- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 1-490-239/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00280-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė žmonai E. R. sveikatą, o būtent: 2013-05-21 apie 22.30 val., pievoje, apie 300 metrų atstumu nuo namų, (duomenys neskelbtini), radęs girtą savo žmoną E. R., tyčia rankomis ir kojomis sudavė jai daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimą krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir daugybines kraujosruvas visame kūne, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo žmonos E. R. sveikatą. Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
kaltinamasis V. R. kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2013-05-21 apie 22.30 val. radęs pievoje netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), gulinčią savo girtą žmoną E. R., supykęs sudavė jai rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, V. R. prisiminti negalėjo, nes tuomet buvo labai susinervinęs ir supykęs. Supykęs jis buvo dėl to, kad žmona E. R., paėmusi iš namų pinigus, juos pragėrė. Pasak jo (V. R.), jam rankomis ir kojomis sudavus žmonai E. R., ji sudejavo, tačiau paaiškinti, kur pinigai, negalėjo, nes buvo visiškai girta. Ji tik neaiškiai kažką sumurmėjo. Kaltinamasis norėjo pakelti žmoną E. R. ir nuvesti ją į namus, tačiau nesugebėjo vienas žmonos pakelti, todėl paliko ją pievoje. Pasak jo (V. R.), jis pagalvojo, kad žmona E. R. išsiblaivys ir pati ateis į namus, kaip būdavo ne vieną kartą iki šiol. Tuomet jis nuėjo į namus ir atsigulė miegoti. Apklausos metu V. R. parodė, kad atsikėlęs naktį apie 03.00 val. pamatė, kad namuose dar nėra žmonos E. R., todėl nuėjo jos ieškoti. Toje pačioje vietoje, kur jis prieš tai buvo radęs girtą savo žmoną E. R., t.y. apie 300 metrų nuo savo namų, (duomenys neskelbtini), pamatė ją ten toliau gulinčią. Priėjęs prie žmonos arčiau, pamatė, kad žmona E. R. negyva ir iš karto iškvietė policiją bei medikus. Kaltinamasis teigė, kad 2013-05-22 buvo blaivas, tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, tuo tarpu žmona E. R. buvo visiškai girta, ji gėrė pas kaimynus. Nurodė, kad labai gailisi, kad 2013-05-22 rankomis ir kojomis sudavė žmonai E. R.. Pasak jo, jis tikrai nekaltas dėl žmonos E. R. mirties, nes jo suduoti smūgiai nebuvo stiprūs ir mirtinai sužaloti negalėjo. Jis sudavė žmonai, nes buvo ant jos supykęs. Apklausos metu parodė, kad sutinka, jog už tai, kad jis sudavė savo žmonai E. R. smūgius į įvairias kūno vietas, jam būtų skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams (b.l. 43-44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad apie 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini) Visą tą laiką apie 1 km. atstumu nuo jos namų gyvena kaimynai E. R. ir V. R.. E. R. ir V. R. gyveno dviese, buvo bevaikiai. Su kaimyne E. R. ji nuolat bendravo. Kartais E. R. sakydavo, kad vyras V. R. ją muša. Vieną kartą V. R. prie jos sudavė žmonai E. R. kumščiu į nugarą, nes jie tarpusavyje susipyko. Pasak liudytojos, E. R. buvo uždara ir nelabai pasakodavo apie asmeninį gyvenimą. Paskutinį kartą E. R. matė 2013-05-21. Tą dieną ji atėjo į svečius. Pasak R. L., alkoholio su E. R. 2013-05-21 nevartojo. E. R. buvo tokia kaip visada, jokių sumušimo žymių ant jos nesimatė. Apklausos metu liudytoja parodė, kad 2013-05-21 į pavakarę, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, pas ją atėjo E. R. vyras V. R.. Atėjęs V. R. nieko blogo žmonai nesakė, jie tarpusavyje nesibarė, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Pasėdėjęs apie 1 valandą, V. R. pirmas išėjo iš jų į namus. E. R. kartu su vyru į namus neėjo. Kodėl ji su vyru neėjo, R. L. pasakyti negalėjo. Apklausos metu liudytoja parodė, kad 2013-05-21 E. R. pas ją atėjo apie pietus, o namo išėjo į vakarą, tikslaus laiko nurodyti negalėjo. 2013-05-21 E. R. jai niekuo nesiskundė. 2013-05-21 kelinta buvo valanda, pasakyti negalėjo, pasak liudytojos, jau buvo tamsu, pas juos atbėgo V. R. ir pasakė: „gelbėkite, Elena mirė, netoli jūsų prie upelio“. Dėl ko E. R. mirė, nepasakė, tik paminėjo, jog ji kniūbsčia nugriuvo. Apklausos metu R. L. parodė, kad ji asmeniškai neėjo pasižiūrėti, todėl ji nežino, kas E. R. atsitiko. Jos manymu, kad E. R. mirė dėl epilepsijos priepuolio. Jai pačiai E. R. pasakojo, kad ji serga epilepsija. Liudytoja parodė, kad tuomet, kai 2013-05-21 E. R. atėjo pas ją, namuose buvo tik ji ir jos sugyventinis R. Č.. Liudytoja R. L. apklausos metu negalėjo pasakyti tikslaus laiko, kada atėjo V. R. ir pasakė, kad nėra jo Elenos, pasak jos, tuomet lauke buvo tamsu. Tai galėjo būti ir 22 dienos naktį (b.l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Č. parodė, kad kaimynė E. R. dažnai ateidavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Ji ateidavo pas jo sugyventinę R. L.. Jis bendrauja su jos vyru V. R.. 2013-05-21 apie 13.00 val. pas juos atėjo E. R.. Ji atėjo blaivi. Nurodė, kad E. R. sirgo epilepsija, nors jis asmeniškai nėra matęs E. R. ištiktos epilepsijos priepuolio, bet kiti žmonės yra matę. Atėjus pas juos kaimynei E. R., po pusvalandžio atėjo ir jos vyras V. R.. 2013-05-21 E. R. pas juos buvo apie 3 valandas, po to ji viena išėjo į namus. Jos vyras V. R. jau buvo prieš tai išėjęs į namus. Pasak R. Č., pas jį namuose 2013-05-21 jis su E. R. ir V. R. alkoholio nevartojo. Jam asmeniškai tą dieną E. R. nesiskundė, kad jai kažką skauda ar ji blogai jaučiasi. Jokių sumušimo žymių ant E. R. kūno nepastebėjo. E. R. buvo apsirengusi kelnes ir švarką. Kai 2013-05-21 E. R. ir jos vyras V. R. buvo pas juos, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, viskas buvo tvarkoje. Apklausos metu liudytojas parodė, kad jam žinoma, jog V. R. kartais suduodavo savo žmonai E. R. ranka. Apie tai jam yra pasakojęs pats V. R., tačiau jis asmeniškai nematė, kad V. R. suduotų žmonai. 2013-05-21 V. R., kiek jis matė, žmonos E. R. nemušė. 2013-05-22 apie 03.00 val. pas jį į namus atbėgo V. R., kuris jam pasakė, jog jau nebėra Elenos. Tuomet jis V. R. paklausė, kur jo Elena. Pastarasis į tai atsakė, kad Elena nugriuvo, o jis nematė, nes Elena ėjo paskui jį. Jo manymu, E. R. ištiko epilepsijos priepuolis. Kadangi ji ėjo į namus viena, ištikta priepuolio negalėjo atsikelti, ir dėl to mirė. Pasak R. Č., E. R. dažnai vartojo alkoholį. Ji gerdavo su vyru V. R.. Pasak jo, 2013-05-21 E. R. pas jį negėrė, jis tą dieną buvo blaivus. Nurodė, kad nuo jo namų iki E. R. namų yra apie 1 km. atstumas. Parodė, kad 2013-05-21 jokio triukšmo, kai iš jo namų išėjo E. R., negirdėjo (b.l. 23-24).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. S. parodė, kad 2013-05-22 04.30 val. buvo gautas iškvietimas, kad reikia važiuoti į Prūdžionių kaimą konstatuoti mirtį. Pasak medikės, minėtą pranešimą jai perdavė bendrosios pagalbos centras. Tuomet ji nuvyko į įvykio vietą ir laukuose pamatė policijos automobilį. Pievoje ji pamatė gulinčią moteriškę. Pasak jos, moteriškė buvo su viršutiniais rūbais, ji gulėjo ant nugaros, ant pievoje esančio keliuko. Apžiūrėjusi moterį sužinojo, jog tai E. R.. Apklausos metu D. S. parodė, kad ant E. R. kūno ji matė stazines lavondėmes. Pasak medikės, E. R. buvo sustingusi, nes buvo jau kurį laiką pagulėjusi. Išorinių smurto žymių ant E. R. nebuvo matyti. Prie E. R. lavono buvo tik policijos pareigūnai, vyriškio, kuris kvietė medikus, nebuvo, todėl ji su juo nekalbėjo. Jokių aplinkybių, t.y. kas ir kaip rado E. R. lavoną, ji nežinojo, nes jai apie tai niekas nepasakojo. Surašiusi Nr.114/a medicininį dokumentą jį paliko policijos pareigūnams ir išvyko. Apklausos metu D. S. parodė, kad E. R. lavonas jai jokių įtarimų nesukėlė (b.l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. D. parodė, kad E. R., gim. 1947 m., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo jo sesuo. Jis su savo seserimi E. R. bendravo labai retai. Apie porą kartų per metus jis užvažiuodavo pas seserį E. R.. Sesuo E. R. labai mėgdavo išgerti alkoholinių gėrimų. Paskutinį kartą jis savo seserį E. R. matė prieš mėnesį iki jos mirties. Jis tuomet važiavo keliu ir matė, kaip sesuo E. R. ėjo. Tačiau su seserimi jis nekalbėjo. Apklausos metu V. D. parodė, kad kadaise jis gyveno kartu su seserimi E. R. ir jos vyru V. R.. Negalėjo pasakyti, kad sesuo su vyru nesutarė, V. R. žmonos nemušdavo, bet jie abu nuolat gerdavo alkoholinius gėrimus. Jam asmeniškai, taip pat ir kitoms savo seserims, E. R. niekada nesiskundė, kad vyras V. R. ją mušdavo. Sesers E. R. kaimynai taip pat jam nesakė, kad seserį muštų jos vyras V. R.. Iš kur pas seserį E. R. ant kūno mėlynės, tiksliai pasakyti negalėjo. Pasak jo (J. D.), kadangi sesuo E. R. dažnai vartojo alkoholį, jo manymu, ji būdama girta galėdavo griuvinėti ir taip susitrenkti. Kokiomis ligomis sirgo jo sesuo E. R. pasakyti negalėjo, nežino, nes retai su ja bendravo. Jo (J. D.) manymu, sesuo E. R. mirė dėl to, kad neišlaikė jos širdis, nes ji labai daug gerdavo „pilstuko“. Vaikų sesuo E. R. neturėjo (b.l. 32-33).
2013-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistas J. P. apklausos metu parodė, kad E. R., gim. 1947 m., lavone buvo nustatyti 3 rūšių sužalojimai: sužalojimai padaryti mechaniniu poveikiu, kietais bukais daiktais padarytos daugybinės kraujosruvos visame kūne ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje. Sužalojimai padaryti fiziniu poveikiu t.y. viso kūno atšalimas (atvėsimas) buvęs mirties priežastimi, padarytas žema temperatūra veikiant nukentėjusiąją ne mažiau kaip keletą valandų. Sužalojimai padaryti cheminiu poveikiu, šiuo atveju, ūmus nuodingas etilo alkoholio poveikis, kurį rodo didelė etilo alkoholio koncentracija lavono kraujyje. Šia didele alkoholio koncentracija galima paaiškinti, kodėl nukentėjusioji E. R. buvo šaltoje aplinkoje ir mirė. Esant tokiai didelei etilo alkoholio koncentracijai kraujyje (2,98‰) įvyksta stiprūs koordinacijos bei psichikos sutrikimai, kurie pasireiškia dezorientacija, savikontrolės išnykimu, sąmonės pritemimu. Tai yra nukentėjusioji būdama stipriai paveikta etilo alkoholio, nesiėmė veiksmų pasišalinti iš šaltos aplinkos, todėl sušalo ir mirė. Taip pat didele etilo alkoholio koncentracija galima dalinai paaiškinti kai kurių kraujosruvų E. R. kūne atsiradimą pav: atsikišusiuose kūno paviršiuose (pačiuose, sėdmenyse). Tačiau atsižvelgiant į šių kraujosruvų kiekį, plotį ir lokalizaciją, jos labiau būdingos sužalojimams padaromiems smūgiais, nei sužalojimams padarytiems užsigaunant. E. R. kūne nustatyti sužalojimai (daugybinės kraujosruvos visame kūne ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo (b.l. 38).
2013-06-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M709/13(01) – konstatuota, kad E. R. mirtis įvyko nuo viso kūno atšalimo (atvėsimo). E. R. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir daugybinės kraujosruvos visame kūne, padaryti kietais bukais daiktais iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. E. R. lavono kraujyje rasta 2,98 ‰, šlapime – 3,83 ‰ etilo alkoholio, - tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 12-17).
Iš 2013-07-11 Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė tamsiai žalios spalvos guminius batus, ant kurių matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes, kurie buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos bei patalpinti į VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą (b.l. 28-30).
Taigi, minėtais įrodymais visiškai įrodyta kaltinamojo V. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatytas laisvės apribojimas, V. R. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, V. R. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. R. sutinka, jog jam būtų paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu (b.l. 53).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis neteistas (b.l. 47), baustas administracine tvarka (b.l. 48), nepriklauso VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų ligonių grupei (b.l. 52), nedirba.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam V. R. skiriama bausmė – laisvės apribojimas, arčiau minimalaus įstatymo numatyto laisvės apribojimo termino. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 641 str. sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, naikintina.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. tamsiai žalios spalvos guminius batus, saugojimui patalpintus į Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK saugojimo kamerą (2013-07-12 kvitas B, serija BBB Nr. 040731) (b.l. 28-30), - sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. R. paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę V. R. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. tamsiai žalios spalvos guminius batus, saugojimui patalpintus į Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK saugojimo kamerą (2013-07-12 kvitas B, serija BBB Nr. 040731) (b.l. 28-30), - sunaikintini, pavedant tai padaryti Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK pareigūnams.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio baudą, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.