyje. Pareigūnai kelis kartus siūlė tikrintis blaivumą, tačiau jis atsisakė. Jis tikrai pasitikrintų blaivumą alkoholio matuokliu, jeigu jį pareigūnai sustabdytų vairuojant kelyje, bet šiuo atveju jis jau stovėjo porą minučių ir niekur nevažiavo, todėl mano, jog gatvėje žmonės nėra tikrinami alkoholio matuokliu. Po pokalbio su pareigūnais, jį pasodino į policijos automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo merginai A. K., jis neprisidėjęs prie automobilio pirkimo, automobilį ji pirko už savo pinigus. Jis iš pareigūnų žodžių daug ko nesuprato, todėl mano, jog buvo pažeista jo teisė turėti vertėją, nuo pat pradžios, nuo sulaikymo momento (b. l. 59).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2019 m. balandžio 15 d. apie 18.25 val. automobiliu (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Vilniaus m. Šiaurės g. Priekyje važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus Dūmų g. atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) netikėtai, be jokio reikalo stabdė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tai jam sukėlė įtarimą. Išvažiavus į S. Batoro g., jis nusuko į Priekalo g., tačiau pamatė, jog (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę juostą, sukėlė avarinę situaciją, užtvėrė kelią kitiems automobiliams. Jis gerai matė (duomenys neskelbtini) vairuotoją, iš šio vairuotojo elgesio, nekoordinuotų judesių suprato, kad jis yra girtas. Išvažiuojant iš Priekalo g. į Pergalės g. automobilis nestabdydamas išvažiavo į Pergalės g., tik paskutiniu momentu pristabdė ir krūtine atsitrenkė į vairą, užtvėrė kelią krovininiam mikroautobusui. Jis važiavo už mikroautobuso ir pasignalizavo garsiniu signalu, į tai vairuotojas atsakė necenzūriniais kairės rankos ženklais. Jis visą kelią važiavo su atidarytu vairuotojo durų langu ir buvo iškišęs ranką pro jį. Įsitikinęs, kad vairuotojas yra girtas, pradėjo jį sekti, tuo pačiu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie girtą vairuotoją. Sekdamas automobilį nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prieš geležinkelio pervažą automobilis nusuko į dešinę, kaip vėliau sužinojo, tai (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo iš paskos ir matė, kad automobilis įvažiavo į kažkokio pastato kiemą ir vairuotojas ten automobilį pastatė. Jis pats grįžo į Pergalės g., kur sutiko policijos automobilį ir parodė, kur stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie automobilio matė, kad prie jo stovėjo vairuotojas, jį gerai įsidėmėjo ir iš karto atpažino, apie tai pasakė policijos pareigūnams, kurie vairuotoją sulaikė. Jis buvo akivaizdžiai girtas, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Jis surašė pareiškimą, kuriuo paliudijo, kad minėtas vyras vairavo automobilį ir perdavė policijos pareigūnams. Vyro nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Savo automobilyje vaizdo registratoriaus neturi (b. l. 26-28).

Iš byloje esančio 2019 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 6) ir neblaivumo nustatymo akto (b. l. 39) nustatyta, kad J. K. atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. K. pripažinimo esminių veikos aplinkybių duodant išsamius parodymus, jo kaltė yra įrodyta liudytojo E. V. duotais parodymais, duomenimis užfiksuotais iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 5), liudytojo T. B. parodymais (b. l. 32).

VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) kaina 3530 Eur su PVM (be PVM – 2917 Eur.) (b. l. 11).

Pagal VĮ Regitra duomenis nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra A. K. (b. l. 10).

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad J. K. vairuotas automobilis buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 17). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 18-19).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog neginčijamai įrodyta, kad J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes J. K. 2019 m. balandžio 15 d. apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Paskelbus J. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 74-76).

Skiriant bausmę J. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Veika nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galisi (b. l. 59), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. K. – teistas, tačiau ne už nusikalstamas veikas, kurios būtų susijusios su transporto eismo saugumu (b. l. 71), nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka (b. l. 72), kaltinamasis nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus (b. l. 73), anksčiau dirbo pagal individualią veiklą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. K. skirtina 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis bei dydis, t. y. 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 15 d. 18.50 val. iki 2019 m. balandžio 17 d. 16.34 val. (b.l. 45, 62), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) baudą.

Kaltinamasis J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis bus įgyvendinta nustačius kaltinamajam dviejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad iš kaltinamojo jo vairuotojo pažymėjimas faktiškai buvo paimtas 2019 m. balandžio 16 d. (b. l. 63), todėl jis nuo to laiko neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones po jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo. Atsižvelgiant į tai, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo iš jo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 16 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso A. K., todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis (duomenys neskelbtini) įvertintas 3530 Eur sumai (b. l. 11), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 613 eurų. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 3530 eurų sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis J. K., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė be pridėtinės vertės mokesčio, t. y. 2917 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

J. K. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms – 3024,12 eur, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 15 d. 18.50 val. iki 2019 m. balandžio 17 d. 16.34 val., t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) baudą.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. K. konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2917 Eur į valstybės biudžetą.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti ir perduoti šį dokumentą VĮ „Regitra“.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (paso) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

J. K. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms – 3024,12 eur, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius,1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė