Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3197-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
e1-3197-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18732-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3197-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18732-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje, 2024 m. gegužės 17 d. apie 21.40 val., su savimi rankinėje, dvejuose plastmasiniuose indeliuose su skysčiu neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5F-ADB, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis E. T., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie mėnesį laiko vartoja narkotines medžiagas, šnekamojoje kalboje vadinamą „smailą“, kuris yra skysčio pavidalo ir yra vartojamas rūkant elektroninę cigaretę. Paskutinį kartą narkotinių medžiagų vartojo 2024 m. gegužės 17 d. Tą dieną būdamas (duomenys neskelbtini), jis pamatė jam nepažįstamą vyriškį, kuris jam pasirodė esantis pavartojęs narkotinių medžiagų, todėl jis vyriškio paklausė ar neturi parduoti narkotinių medžiagų, vyriškis nurodė, kad turi ir iš jo įsigijo vieną vienetą, plastmasinėje nedidelėje talpoje esantį skystį. Kokios talpos buvo skystis, jis pasakyti negali, bet nedidelis. Minėtą talpą su skysčiu jis įsidėjo į savo dėvimą rankinę, kurioje dar buvo kita plastmasinė talpa su skysčiu, kurią įsigijo kažkokioje, tiksliai kur ir kokioje neatsimena tabako gaminių parduotuvėje. Minėtas abi plastmasines talpas su skysčiais laikė minėtoje rankinėje prie savęs. Po to jam būnant autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 21.40 val. prie jo priėjo policijos pareigūnai ir atlikę apžiūrą jo dėvimoje rankinėje rado minėtas talpas su skysčiais. Pats narkotinių medžiagų negamina, jų neplatina, nedalina, įsigijus vartoja tik savo reikmėms. Minėtus skysčius įsigijo savo reikmėms (b. l. 61–64, 73–75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. T. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2024 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu ties (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), prie gatvės matoma maršrutinio transporto sustojimo stotelė su reklaminiais stendais, stogine ir suoliuku. Už stotelės matomas įrengtas dviračių takas. Toliau žalia veja bei daugiabutis namas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta atvira, vaizdo kameromis nėra stebima. Įvykio vietoje tyrimui reikšmės galinčių turėti daiktų ar objektų nėra (b. l. 19–21);

2024 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto N. A. tarnybinis pranešimas dėl galimai narkotinių medžiagų, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. gegužės 17 d. apie 21.30 val. dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu Š. B., vykdant tiesiogines tarnybines funkcijas, patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo jauną vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo tai – E. T., stovintį prie autobusų stotelės, esančios, prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant minėtoje gatvėje, autobusų stotelėje stovėjęs asmuo, pastebėjęs jų specialiaisiais skiriamaisiais ženklais ženklintą transporto priemonę, sutriko, susikišo rankas į kišenes bei nukreipė nuo jų dėmesį, tokiais veiksmais sukeldamas jiems įtarimą, kad asmuo gali prie savęs turėti draudžiamų ar neleistinų daiktų. Privažiavus prie asmens, išlipus iš tarnybinio automobilio ir prisistačius policijos pareigūnais, bei pradėjus su asmeniu bendrauti, E. T. jaudinosi, stipriai sutriko, jo kojos bei rankos drebėjo, į jų užduodamus klausimus asmuo atsakinėjo būdamas akivaizdžiai sutrikęs, į juos vangiai atsakinėjo. Kadangi asmuo tokiais savo veiksmais sukėlė jiems įtarimą, atlikus asmens dalinę apžiūrą, ant asmens buvusioje rankinėje, jos viduje 2024 m. gegužės 17 d. 21.40 val. rastos dvi mažos permatomos plastmasinės talpos, užsuktos juodu kamšteliu, kurios vienoje iš jų buvo geltonos spalvos skystis, kitame skaidrus skystis su nuosėdomis, galimai narkotine medžiaga. Paklausus E. T. kas per medžiaga yra tose dvejose talpose, šis atsakė, kad tai yra narkotinė medžiaga – „smailas“, minėtos medžiagos priklauso jam ir jas įsigijo iš pažįstamo, kurio duomenų nežino, daugiau į jų užduodamus klausimus asmuo neatsakinėjo. Pas E. T. paimtos dvi mažos permatomos plastmasinės talpos, užsuktos juodu kamšteliu, kurios vienoje iš jų geltonos spalvos skystis, kitame skaidrus skystis su nuosėdomis (b. l. 31);

2024 m. birželio 12 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad gelsvos spalvos skystyje iš plastikinio buteliuko (vokas Nr. 142294, ((duomenys neskelbtini)) ir bespalviame skystyje iš plastikinio buteliuko (vokas Nr. 142294, (duomenys neskelbtini)) rasta psichotropinės medžiagos – 5F-ADB, kurios kiekių nėra galimybės nustatyti, nes Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio.

Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2015 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1062 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje”), 5F-ADB (metil-2-(1-(5-fluoropentil)-1H-indazolo-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1-ajam pogrupiui (b. l. 39–42).

Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, darytina išvada, jog E. T. (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje, 2024 m. gegužės 17 d. apie 21.40 val., su savimi rankinėje, dvejuose plastmasiniuose indeliuose su skysčiu neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5F-ADB, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino, tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis laikė būtent psichotropinę medžiagą – 5F-ADB.

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam E. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 103–105), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam E. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – baudžiamasis nusižengimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (b. l. 83–84), administracine tvarka nebaustas (b. l. 85–86), nedirbantis, mokosi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 89, 91), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos ir arešto bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bei laisvės apribojimo bausmės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, sutiko sumokėti paskirtą baudą, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai 21 MGL (1 050 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė sumažinta 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą E. T. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76–79), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, po tyrimo likę skysčiai kartu su buteliukais, pakuotė, vokas, saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti 21 (dvidešimt vieno) MGL, t. y. 1 050 (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. T. galutinę sumažintą 14 (keturiolikos) MGL, t. y. 700 (septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, po tyrimo likusius skysčius kartu su buteliukais, pakuotę, voką, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

E. T. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Tamošaitienė