- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-192-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02713-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“
- Atsakovas
- Seesam Insurance AS
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Statybų ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-450/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Statybų ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl draudimo išmokos gaisro atveju.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Posūkis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su (patikslintu) ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 139 062,20 Lt draudimo išmoką (be PVM), 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuotinus nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 24-51). Nurodė, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė su atsakovu visų rizikų draudimo sutartį Nr. 280 0000575/2010, kuria apdraudė ieškovui priklausantį prekybos paviljoną „A“ (unikalus Nr.4400-2069-1767, žymėjimas plane 3E2g), esantį Gariūnų g. 70, Vilniuje. Galiojant draudimo sutarčiai, 2010 m. gruodžio 17 d. apie 5:20 val. užsidegus šalia prekybos paviljono „A“ stovėjusiame konteineryje sudėtoms popieriaus atliekoms, sudegė konteineris su jame buvusiomis popieriaus atliekomis bei apdegė dalis prekybos paviljono „A“ pastato išorinės sienos. Apie įvykį 2010 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 4-10-103atsakovas buvo informuotas draudimo brokerių bendrovės, trečiojo asmens UAB „Statybų ir investicijų draudimas“. 2011 m. birželio 9 d. raštu Nr. 10/280-0025 atsakovas informavo ieškovą, kad remonto išlaidos sudarys 16 041 Lt (su netiesioginėmis, pridėtinėmis išlaidomis, pelnu ir PVM). Apgadinto prekybos paviljono „A“ remonto darbų vertė sudaro 10 273 Lt (be netiesioginių, pridėtinių išlaidų, pelno ir PVM), iš kurių 6‘773 Lt draudimo išmokos ketino išmokėti artimiausiu metu, o 2 984 Lt įsipareigojo išmokėti pateikus remonto darbų sutarties kopiją, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą bei darbų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovas 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2953 prašė persvarstyti pasiūlymą dėl žalos dydžio atlyginimo. Atsakovas 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 10/280-0025 informavo ieškovą, jog neturi pagrindo pakeisti priimto sprendimo, nes sugadintas turtas gali būti remontuojamas, o ekonomiškai tikslingi ir protingi remonto būdai ir kaina yra pateikti L. U. parengtame ekspertizės akte. Ieškovas per pastatą administruojančią bendrovę UAB“IREC Baltic” kreipėsi į UAB „Statybų strategija“, prašydamas informuoti apie 2010 m. gruodžio 17 d. gaisro metu sugadintų pastato „Prekybos ir verslo centras“, „A“ korpuso, ašyse „1/H-Z“ fasadinių “Sandwich” tipo plokščių pakeitimo darbų technologiją. UAB „Statybos strategija“ 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr.12/11/09 informavo, jog, norint pakeisti gaisro metu apgadintas “Sandwich” plokštes, būtina išardyti visas sumontuotas (30 vnt.) nuo ašies l/H “Sandwich” plokštes iki apgadintų gaisro metu 4vnt. “Sahdwich” plokščių bei pakeisti naujomis visas plokštes (34 vnt.), kadangi gaminant naujas plokštes praktiškai yra neįmanoma atkartoti paviršiaus atspalvio ir, nepakeitus visų plokščių, būtų sudarkytas šioje dalyje pastato fasadas, plokščių vietoje tektų įvesti sujungimo deformacinę siūlę, sandūros vietoje pablogėtų sandarumo bei šilumos izoliavimo parametrai. UAB „Įraža“ 2012 m. lapkričio 15 d. atlikusi ekspertizę, konstatavo, jog norint atstatyti įvykusio gaisro metu pažeistas plokštes, atkuriant projektines fasado charakteristikas, turi būti demontuota ir pakeista naujomis 34 vnt. plokščių. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo paskirta byloje ekspertizė turto atstatymo vertei nustatyti. Gavus byloje ekspertizės aktą, ieškovas galutinai patikslino ieškinio sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 139 062,20 Lt draudimo išmoką be PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 26d. sprendimu (t. 3, b. l. 168-174)ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 54 735,19 Lt draudimo išmoką,6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 021,18 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo 12,48 Lt, o iš atsakovo 8,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į draudimo paskirtį – užtikrinti, kad draudimo išmoka grąžintų asmenį į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų draudiminio įvykio, Draudimo taisyklių nuostatas (2.1 p., 4.1 p.), ieškovui turi būti atlyginama tik tiesioginė žala turtui, t. y. keturioms plokštėms ir jų tiesioginiams pakeitimo darbams (jų išmontavimui ir naujų 4 plokščių sumontavimui). Teismo vertinimu, kitų 30 vienetų plokščių išmontavimo ir sumontavimo atgal (pakeitus 4 vnt.) darbai, laikytini tiesioginiais 4 būtinų pakeisti plokščių montavimo darbais. Tuo tarpu 30 vnt. plokščių yra nepažeistos, todėl jos negali būti keičiamos naujomis. Aplinkybė, kad nėra galimybės gauti tokios pačios spalvos plokščių, todėl esą būtina pakeisti visas 34 plokštes, neturi įtakos draudimo apsaugos apimčiai, nes draudimo objektas neapima likusių plokščių, jos nėra sugadintos dėl draudiminio įvykio, vien spalvinis aspektas negali įtakoti draudimo išmokos dydžio. Draudimo esmė yra atlyginti įvykio metu padarytą žalą, bet ne atnaujinti pastatą. Be to, pagal Draudimo taisyklių 2.4.19 punktą draudimas neatlygina nuvertėjimo ar nuostolio, kuris neturi įtakos turto panaudojimui. Teismas rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad 4 plokščių vertė yra 4 142,52 Lt (Lokalinės sąmatos 16 p.). Kadangi pagal draudimo sąlygas atlygintina tik tiesioginės išlaidos (be papildomų darbų ir kitokių papildomų sąnaudų), 34 plokščių pakeitimas kainuos 96 077,21 Lt. Iš šios sumos atėmus 30 plokščių kainą (31 069,02 Lt), bendra remonto išlaidų suma sudaro 65 008,19 Lt. Sutartyje nustačius 3 500 Lt franšizę ir draudikui sumokėjus 6 773 Lt draudimo išmoką, ieškovui priteistina draudimo išmoka yra 54 735,19 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad draudimo išmoką reikėtų skaičiuoti remiantis eksperto L. U. ekspertizės akte numatytu 4 plokščių pakeitimo techniniu pasiūlymu, ir sutiko su ekspertės Z. B. pozicija, kad L. U. siūlomas remonto būdas neatitiktų kokybės reikalavimų, tuo pačiu atstatomosios vertės. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti prašomus delspinigius, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl draudimo išmokos pareikšti nėra praleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas(toliau –ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą dalyje dėl 74 054,01 Lt draudimo išmokos nepriteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 74 054,01 Lt draudimo išmoką; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 177-181). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 42 984,99 Lt dydžio ekspertės parengtos sąmatos dalis (139 062,20 Lt – 96 077,21 Lt) laikytina netiesioginėmis išlaidomis (papildomais darbais ir kitokiomis papildomomis sąnaudomis), todėl pagal draudimo sutarties nuostatas neturi būti atlygintos. Teismui nepriteisus išlaidų pavadintų „Pagalbinių medžiagų vertė“, „papildomų mechanizmų vertė“, „papildomas darbo užmokestis“, „Soc. draudimas“, „Pridėtinės išlaidos“, „Pelnas“ nebūtų kompensuojami visi apelianto patirti nuostoliai, nes apeliantas, norėdamas atstatyti pastato sieną į iki gaisro buvusią padėtį, turėtų iš savo lėšų sumokėti rangovui minėtas išlaidas, o tai neatitiktų CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus dalykus, t. y. netiesioginę žalą, kuri atsakovo neturi būti kompensuojama, su teismo ekspertės sąmatoje nurodytomis „netiesioginėmis išlaidomis“, t.y. papildomais darbais ir kitomis papildomomis sąnaudomis.
2. Aplinkos ministerija yra patvirtinusi Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas, kuriose yra pateikti paaiškinimai ir taisyklės, kaip yra sudarinėjamos statybinės sąmatos (toliau – Rekomendacijos). Šiomis Rekomendacijose išdėstytomis nuostatomis, matyti, kad „Pagalbinių medžiagų vertė“, „papildomų mechanizmų vertė“, „papildomas darbo užmokestis“, „Soc. draudimas“ yra laikomos tiesioginėmis išlaidomis, kurios yra būtinos ir reikalingos tam, kad būtų atliktas pastato sienų remontas.
3. Teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dalyje dėl 30 vnt. plokščių pakeitimo naujomis (31 069,02 Lt nepriteista draudimo išmokos dalis), nesutiko su eksperto išvada, kad reikia pakeisti visas 34 pastato sieną sudarančias plokštes. Joje nurodyta, kad keturių sieninių plokščių pakeitimas neįmanomas, nepažeidžiant projektinių sprendinių, neįmanomas dėl sieninių plokščių montavimo darbų technologijos iš kairės į dešinę, dėl didelio sienų plokščių gamyklinio aukščio 12,75 m. ir dėl šių gaminių „špuntinio“ jungimo būdo. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas (CPK 218 str.). Pasisakydamas tik dėl spalvinio vientisumo neaktualumo, priteisiant žalą, teismas visiškai nepasisakė dėl ekspertės argumentų, kad vien tik keturių plokščių keitimas negalimas dėl itin didelio aukščio, dėl specifinio plokščių jungimo, dėl projektinių sprendinių pažeidimo.
4. Teismas visiškai nevertino fakto, kad pakeitus tik keturias plokštes, o kitas 30 vnt. išmontuojant ir sumontuojant, plokščių gamintojas gali netaikyti garantijos savo gaminiams – antrą kartą panaudotoms 30 vnt. plokščių, kadangi dėl pakartotinio montavimo ir naujų skylių atsiradimo pats gaminys gali prarasti savo teigiamas savybes. Be to, nuėmus plokštes ir norint jas vėl pritvirtinti, turės būti gręžiamos papildomos skylės tose pačiose plokštėse, kas blogins sienos termoizoliacines ir kitas savybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 187-191). Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šioje byloje nustatyta, kad draudiminis įvykis žalą padarė tik keturioms apdrausto pastato fasado plokštėms, o kitos 30 plokščių nėra sugadintos ir jų keisti nereikia, tačiau dėl darbų montavimo technologijos kitoks keturių sugadintų pastato fasado plokščių keitimas nėra galimas. Akivaizdu, kad ieškovo kaip draudėjo papildomai patiriami nuostoliai yra kilę ne dėl to, kad dėl draudiminio įvykio būtų sugadintos likusios sveikos 30 plokščių. Atitinkami draudėjo nuostoliai yra netiesioginiai ir atsiradę ne dėl draudiminio įvykio, tai yra neapdrausti papildomi draudėjo nuostoliai, o ne tiesioginė žala apdraustam turtui. Atsakovas neteikia apeliacinio skundo, atsižvelgdamas į tai, kad jis siūlė sudaryti taikos sutartį iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ir priimtas teismo sprendimas.
2. Vienintelis apelianto argumentas, kodėl reikia pakeisti ne tik keturias sugadintas, bet visas 34 fasado plokštes, yra fasado spalvinio vientisumo pažeidimas. Draudimo taisyklių 2.4.19 punktas numato, kad draudimas neatlygina nuvertėjimo ar nuostolio, kuris neturi įtakos turto panaudojimui. Sveikų plokščių pakeitimas visiškai paneigia draudimo tikslus.
3. Ieškovo argumentas, kad teismas nesirėmė ekspertizės aktu yra nepagrįstas. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais, kad keturių sieninių plokščių pakeitimas neįmanomas nepažeidžiant projektinių sprendinių dėl sieninių plokščių montavimo darbų technologijos. Būtent dėl to teismas sprendė, kad turi būti išmontuojamos visos 34 plokštės tam, kad būtų galima pakeisti keturias sugadintas plokštes. Teismo ekspertė Z. B. nei ekspertizės akte, nei savo paaiškinimų metu nenurodė, kad likusias sveikas draudiminio įvykio neapgadintas 30 vnt. plokščių būtina pakeisti dėl kokių nors kitų priežasčių nei spalvinio vientisumo galimo skirtumo.
4. Apelianto argumentas, kad, tvirtinant nuimtas plokštes, reikės gręžti papildomas skyles ir tai blogins sienos termoizoliacines savybes, yra nepagrįstas jokiais byloje pateiktais įrodymais. Be to, tai yra visiškai naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Šalies argumentai
5. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos Rekomendacijos yra negaliojančios nuo 2006 m. sausio 20 d. ir vienintelis dokumentas, reglamentuojantis statybos darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo principus yra Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 1 lentelė. Šioje lentelėje nėra jokių nuorodų į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas papildomas medžiagas, mechanizmų vertę ir papildomą darbo užmokestį, taip pat nėra jokių nuorodų į galimybę nustatyti procentais tam tikras neapibrėžtų darbų apimtis, nesusiejant su faktiškai reikalingais atlikti darbais. Draudėjo draudimo išmokos dydis negali sudaryti sąlygų draudėjui gauti didesnę išmoką nei patirti nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija jų taip pat neįžvelgia. Todėl apeliacine tvarka nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas apelianto nurodytų motyvų ribose.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl draudiko išmokėtinos draudimo išmokos kilusio gaisro pasekmėje apdegus daliai apeliantui priklausančio prekybos paviljono ir jos apimties. Pirmosios instancijos apelianto ieškinį tenkino iš dalies, šioje dalyje teismo sprendimas šalių nekvestionuojamas. Apeliantas mano, kad nepagrįstai buvo atmesta ieškinio dalis dėl nepriteistos 42 984,99 Lt sumos, kurią, anot apelianto, teismas be pagrindo pripažino netiesiogine žala, taip pat dėl 31 069,02 Lt sumos, kurios reikia siekiant pakeisti naujomis gaisro metu tiesiogiai nesugadintų 30 vnt. fasadinės paviljono sienos plokščių.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl 42 984, 99 Lt sumos
Byloje nėra ginčo dėl to, kad gaisro metu apgadintoms keturioms fasadinės sienos plokštėms pakeisti naujomis tokių darbų negalima atlikti nepermontavus kitų 30 vnt. sienos plokščių, kurios gaisro metu tiesiogiai nenukentėjo. To nekvestionuoja atsiliepime į apeliacinį skundą ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis proceso metu atliktos ekspertizės išvadomis, nustatė, kad visų fasadinės sienos34 plokščių pakeitimas su netiesioginėmis išlaidomis kainuotų 139 062,20 Lt. Tuo tarpu pagal draudimo sąlygas atlyginamos tik tiesioginės išlaidos (be papildomų darbų ir kitokių papildomų sąnaudų), todėl šių plokščių pakeitimas kainuos 96 077,21 Lt. Todėl teismas, atėmęs 30 vnt. plokščių, kurių keisti naujomis nebūtina, vertę, franšizę ir draudiko jau išmokėtą sumą, sprendė, kad priteistina draudimo išmokos suma yra 54 735,19 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apeliantu, kad jam 42 984,99 Lt suma nepriteista nepagrįstai.
Ginčui aktualių Visų rizikų draudimo taisyklių Nr.018 (toliau –Taisyklės)skyriaus „Bendrosios žalos ir išmokos dydžio nustatymo taisyklės turto draudimui“ 1.1 punkte nustatyta, kad draudimo suma gali būti nustatoma inter alia atstatomąja verte, kuri reiškia sumą, reikalingą įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tokį patį ar panašų, tos pačios paskirties ir kokybės turtą toje pačioje vietoje (1.1.1 punktas). Šio Taisyklių skyriaus 4.1 punkte numatyta, kad nuostolio dydis apskaičiuojamas atimant tolimesniam naudojimui tinkamo likusio turto vertę iš vertės prieš pat įvykį, sukėlusį žalą. Abi vertės skaičiuojamos kaip atstatomosios vertės. Jeigu turtas gali būti atstatytas, sutaisytas ar suremontuotas, nuostolio dydžiu laikomos išlaidos atstatymui ar remontui, tačiau maksimali nuostolio suma yra skirtumas tarp atstatomosios vertės ir likusio turto vertės po įvykio. To paties Taisyklių skyriaus 2.1 punkte numatyta, kad draudikas apmoka tiesioginę žalą apdraustam turtui.
Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad turtas buvo apdraustas atstatomąja verte. Taigi, tokiu atveju pagal minėto Taisyklių skyriaus 1.1.1 punktą draudėjas turi teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėta tokia draudimo išmokos suma, kuri reikalinga įsigyti, pastatyti, pagaminti naują tokį patį ar panašų, tos pačios paskirties ir kokybės turtą toje pačioje vietoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės medžiaga (lokalinė sąmata Nr. S001), tokia suma su netiesioginėmis išlaidomis yra 139 062,20 Lt (t. 2, b.l. 136-140). Tačiau teismas sprendė, kad atsižvelgiant į draudimo sąlygą, jog draudikas atlygina tik tiesioginę žalą, reikia vadovautis mažesne suma - 96 077,21 Lt, t.y. suma be lokalinėje sąmatoje nurodytų pagalbinių medžiagų, papildomų mechanizmų verčių ir kitų papildomų sąnaudų. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes, kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad apelianto nurodoma nepriteista 42 984,99 Lt suma yra būtent tiesiogiai iš gaisro pasekmių kylanti žala. Sutiktina su apeliantu, kad siekiant atstatyti buvusią iki gaisro padėtį pagal į bylą pateiktus įrodymus jis patirtų būtent tokio pobūdžio ir dydžio (139 062,20 Lt) išlaidas. Juo labiau, kad draudikas nekvestionuoja 30 vnt. gaisro metu tiesiogiai nenukentėjusių plokščių permontavimo būtinumo ir neįrodo, kad buvusios iki gaisro padėties atkūrimui atstatomąja verte tokios (42 984,99 Lt) išlaidos nėra būtinos, kitaip tariant, kad buvusi turto padėtis gali būti atkurta ir nepatiriant šių išlaidų ar jos bent būtų reikalingos mažesnės (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teisus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino „netiesioginių išlaidų“ sąvoką su „netiesiogine žala“. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl 31 069,02 Lt sumos
Apeliantas prašo priteisti ir tiesiogiai gaisro metu nepaveiktų 30 vnt. plokščių vertę. Šioje dalyje teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
Pagal Taisyklių 2.4.19 punktą draudimas neatlygina nuvertėjimo ar nuostolio, kuris neturi įtakos turto panaudojimui. Taisyklių skyriaus „Bendrosios žalos ir išmokos dydžio nustatymo taisyklės turto draudimui“ 4.1 punkte numatyta, kad nuostolio dydis apskaičiuojamas atimant tolimesniam naudojimui tinkamo likusio turto vertę iš vertės prieš pat įvykį, sukėlusį žalą. Aplinkybės, kad 30 vnt. plokščių dėl draudiminio įvykio būtų tapusios netinkamomis ir apskritai negalėtų būti toliau naudojamos, apeliantas neįrodo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad draudimo esmė yra atlyginti įvykio metu padarytą žalą, bet ne atnaujinti pastatą, šių 30 vnt. plokščių pakeitimas nepatenka į draudimo objektą. Padarius tokią išvadą, atmestini apelianto argumentai apie galimus nežymius naujų ir naudotų plokščių spalvinius neatitikimus, jų permontavimo atveju galimai kilsiančių problemų ir pasekmių aspektus, juo labiau, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai iš esmės yra daugiau hipotetinio nei labiau tikėtino pobūdžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai sprendė dėl įrodymų, reikšmingų nustatant draudimo išmokos dydį, vertinimo, dėl ko nustatė per mažą jos dydį. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus sprendimą, pakeistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 5 d.) įvertinant tai, kad ieškinys tenkinamas 70 proc. Todėl apeliantui pirmosios instancijos teisme priteistina 2 052 Lt žyminio mokesčio, 2 541 Lt už ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apelianto išlaidos už advokato pagalbą yra per didelės, jas mažino iki 8 000 Lt. Tačiau jis jų nesumažino proporcingai tenkintai ieškinio daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ji turėjo būti atitinkamai sumažinta, o šiuo metu, patenkinus ieškinį didesne apimtimi, padidinta, teisėjų kolegija palieka ankstesnį išlaidų už advokato pagalbą dydį. Todėl apeliantui iš viso priteistinos 12 593 Lt bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistina 14,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto šių išlaidų dalis nepriteistina, nes neviršija 10 Lt (6,17 Lt).
Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais patvirtintas bylinėjimosi išlaidas apeliantui iš atsakovo priteistina 1 289 Lt žyminio mokesčio, iš apelianto atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 254 Lt (atmesta apeliacinio skundo dalis 42 proc./ 605 Lt). Įskaičius šias sumas apeliantui iš atsakovo priteistina 1 035 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti:
- padidinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Posūkis“ priteistą iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, draudimo išmokos sumą iki 28‘301,67Eur (97 720 Lt) ir skaičiuoti priteistas 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos; bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 3 647,18 Eur (12 593 Lt);
- pakeisti sprendimo dalį dėl valstybės biudžetui priteistų bylinėjimosi išlaidų priteisiant 4,17 Eur (14,41 Lt)šių išlaidų sumą tik iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Posūkis“ iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 299,76 Eur (1 035 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.