Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-03-26 · Administracinė byla Nr. TA-146-5-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
TA-146-5-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01089-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA146-5/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01089-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundą, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (11.1) I-1871, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 6-26-805 ir 2010 m. liepos 13 d. sprendimą; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių vykdyti 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą; 3) grąžinti pareiškėjai neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalį; 4) motinystės (tėvystės) pašalpą ir toliau mažinant, proporcingai didinti pareiškėjos kompensaciją; 5) sumokėti 0,03 proc. delspinigius dėl padarytos 1269,81 Lt neturtinės žalos ir 0,03 proc. delspinigius dėl 1269,81 Lt turtinės žalos; 6) motinystės (tėvystės) pašalpą ir toliau mažinant, pagal pateiktus paskaičiavimus proporcingai didinti kompensaciją, susijusią su pareiškėjos patiriama turtine ir neturtine žala.

2013 m. lapkričio 12 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos apeliacinis skundas, kuriame ji nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti.

Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, kuriame nurodo, kad ji yra Vokietijos pilietė ir gyvena Vokietijoje, taip pat nurodo, jog 2013 m. spalio 21 d. teismo sprendimą gavo neregistruotu laišku 2013 m. lapkričio 4 d. Prašyme pažymima, jog prie prašymo pridedami dokumentai, patvirtinantys priežastis, dėl kurių prašoma atnaujinti praleistą terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėja buvo įpareigota iki 2014 m. vasario 26 d. pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įrodymus, patvirtinančius, kada jai buvo įteiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimas.

2014 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos raštas, kuriame ji teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą gavo 2013 m. lapkričio 4 d., nors ant laiško voko, kuriame buvo išsiųstas minėtas sprendimas, nėra nei vieno pašto antspaudo su data, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog siekdama sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, išsiuntė apeliacinį skundą skubiu, brangiai kainuojančiu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (1 dalis); praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...> (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo paskelbtas 2013 m. spalio 21 d. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis paminėta ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies norma, konstatuotina, kad paskutinė įstatymo nustatyto termino diena šiam teismo sprendimui apskųsti buvo 2013 m. lapkričio 4 d. Pareiškėjos apeliacinis skundas, kuriame ji prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą, buvo paduotas (įteiktas kurjerių tarnybai išsiuntimui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) 2013 m. lapkričio 11 d. (kaip matyti iš įrašų ant voko). Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pažymėtina, jog pareiškėja pripažįsta, kad ji praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, ir šios aplinkybės neginčija.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėja grindžia argumentais, kad ji yra Vokietijos pilietė ir gyvena Vokietijoje, skundžiamą 2013 m. spalio 21 d. teismo sprendimą gavo paštu 2013 m. lapkričio 4 d., be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ji siekė sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, todėl išsiuntė apeliacinį skundą teismui skubiu, brangiai kainuojančiu paštu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011 ir kt.).

Kaip minėta, pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį, apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Teismų praktikoje taip pat laikytina, kad pareiškėjas savo teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės motyvuoja tuo, kad ji skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą gavo 2013 m. lapkričio 4 d., tačiau šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėja nepateikė teismui objektyvių, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkančių įrodymų. Siekdama nustatyti, ar pareiškėja apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjai pasiūlė pateikti įrodymus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo gavimo datos, konkrečiai ir aiškiai įvardijant, kad vienas tokių teiktinų įrodymų yra laiško vokas, kitaip tariant, pareiškėjai pasiūlyta pateikti teismui voko, kuriame ji gavo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, originalą. Į šį teismo pasiūlymą dėl įrodymų pateikimo, pareiškėja kartu su savo 2014 m. vasario 13 d. raštu pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne laiško voką, o tik jo dalies nepatvirtintą kopiją, kurioje nėra jokių pašto spaudų, kuriais yra įprasta fiksuoti laiško išsiuntimo ir gavimo atitinkamame pašto skyriuje datas. Voko dalies teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtina kopija, teismo negali būti vertinama kaip įrodymas, atitinkantis patikimumo ir leistinumo reikalavimus. Pareiškėjos rašytinis paaiškinimas esą ant voko nesimato datos spaudų, kai teismui nepateikiamas voko originalas, o tik voko dalies oficialiai nepatvirtinta kopija, teismo neįtikina, kad voko originalas negali suteikti informacijos apie laiško gavimo datą.

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo laišką pareiškėja gavo 2013 m. lapkričio 4 d. (pav., atitinkamos pašto tarnybos oficialaus patvirtinimo) teismui nepateikta. Pareiškėjos kartu su 2014 m. vasario 13 d. raštu pateiktas kompiuteriu surašytas ir pareiškėjos tėvo A. S. (A. S.), t. y. su pareiškėja giminystės ryšiais susijusio asmens, pasirašytas patvirtinimas, nelaikytinas tokią aplinkybę patvirtinančiu įrodymu.

Įvertinusi pareiškėjos pateiktus įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja nepagrindė objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) savo teiginio, kad ji skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą gavo būtent 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. paskutinę įstatymo nustatyto termino dieną, kurią galėjo paduoti apeliacinį skundą.

Iš administracinės bylos dokumentų – Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraščio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo (b. l. 172, 173) – matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai nedelsiant po šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo, t. y. tą pačią dieną – 2013 m. spalio 21 d. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teismų sprendimai yra skelbiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir yra viešai prieinami visiems besidomintiems asmenims. Todėl pareiškėja, žinodama apie bylos nagrinėjimo datą, elgdamasi rūpestingai, iki ją pasieks paštu išsiųstas teismo dokumentas, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti su priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu elektorinėje erdvėje arba paskambinusi į teismą ir paprašiusi atsiųsti jai priimto sprendimo nuorašą faksimiliniu paštu (iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjai tokia dokumentų siuntimo forma yra prieinama).

Net ir pripažinus, kad pareiškėja, laišką su skundžiamu teismo sprendimu gavo 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. paskutinę šio teismo sprendimo apskundimo dieną, pareiškėja nenurodė teismui jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paaiškintų, dėl kokių priežasčių ji nuo jos nurodytos teismo sprendimo gavimo datos (2013 m. lapkričio 4 d.) iki 2013 m. lapkričio 11 d. laiško su apeliaciniu skundu įteikimo kurjerių tarnybai neatliko jokių veiksmų, siekdama pasinaudoti įstatymo suteikta apskundimo teise kaip galima greičiau.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji išsiuntė apeliacinį skundą skubiu, brangiai kainuojančiu paštu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes sprendžiant, ar apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, yra reikšmingas laikotarpis nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datos iki apeliacinio skundo įteikimo paštui datos. Terminą praleidęs ir prašantis jį atnaujinti asmuo, teismui turi pateikti įrodymus, kad per šį laikotarpį buvo objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Nustatant apeliacinio skundo padavimo teismui datą ir sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo svarbu nustatyti datą, kada pareiškėja įteikė apeliacinį skundą paštui (ABTĮ 66 str. 6 d.), o ne tai, per kiek laiko apeliacinis skundas buvo gautas teisme, skaičiuojant nuo jo įteikimo išsiuntimui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė įrodymais, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme būtų pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo paduoti. Todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjai (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą ir grąžinti apeliacinį skundą kartu su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas