- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- e2-418-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21549-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“, G. B., A. D. U., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Frizas“
- Advokatai
- Nedas Šilaika, Natalija Filipova
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Frizas“ patikslintą ieškinį ir pareiškimą dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų atsakovams valstybės įmonei „Registrų centras“, G. B., A. D. U. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo nekilnojamojo turto registre ir laikino statinio nugriovimo, trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir notarė Judita Skrodenytė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Frizas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) panaikinti 2022-08-03 VĮ Registrų centro sprendimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2022-10-05 sprendimą; 3) panaikinti pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ Registrų centre; 4) pripažinti ieškovės UAB „Frizas“ 2004-10-11 išduotą sutikimą negaliojančiu; 5) pripažinti atsakovėms G. B. ir A. D. U. nuosavybės teise priklausantį statinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), laikinu statiniu; 6) įpareigoti atsakoves G. B. ir A. D. U. savo lėšomis nugriauti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nustatant atsakovėms vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovėms G. B. ir A. D. U. per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei UAB „Frizas“ juos atlikti atsakovių G. B. ir A. D. U. lėšomis; 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Tuo atveju, jei nebūtų tenkinti patikslinto ieškinio pirmiau nurodyti reikalavimai, ieškovė pareiškė šiuos alternatyvius reikalavimus: 1) panaikinti 2009-01-29 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2) panaikinti 2023-01-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; 3) įpareigoti atsakoves G. B. ir A. D. U. savo lėšomis nugriauti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nustatant atsakovėms vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovėms G. B. ir A. D. U. per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei UAB „Frizas“ juos atlikti atsakovių G. B. ir A. D. U. lėšomis; 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 7518 kv. m ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 6868/7518 dalis Lietuvos Respublikai (ši dalis patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos), o likusi žemės sklypo dalis – 650/7518 piliečiui A. I. Laikotarpiu nuo 2006-11-16 iki 2014-06-18 650/7518 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklausė K. U. (kurio teisių perėmėjos šioje byloje dalyvauja atsakovių procesiniu statusu). Visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra valstybei priklausančioje 6868/7518 žemės sklypo dalyje. Visa Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis 2003-01-24 valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomota ieškovei jai nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui. Maždaug 2004-2005 metais žemės sklypo dalyje buvo pradėtas statyti laikinas lengvųjų konstrukcijų pastatas – sandėlis, kuris 2009-02-05 nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip fizinio asmens K. U. nuosavybė, atsiradusi 2009-01-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2009-01-15 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindais. Ieškovė, tiek išduodama 2004-10-11 sutikimą statyti statinį, tiek jo statybos metu, tikėjosi, kad K. U. sandėlį statys savo turimoje žemės sklypo dalyje. Kaip paaiškėjo vėliau, K. U. sandėlį pasistatė ne savo 650/7518 žemės sklypo dalyje, o peržengdamas jos ribas bei ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio nuolatinio inžinerinio statinio – kiemo aikštelės.
4. Ieškovė 2022-02-21 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus pranešimą apie 2020-02-08 priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą, kuriuo pagal matininko V. P. parengtą žemės sklypo planą nustatytos žemės sklypo dalies, kuri išnuomota ieškovei, dalys, tariamai reikalingos eksploatuoti aptariamoje teritorijoje esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams ir patalpoms, įskaitant K. U. laikinam pastatytam statiniui – sandėliui. K. U., tiek Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi veiksmų suformuoti ir priskirti žemės sklypo dalį K. U. laikinam statiniui, kuris jau seniai turėjo būti neeksploatuojamas bei nugriautas. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, ieškovė inicijavo civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo.
Šalies argumentai
5. Atitinkamai ieškovė, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos minėtoje byloje formuojamą poziciją, 2022-07-21 prašymu taip pat kreipėsi į teritorinį registratorių (Registrų centrą) dėl K. U. nuosavybės teise priklausančio sandėlio išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. 2022-08-03 bendrovė gavo teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti bendrovės prašymą. Vienas iš atmetimo argumentų, jog kadastro duomenų byloje esančiuose dokumentuose ir nekilnojamojo turto registre įrašyta informacija patvirtina, kad duomenų apie tai, jog sandėlis yra laikinas statinys, nėra. 2022-09-01 ieškovė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė skundą dėl teritorinio registratoriaus pirminio (2022-08-03) sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovės argumentai ir prašymai dėl sandėlio (kaip laikino statinio) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. 2022-10-05 VĮ Registrų centro sprendimu šis ieškovės skundas buvo atmestas.
6. Pasak ieškovės, Teritorinis ir Centrinis registratoriai, atmesdami ieškovės prašymą/skundą, visiškai nevertino ieškovės nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Visų pirma ieškovė K. U. 2004-10-11 išdavė sutikimą statyti ne nuolatinį, bet laikiną statinį. Tuo tarpu K. U. surinko sandėlį ir jį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė dar 2004-10-11 išdavė K. U. sutikimą, pagrįstai tikėdamasi, kad jis laikiną statinį statys būtent jam nuosavybės teise priklausančioje 605/7518 Žemės sklypo dalyje, tačiau faktinė situacija susiklostė priešingai. Antra, sandėlis nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kito, (valstybinės) žemės sklypo dalyje esančio, statinio - kiemo aikštelės vietoje. Tiek iki sandėlio pastatymo, tiek ir vėliau tokio paties dydžio bei ploto kiemo aikštelė liko žemės sklypo dalyje ir nebuvo remontuojama ir (ar) rekonstruojama ir (ar) griaunama (naikinama).
7. Ieškovė prašo pripažinti jos 2004-10-11 išduotą sutikimą K. U. negaliojančiu, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo. 2004-10-11 sutikimo išdavimo metu nesuprato ir jam nebuvo atskleista K. U. tikroji valia statyti ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio statinį žemės sklypo dalyje. Visų pirma šią ieškovės poziciją patvirtina tai, jog 2004-10-11 sutikimo išdavimo metu ieškovė ir K. U. papildomai nesusitarė, jog K. U. statant sandėlį (kaip nuolatinio pobūdžio statinį), bus keičiami ieškovei nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio-asfaltuotos kiemo aikštelės kadastriniai duomenys, taip pat, kad bus rengiama kiemo aikštelės pertvarkymo (t. y., rekonstravimo, dalies aikštelės nugriovimo ir pan.) projektinė dokumentacija, kurios pagrindu tam tikroje žemės sklypo dalyje būtų panaikinta (išregistruota) kiemo aikštelė, o jos vietoje būtų įregistruotas K. U. statinys. Ieškovei priklausanti kiemo aikštelė buvo baigta statyti 1986 metais, o nekilnojamojo turto registre įregistruota 2002-10-18. 2004-10-11 sutikimo išdavimo ir sandėlio statybos metu ieškovei nuosavybės teise priklausanti kiemo aikštelė niekada nebuvo remontuojama ir (ar) rekonstruojama, ir (ar) griaunama tam, kad K. U. galėtų žemės sklypo dalyje pasistatyti sandėlį, tokio pobūdžio leidimai/sutikimai K. U. niekada nebuvo išduoti, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl ieškovės 2004-10-11 išduotas sutikimas statyti statinį, turėtų būti kvalifikuojamas ir vertinamas kaip leidimas statyti nuolatinį statinį, jeigu sandėlis buvo pastatytas užstatytoje žemės sklypo dalyje, ant ieškovei priklausančio inžinerinio statinio, tačiau papildomai taip ir nebuvo susitarta, jog už kiemo aikštelės ploto sumažėjimą (pastatyto sandėlio ploto apimtimi) ieškovui bus išmokėta kompensacija ir/ar atlygintos kiemo aikštelės remonto/griovimo išlaidos, naujos projektinės dokumentacijos parengimas, kadastrinių matavimų atlikimas ir pan. Jeigu ieškovei 2004-10-11 sutikimo išdavimo metu būtų buvę žinoma, jog K. U. statys nuolatinį statinį, neabejotinai būtų sprendžiamas klausimas ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau toks susitarimas tarp valstybinės žemės savininkų/naudotojų pasirašytas nebuvo (susitarimas pasirašytas tik 2016 m.). Ieškovė suprato, kad K. U. statys tik laikiną statinį. Ieškovės vertinimu, reikšminga, kad jog ieškovės 2004-10-11 išduotas sutikimas buvo paprastos rašytinės formos, tuo tarpu K. U. tą pačią dieną išduotas sutikimas ieškovei buvo notarinės formos. Šis 2004-10-11 išduotų sutikimų formos skirtumas yra reikšmingas tuo, jog ieškovė buvo aiškiai išreiškusi savo valią statyti nuolatinio pobūdžio statinį, todėl K. U. išdavė notarinės formos sutikimą, kuriuo buvo leidžiama ieškovei statyti naują pastatą. K. U. išduoto sutikimo atveju ieškovė išdavė paprastos rašytinės formos sutikimą, kadangi K. U. nenurodė, jog bus statomas nuolatinis statinys. Ieškovė, 2004-10-11 išduodama sutikimą K. U., nei sutikime nei jokiame kitame dokumente jokia forma (t. y., nei raštu, nei žodžiu ir/ar konkliudentiniais veiksmais) neišreiškė savo valios perleisti visą (ar dalį) kiemo aikštelę K. U.
8. Ieškovės vertinimu, atsakovių paveldėtas sandėlis, anksčiau nuosavybės teise priklausęs K. U., yra laikinas statinys, todėl tokio statinio teisinė registracija yra negalima ir turi būti panaikinta teismo tvarka. Visų pirma, jeigu tuometinis sandėlio savininkas K. U. ketino statyti sandėlį, kaip nuolatinį statinį, tokiu atveju jis, būdamas tiek kaip šio statinio statytojas, tiek ir kaip rangovas (kadangi statinys pastatytas ūkio būdu), negalėjo nežinoti, kad nuolatinio statinio statybai yra reikalingas statybos leidimas. Byloje esantys rašytiniai dokumentai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog K. U. neketino statyti sandėlio, kaip nuolatinio statinio. Šią ieškovės poziciją patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2016 metais patvirtintoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, žemės sklypo savininkai nenurodė, kokia dalis žemės sklypo bus reikalinga K. U. nuosavybės teise priklausančiam sandėliui bei jo eksploatavimui. K. U. negalėjo nežinoti ir/ar nesuprasti, jog nuolatinio statinio statybai yra reikalingas notaro patvirtintas žemės sklypo bendraturčio raštiškas sutikimas.
9. Pasak ieškovės, tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą, susijusį su ieškovės 2004-10-11 išduoto sutikimo pripažinimo negaliojančiu, tai sudaro savarankišką pagrindą byloje tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl sandėlio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo atsakovių (K. U. teisių perėmėjų) lėšomis pagal CK 4.103 straipsnį. Tas pats pasakytina ir dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl sandėlio pripažinimo laikinu statiniu, kurio patenkinimas taip pat reikštų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl sandėlio nugriovimo patenkinimą. Statybos įstatymo (tiek 2005 m., tiek laikotarpiu nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01 galiojusiose įstatymų redakcijose) 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laikinas statinys – tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Sandėlio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas. Šiuo atveju teisės aktai buvo pažeisti tiek gaunant statybos leidimą, tiek įregistruojant nekilnojamojo turto registre laikiną statinį, kuris pagal 2005-2009 metais galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo būti nugriautas, darytina išvada, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą CK 4.103 straipsnio 2 dalies kontekste.
10. 2023-09-22 pareiškime dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti 2009-01-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą negaliojančiu, kadangi jo statybai nebuvo išduotas privalomas statybos leidimas. Sandėlis buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti neteisėtai sukurtą (pastatytą) sandėlį tinkamu naudoti ir jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Alternatyviu ieškinio reikalavimu (prašant panaikinti 2009-01-29 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą) yra ginčijamas individualus administracinis aktas, kuriam ginčyti taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Jose įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar ieškovė nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą su alternatyviu ieškinio reikalavimu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, turi būti įvertinta, kad apie esminę tokiam (alternatyviam) reikalavimui pareikšti aplinkybę ieškovė sužinojo 2023-09-05, kai gavo atsakymą iš savivaldybės, kuriame buvo nurodyta, kad sandėlio statytojas K. U. nėra kreipęsis ir jam nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
11. Atsakovės G. B., A. D. U. savo procesiniuose dokumentuose ieškovės reikalavimus prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004-12-24 raštu pritarė naujų statinių ir įrenginių statyboms žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip ir kiti minėto žemės sklypo naudotojai sutiko, kad K. U. statytų pastatą žemės sklypo plane pažymėtoje vietoje. Ieškovė 2004-10-11 pareiškimu sutiko, kad K. U. žemės sklype statytų pastatą. Tą pačią dieną K. U. išdavė notarine tvarka patvirtintą pareiškimą, kuriame sutiko, kad ieškovė žemės sklype statytų pastatą. K. U. 2005-01-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui adresavo prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, 2005-03-15 projektavimo sąlygų sąvade išvardyti dokumentai, sudarantys prielaidas realizuoti statytojo teisę. Jokiame statytojo teisei įgyvendinti reikalingų dokumentų nėra informacijos, kad bus statomas laikinas statinys. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sandėlis pastatytas ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje. Pastatas pastatytas 2005-2009 metais. Tuo metu, kai ieškovė ir K. U. išdavė vienas kitam sutikimus statyti žemės sklype pastatus (2004-10-11), naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. Žemės sklypo nuomininkai bendrai naudojosi idealiosiomis žemės sklypo dalimis. Realiosios, atskirtai bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys, buvo nustatytos 2016-04-26 bendraturčių sutarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Pastatas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo daikto registre buvo įrašytas 2009-01-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 2009-01-15 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindais. Kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pastatas yra vieno aukšto, 206,25 kv. m. ploto, ant betoninių pamatų, sienų medžiaga: metalas su karkasu; stogo danga: metalas; pertvaros: plytos; grindys: monolitinės; yra vandentiekis kanalizacija, elektra. Taigi nėra jokių duomenų, kad pastatą galima išardyti ir perkelti į kitą vietą, kad jis neturi pamatų ir skirtas terminuotos veiklos reikmėms, Todėl ieškinio argumentas, kad pastatas yra laikinas statinys, neatitinka tikrovės. Pastatas, pastatytas ant ieškovei priklausiančio inžinerinio statinio – kiemo aikštelės. Aikštelė, kurios sudėtinė dalis yra asfalto danga, nėra savarankišką funkciją atliekantis statinys. Tai yra žemės plotas, kuris būtinas kitiems žemės sklype esantiems statiniams tarnauti. Ieškovė 2004-10-11 pareiškimu ir 2003-07-03 sutikimu su statinio vieta suteikė teisę K. U. statyti pastatą konkrečioje vietoje. Taigi K. U. pastatė sandėlį turėdamas visus privalomus leidimus ir sutikimus.
12. Atsakovių teigimu, ieškinio reikalavimas pripažinti pastatą laikinuoju yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu ir turi būti vertinamas kaip ieškiniu pareikšto reikalavimo (įpareigoti atsakoves nugriauti statinį) faktinis pagrindas, tačiau begali būti savarankiškas ieškinio dalykas, todėl ši civilinės bylos dalis turi būti nutraukta, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Ieškovė prašo pripažinti 2004-10-11 sutikimą kaip sudarytą ieškovei iš esmės suklydus tačiau ieškovė nenurodė, kaip bus apginti atsakovių interesai, jei šis sutikimas, kuris jau yra įgyvendintas pastato statybų procese, bus nuginčytas šioje byloje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad duodama 2004-10-11 sutikimą, ieškovė suklydo dėl K. U. kaltės, todėl ieškinio tenkinimo atveju turėtų būti išspręstas klausimas dėl atsakovių turto netekimo atlyginimo išlaidų priteisimo. Tarp K. U. ir ieškovės buvo sudarytas abiem šalims naudingas susitarimas netrukdyti vienas kitam statyti statinius žemės sklype. Tiek K. U., tiek ieškovės sutikimuose nėra sąlygos, kad gali būti statomi tik laikini statiniai. Pastato statybų metu teisės normos bendraturčio sutikimo formos (paprasta rašytinė ar notarinė) nereglamentavo.
13. Atsakovės nurodė, kad sandėliui statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti išduotas 2005-2006 metais, todėl 2013 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje pradėjusiame veikti registre leidimas statyti sandėlį negalėjo būti išduotas. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas. Jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Ieškovei apie tai, kad ginčo sandėlis ir teisės į jį registruotos skundžiamo akto pagrindu tapo žinoma vėliausiai 2021-04-27. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasi 10 metų terminas nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, kursi nebegali būti atnaujinamas. Šiuo atveju šis terminas yra praleistas.
14. Atsakovas VĮ Registrų centras savo procesiniuose dokumentuose su patikslinto ieškinio 1-3 reikalavimais nesutiko, o dėl kitų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsakovo teigimu, ieškovė iš esmės nesutinka su sandėlio suformavimo dokumentais – 2009-01-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir 2009-01-15 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, nes, ieškovės teigimu, sandėlis yra laikinas statinys. VĮ Registrų centras neturi teisės kvestionuoti kito viešojo administravimo subjekto patvirtinto dokumento teisėtumo. Be to, vien tik išregistravimo veiksmu nebus pasiektas ieškovės laukiamas rezultatas, nes nuosavybės teisė atsiranda ne registravimo veiksmu, o ji kyla iš dokumentų. Teisme turi būti ginčijamas ne nuosavybės teisės paviešinimas, bet dokumentų, kurių pagrindu įregistruotas daiktas ir/ar atsirado ginčijama nuosavybės teisė. Jei teismas panaikintų dokumentus, kurių pagrindu atlikta sandėlio ir nuosavybės teisių į jį teisinė registracija, VĮ Registrų centras ir be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė: 1) taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui – 2009-01-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui – ginčyti ir ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti vien tik šiuo pagrindu; 2) teismui netaikant teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmių, ieškovės ieškinio reikalavimą Inspekcijos atžvilgiu dėl 2009-01-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
16. Inspekcijos nuomone, procesinio termino ginčyti aktą eigos pradžia, skaičiuotina nuo akto paskelbimo viešajame registre momento – 2009-02-05. Ieškovė tik 2023-09-22 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl akto galiojimo panaikinimo, todėl esmingai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą ginčyti akto galiojimą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, todėl Inspekcija prašo atmesti ieškinį vien šiuo pagrindu. Inspekcijos nuomone, statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija veikė savo kompetencijos ribose ir ginčijamu administraciniu aktu tik patvirtino, kad sandėlis pastatytas pagal statinio projektą, atitinka Statybos įstatyme nustatytus esminius statinio reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja nors vienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl Inspekcijos atžvilgiu nukreiptų reikalavimų turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė atsiliepime į ieškinį prašė jį spręsti teismo nuožiūra ir iš pralaimėjusios šalies priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
18. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės 2023-04-04 patikslintas ieškinys (DOK-56230) ir 2023-09-22 pareiškimas dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų (DOK-150017).
Dėl 2023-04-04 patikslintame ieškinyje (DOK-56230) pareikštų reikalavimų.
19. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 7518 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (6868/7518 dalys) ir A. I. (650/7518 dalys). Laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2024-06-18 650/7518 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklausė K. U. (mirusiam (duomenys neskelbtini); kurio teisių ir pareigų perėmėjos – atsakovės A. D. U. ir G. B.). Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis 2003-01-24 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi išnuomota ieškovei UAB ,,Frizas“. Šioje žemės sklypo dalyje ieškovė nuosavybės teise valdo pastatus ir statinius.
20. 2004-10-11 pareiškimu UAB ,,Frizas“ pareiškė, jog sutinka, kad bendraturtis K. U. minėtame 7518 kv.m. žemės sklype statytų pastatą. 2004-2009 m. laikotarpiu K. U. pastatė pastatą – sandėlį, kuris registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre kaip nekilnojamasis daiktas.
21. Paduotu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašo pripažinti, kad pirmiau nurodytas 2004-10-11 ieškovės pareiškimas (sutikimas) yra negaliojantis, kaip sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Kaip paaiškino ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, šis reikalavimas reiškiamas tuo atveju, jei teismas šį pareiškimą (sutikimą) traktuotų kaip išduotą nuolatinio statinio statybai. Įvertinęs minėto pareiškimo (sutikimo) turinį, teismas sprendžia, kad jame nebuvo aiškiai išreikšta valia dėl statinio pobūdžio (laikinas ar nuolatinis statinys). Teismo vertinimu, ieškovės direktorius E. B., išsilavinęs, statybų verslą vykdęs asmuo, suprato arba turėjo suprasti, kad sutikime nenurodžius leistino statyti statinio pobūdžio, šiuo sutikimu suteikiama teisė statyti tiek laikiną, tiek nuolatinį statinį.
22. Aplinkybė, kad tą pačią dieną buvo išduotas K. U. notarine tvarka patvirtintas sutikimas ieškovei UAB ,,Frizas“ statyti statinį, nereiškia, kad paprasta rašytine (o ne notarine) forma išreikštas UAB ,,Frizas“ sutikimas buvo išduotas laikino statinio statybai. Tuo metu galioję teisės aktai nenustatė formos reikalavimų tokiam sutikimui. Pastato statybos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 15.2 punkte buvo įtvirtinta, jog tam, kad gautų statybos leidimą statytojas be kitų dokumentų turi pateikti savivaldybės merui arba administracijos subjektui žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Taigi bendraturčio sutikimo formai reikalavimo šis teisės aktas nenumatė. Vien tai, kad šalys tą pačią dieną sudarė skirtingos formos pareiškimus (sutikimus), nereiškia, kad nuolatinio pobūdžio statiniui reikalingas notarinės formos sutikimas, nes kaip minėta, tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Ieškovė nepagrįstai remiasi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma, numatančia, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pareiškimas, kuriuo leidžiama kitam asmeniui žemės sklype statyti statinį, nėra nei daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, nei daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris. Teismo vertinimu, ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad tą pačią dieną K. U. ir ieškovė UAB ,,Frizas“ vienas kitam išdavė skirtingos formos sutikimus, tereiškia tai, kad tokia buvo jų valia, tačiau negali būti traktuojama, kad paprasta rašytine forma išduotas sutikimas buvo išduotas statyti laikinam statiniui.
23. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo 2004-10-11 sutikimo negaliojančiu, kaip sudaryto ieškovei suklydus, kadangi juo nebuvo išduotas sutikimas konkrečiai nuolatinio statinio statybai, o išduodamas aiškiai neapibrėžto statinio statybai sutikimą ieškovės vadovas suprato arba turėjo suprasti, kad pagal šį sutikimą gali būti statomas tiek nuolatinis, tiek laikinas statinys.
24. Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad ginčo pastatas – sandėlis yra laikinas statinys. Teismo vertinimu, tai yra pagrindinis ieškovės 2023-04-04 patikslinto ieškinio reikalavimas, nuo kurio išsprendimo priklauso kitų išvestinių patikslinto ieškinio reikalavimų baigtis.
25. Įrodinėdama, kad ginčo sandėlis yra laikinas pastatas, vienu iš argumentų ieškovė nurodė tai, kad ieškovės 2004-10-11 sutikimas statyti statinį buvo išduotas laikino statinio statybai. Pirmiau šiame sprendime šis ieškovės argumentas paneigtas, konstatavus, kad 2004-10-11 sutikimas buvo išduotas neapibrėžto statinio statybai. 2004-12-24 raštu Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė neprieštaraujanti, kad K. U. nuomojamoje žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tuometinis adresas (duomenys neskelbtini)), dalyje statytų naujus statinius ar įrenginius ar rekonstruotų esamus statinius, jeigu statyba neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, su sąlyga, kad tam neprieštaraus bendraturčiai ir kiti šio sklypo naudotojai. Šiame Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikime taip pat nėra nurodyta, kokio pobūdžio statiniui išduodamas sutikimas; jame nenurodyta, kad sutikimas išduodamas būtent laikino statinio statybai. Iš prie atsiliepimo į ieškinį pateikto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovė UAB ,,Frizas“ sutiko su statinio vieta. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas E. B. nurodė, kad iš tiesų buvo pasirašytas kitas planas, o šis yra suklastotas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2005-01-20 K. U. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Šiame prašyme taip pat nėra nurodyta, kad prašoma išduoti projektavimo sąlygų sąvadą laikinam statiniui. Kaip matyti iš prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti firminio blanko, jo pabaigoje nurodytas priedų sąrašas (statytojo pateikiamų dokumentų sąrašas), kuriuos, teikdamas prašymą, turi pažymėti statytojas. Vieni iš pasirinktinų dokumentų yra nurodyti žemės sklypo bendraturčių raštiški notariniai sutikimai. Ši aplinkybė, priešingai nei teigia ieškovė, nereiškia, kad nuolatinio statinio statybai reikalingas notarine tvarka patvirtintas sutikimas. Kaip minėta, jokiame teisės akte toks reikalavimas nebuvo numatytas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos firminis blankas projektavimo sąlygoms gauti nėra teisės aktas. 2005-03-14 K. U. pateiktas projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame nurodyti dokumentai, sudarantys prielaidas realizuoti statytojo teisę. Nei viename iš šių dokumentų nėra duomenų, kad bus statomas laikinas statinys. 2009-01-15 suformuota nekilnojamojo daikto (sandėlio) kadastro duomenų byla; 2009-01-29 priimtas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šių dokumentų pagrindu ginčo pastatas – sandėlis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
26. Sandėlio pastatymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas laikino statinio apibrėžimas – tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys.
27. Šiuo atveju iš kadastro duomenų bylos matyti, kad pastatas – sandėlis turi betoninius pamatus, taigi jis neatitinka laikinio statinio apibrėžimo.
28. Ieškovės atstovas iš esmės neginčijo kad ginčo sandėlis turi nekilnojamojo daikto charakteristikas, tačiau, ieškovės atstovo teigimu, nebuvo teisinių prielaidų tokiam daiktui sukurti. Pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad egzistavo tiek teisinės prielaidos tokiam (nekilnojamajam) daiktui sukurti, tiek pats daiktas atitinka nekilnojamojo daikto požymius. Kartu pažymėtina, kad pats ieškovės vadovas, apie ginčo statinį žinojęs nuo jo sukūrimo dienos, 15 metų dėl jo nereiškė jokių pretenzijų, nors turėjo žinoti, jog laikino pastato eksploatavimo terminas yra 3 metai.
29. Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčo sandėlis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kito žemės sklypo dalyje esančio statinio – kiemo aikštelės vietoje. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė yra teisinga, tačiau tai savaime nereiškia, kad pastatas - sandėlis buvo statomas kaip laikinas statinys. Teisės aktai nenustato, kad ant kiemo aikštelės, suformuotos kaip nekilnojamasis daiktas, negali būti statomas kitas nuolatinis statinys. Kaip jau nustatyta pirmiau, ieškovė sutiko su tuo, kad šioje vietoje (ant ieškovei priklausančios kiemo aikštelės) būtų statomas ginčo statinys (sandėlis).
30. Vadovaujantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl statinio – sandėlio pripažinimo laikinu statiniu.
31. Atmetus šį reikalavimą, kartu atmestini išvestiniai reikalavimai dėl VĮ Registrų centro 2022-08-03 ir 2022-10-05 priimtų sprendimų panaikinimo, teisinės registracijos VĮ Registrų centre panaikinimo, taip pat reikalavimas įpareigoti atsakoves savo lėšomis nugriauti pastatą – sandėlį.
Dėl alternatyvių ieškinio reikalavimų (DOK-150017).
32. Pagrindinis pareiškime dėl alternatyvių reikalavimų pareikštas reikalavimas yra pripažinti 2009-01-29 statinio pripažinimo naudoti aktą negaliojančiu. Toks reikalavimas motyvuojamas tuo, kad K. U. nesikreipė dėl statybos leidimo statyti sandėlį išdavimo, nors toks leidimas buvo privalomas.
33. Kaip matyti iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad šiuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (žr. 2008-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A20‑63/2008; 2012-10-25 nutartis Nr. A662-2083/2012).
34. Šioje byloje ieškovės pareiškimas dėl alternatyvių reikalavimų, kuriame pareikštas ir reikalavimas pripažinti 2009-01-29 statinio pripažinimo naudoti aktą negaliojančiu, teismui paduotas 2023-09-22. Taigi šioje byloje taikytina tuo metu galiojusi ABTĮ redakcija. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
35. Šiuo atveju ieškovė ginčija 2009-01-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taigi nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo yra suėjęs naikinamasis 10 metų terminas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovės atstovo argumentas, kad šiuo atveju ginčas civilinis, todėl ABTĮ nuostatos netaikytinos, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas; 2023-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas; 2023-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023). Ginčas šioje byloje susijęs tiek su administraciniais aktais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, ką pripažino ir pati ieškovė pradiniame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas, kad ABTĮ nustatyti terminai nagrinėjamam ginčui netaikytini, nes tai yra civilinio pobūdžio ginčas, atmestinas kaip nepagrįstas.
37. Spręsdamas dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas, be kita ko, pripažįsta reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas)
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-375-575/2019; 2023-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Aiškindamas aptariamą nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad naikinamojo termino, nustatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimas yra siejamas su skundžiamo teisės akto priėmimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), todėl nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie šį aktą dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023).
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Taigi, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas. Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).
40. Jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
41. Konstatavus, kad šioje byloje ieškovė ginčija administracinį aktą (2009-01-29 statinio pripažinimo naudoti aktą) praėjus 10 metų nuo jo priėmimo, ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, civilinės bylos dalis, kuria ginčijamas 2009-01-29 statinio pripažinimo naudoti aktas, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
42. Nusprendus, kad 2009-01-29 statinio pripažinimo naudoti aktas nebegali būti ginčijamas ieškovei praleidus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą, ir šiuo pagrindu bylos dalį nutraukus, teismas dėl ieškinio argumentų, susijusių su šio akto neteisėtumu, nepasisakys.
43. Atmetus pagrindinį alternatyvų reikalavimą dėl 2009-01-29 statinio pripažinimo naudoti akto pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 2023-01-26 paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir reikalavimo įpareigoti atsakoves savo lėšomis nugriauti pastatą – sandėlį.
44. Ieškovės teigimu, nepriklausomai nuo kitų ieškinio reikalavimų tenkinimo/netenkinimo, turi būti įvertintas reikalavimas dėl atsakovių įpareigojimo nugriauti ginčo statinį CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas.
46. Šiuo atveju pastato statybos teisėtumą patvirtina nenuginčytas 2009-01-29 pastato tinkamu naudoti pripažinimo aktas, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas dėl atsakovių įpareigojimo nugriauti ginčo pastatą – sandėlį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
47. Atmetus ieškinį, atsakovėms A. D. U. ir G. B., taip pat trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 950 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o trečiojo asmens notarės Juditos Skrodenytės bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur išlaido advokato pagalbai apmokėti. Šios atsakovių ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos priteisimos iš ieškovės atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti 2009-01-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą negaliojančiu nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Frizas“, juridinio asmens kodas 120503693, atsakovėms A. D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 950 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; kiekvienai atsakovei po 975 Eur (po devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Frizas“, juridinio asmens kodas 120503693, trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.