Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems T. N., G. N., jų gynėjams advokatams Onai Klinavičienei, Antanui Vincui Pilipčikui, nepilnamečio kaltinamojo G. N. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji T. N. ir G. N. 2019 m. vasario 12 d. apie 10 val. už (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš G. P., t. y. T. N. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, o G. N. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, tokiais veiksmais kaltinamieji T. N. ir G. N. sukėlė nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje.

Kaltinamasis T. N. kaltę pripažino ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 10 val. prie mokyklos jis konfliktavo su G. P., nes prieš kelias dienas vykusio šimtadienio vakarėlio metu G. P. priekabiavo prie jo draugės. Todėl pamatęs G. P., einantį į mokyklą, kaltinamasis nuėjo link jo ir užkalbino, paklausė, kodėl šis kibo prie jo draugės. Iš pradžių kaltinamasis kalbėjo gražiai, be piktumo, bet kai G. P. ėmė aiškinti, kad nieko nebuvo ir kad jo mergina viską išsigalvojo, T. N. nesusitvardė ir kirto kumščiu jam į veidą, pataikė į lūpą, ją prakirto, bėgo kraujas, po to dar pastūmė kelis kartus į krūtinę. Jiems besiaiškinant ir besistumdant, priėjo kaltinamojo pusbrolis G. N., kuris juos išskyrė, rankomis pastumdamas vieną nuo kito, ir tuo konfliktas pasibaigė. Vėliau, kai vyko ikiteisminis tyrimas, kaltinamasis T. N. atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą ir jie susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, suvokė, kad elgėsi neapgalvotai, savo veiksmų nepateisina.

Kaltinamasis G. N. kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. ryte jis stovėjo lauke prie mokyklos ir matė, kaip jo pusbrolis T. N. nuėjo link G. P.. Susitikę abu kalbėjosi, o paskui T. N. kirto kumščiu G. P. į veidą, pataikė į lūpą. Nukentėjusysis G. P. norėjo suduoti atgal, tada kaltinamasis G. N. pribėgo prie konfliktuojančiųjų ir juos išskyrė, rankomis 2–3 kartus pastumdamas G. P. ir T. N. vieną nuo kito. Tyčia jis smūgių nesudavė. Nukentėjusysis jį apkalba, nes galimai nori iš to pasipelnyti. Kaltinamasis nesutiko su G. P. reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes jis nukentėjusiojo nesumušė ir dėl jo veiksmų žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Kaltinamasis neigė, kad rašė nukentėjusiajam socialiniame tinkle „Facebook“, nors pripažino, kad profilis pavadinimu „G.G.“ yra jo sukurtas ir naudojamas.

Teisme apklaustas nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 9.55 val. jis ėjo į mokyklą, pamatė ant tako grupelę vaikinų, jų buvo 6–7. Vienas iš jų – T. N. priėjo prie jo ir paklausė, kas įvyko viloje, kur savaitgalį buvo švenčiamas šimtadienis. Nukentėjusysis atsakė, kad nieko neįvyko, tada T. N. tarė „meluoji“ ir kirto jam kumščiu į veidą, pataikė į lūpą. Nukentėjusysis atsistūmė T. N. nuo savęs, bet tuo momentu pamatė, kad prie jo bėga du vaikinai – dvyniai broliai G. ir G. N.. Vienas iš jų pribėgęs sudavė jam smūgį į veidą. Po šio smūgio nukentėjusysis užsidengė veidą rankomis, nes jis buvo su akiniais, todėl išsigando, kad jie suduš. Tuo momentu jis pajautė į galvą suduodamus 5–6 smūgius. Niekas nebandė nutraukti konfliktą ir kaltinamasis G. N. tikrai neskyrė jo ir T. N., nes tam nebuvo pagrindo, kadangi nukentėjusysis nesipriešino ir nesistengė suduoti atgal. Po to smurtavusieji pasitraukė. Nukentėjusysis pamatė, kad jam iš lūpos bėga kraujas. Po konflikto jis nuėjo į mokyklą, bet pasijautė blogai ir grįžo namo. Jam skaudėjo galvą, buvo sutinęs veidas, galvoje patinimai. Dėl sumušimo kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, po to parašė pareiškimą policijai. Iš pradžių abu kaltinamieji išreiškė norą taikytis su juo, jei nukentėjusysis atsiimtų pareiškimą, jie bandė tartis dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis turi išsaugojęs savo telefone žinutę, kurią feisbuke parašė G. N.. Bet galiausiai žalą atlygino tik kaltinamasis T. N., todėl su juo ir susitaikė, gi kaltinamasis G. N. jo neatsiprašė ir žalos neatlygino, todėl nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš G. N. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Žalą patyrė todėl, kad dėl sužalojimų veide ir galvoje negalėjo eiti į mokyklą, negalėjo sportuoti, užsiimti darbine veikla, be to, dėl išvaizdos jis mokykloje jautė pažeminimą, patyčias, tai jį neigiamai veikė, sutriko miegas, atsirado nerimas, jis dėl įvykio labai išgyveno. Be to, jis turėjo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu, nes kreipėsi pas advokatę dėl teisinių konsultacijų, civilinio ieškinio pareiškimo surašymo, todėl prašė priteisti iš kaltinamųjų 180 Eur šioms išlaidoms atlyginti.

Teisme apklaustas liudytojas T. D. parodė, kad įvykio dieną apie 10 val. jis su draugais stovėjo lauke prie mokyklos ir matė, kaip kaltinamasis T. N. nuėjo link ateinančio G. P.. Susitikę jie kalbėjosi, o paskui T. N. sudavė vieną smūgį G.į veidą, po ko nukentėjusysis atsitraukė. T. N. dar norėjo kažką jam sakyti, bet prie jų pribėgo Tado pusbrolis G. N. ir juos abu išskyrė, rankomis pastumdamas vieną nuo kito. Liudytojas teigė nematęs, kad G. N. sudavė smūgius G. P.. T. N. nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį.

Teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jis matė, kaip T. N. ranka kirto G. P., daugiau smūgių T. N. nesudavė. G. N. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, bet smūgių nesudavė, tik išskyrė jį ir T. N..

Teisme apklaustas liudytojas A. V. J. patvirtino matęs, kaip kaltinamasis T. N. susistumdė su nukentėjusiuoju G. P. ir ranka sudavė jam į veidą. Kaltinamasis G. N. nubėgo jų išskirti. Liudytojo teigimu, G. N. pastūmė į krūtinę G. P. ir T. N., kad jie nesiartintų vienas prie kito, ir taip juos išskyrė, po ko G. P. nuėjo link mokyklos.

Liudytojas G. N., apklaustas teisme, parodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis T. N. nuėjo link nukentėjusiojo G. P. ir jiems susitikus abu susistumdė, po to T. N. kirto nukentėjusiajam į lūpas. Tai pamatęs, G. N. nubėgo ir juos abu išskyrė, smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė.

Iš G. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. vakare G. P. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, jog 2019 m. vasario 12 d. apie 10 val. netoli (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos jį sumušė pažįstami T. N., G. N. ir G. N., kurie kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių jam į veidą ir galvos sritį, taip sukeldami jam fizinį skausmą, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti ant pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pastato; protokole nurodyta, kad tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 12–17).

Alytaus apskrities VPK specialisto M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje 2019 m. vasario 12 d. 20.30 val. gautas telefoninis pranešimas iš Alytaus apskrities S. K. centrinės ligoninės priėmimo skyriaus, kad apie 19 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi G. P., kurį sumušė nepažįstami asmenys, nustatyta galvos ir veido sumušimas, po apžiūros išleistas namo (1 t., b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2019 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. G 131/2019 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam G. P. buvo nustatyti sužalojimai – kraujosruva odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir kraujosruva bei nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, šie sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daikatis, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimų padarymo tikimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina; sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 44).

Iš 2019 m. kovo 20 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis T. N. ir nukentėjusysis G. P. susitaikė, T. N. atlygino nukentėjusiajam 300 Eur už nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą (1 t., b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas T. N. ir G. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo T. N. ir nukentėjusiojo G. P. įvyko konfliktas, kuris kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Kaltinamasis T. N., aiškindamas apie konflikto aplinkybes, pripažino, kad jis priėjo prie nukentėjusiojo G. P. ir kilusio ginčo įkarštyje, nesusitvardęs, pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. tyčia sudavė kumščiu smūgį G. P. į veidą, pataikė į lūpą. Nukentėjusysis G. P. patvirtino, kad kaltinamasis T. N. kirto kumščiu jam į veidą ir prakirto lūpą. Kaltinamasis G. N. taip pat nurodė, kad jo pusbrolis T. N. smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. jį pastūmė, sudavė kumščiu į veidą. Šias aplinkybes patvirtino ir konfliktą stebėję liudytojai A. A., T. D., A. V. J., G. N.. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam G. P. nustatyta kraujosruva bei nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, teismui nekyla abejonės, kad kaltinamasis T. N. tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir, suduodamas smūgį į veidą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo T. N. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamasis G. N. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepripažino, teigdamas, kad jis tyčia smūgių G. P. į galvos sritį nesudavė, tik išskyrė konfliktuojančius T. N. ir G. P.. Teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, G. N. taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. P. parodymais, kad prasidėjus konfliktui su T. N., prie nukentėjusiojo pribėgo kaltinamasis G. N. ir sudavė smūgį į galvos sritį. Po to nukentėjusiojo teigimu jis jautė į galvą suduodamus smūgius, tik nematė, kas smūgiavo, nes užsidengė rankomis veidą. Nukentėjusysis paneigė kaltinamojo G. N. iškeltą versiją, kad šis išskyrė T. N. ir nukentėjusįjį, taip nutraukdamas konfliktą. Nukentėjusysis nuo įvykio tyrimo pradžios vienodai aiškino, kad jam į galvą buvo suduota kumščiais, smūgių skaičiaus jis negalėjo patikslinti ir tai teismui nekelia nuostabos, nes fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pradėtas naudoti jam to visiškai nesitikint, tokioje situacijoje natūrali žmogaus reakcija yra gintis, dengtis nuo smūgių, o ne juos skaičiuoti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nuosekliai aiškina, jog konfliktuojančių niekas neskyrė, tai atitinka ir įvykį stebėjusių liudytojų parodymus, kad T. N. ir G. P. nebuvo susikibę, taigi, juos išskirti, atitraukiant vieną nuo kito, nebuvo jokio būtinumo. Bylos ikiteisminio tyrimo metu T. N., apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad po to, kai jis nukentėjusiajam sudavė pirmą smūgį į veidą ir praskėlė lūpą, prie nukentėjusiojo pribėgo G. N. ir rankomis smūgiavo 2–3 kartus į galvą, nors, T. N. teigimu, jie nebuvo iš anksto susitarę sumušti G. P.; apie tai, kad G. N. norėjo išskirti konfliktuojančias puses ir tuo tikslu atliko kokius nors veiksmus, T. N. net neužsiminė (1 t., b. l. 79–80). Teisme duodamas paaiškinimus, T. N. jau teigė, kad jo pusbrolis G. N. nukentėjusiojo tyčia nemušė, o tik skyrė, tačiau kaltinamasis negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl jis to nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sprendžia, kad T. N. yra suinteresuotas sušvelninti giminaičio G. N. teisinę padėtį, todėl jo paaiškinimus, kiek tai susiję su G. N. veiksmais, vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia. Tai, kad nukentėjusiajam G. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, patvirtina specialisto išvada. Kaltinamųjų paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. N. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, pataikė į viršutinę lūpą, šią aplinkybę objektyviai patvirtina specialisto išvada. T. N. neigia sudavęs daugiau smūgių, tą patį sako ir nukentėjusysis G. P. bei posėdžio metu apklausti liudytojai. Vadinasi, dar vieną smūgį nukentėjusiajam sudavė kitas šalia nukentėjusiojo buvęs asmuo, šiuo atveju tai buvo kaltinamasis G. N.. Kad G. N. dalyvavo nusikaltime netiesiogiai įrodo ir nukentėjusiojo teismo apžiūrai pateikti duomenys iš jo mobilaus ryšio telefono, kad 2019 m. vasario 17 d. 10.15 val. iš G. N. paskyros „G.G.“ feisbuke nukentėjusiajam išsiųsta žinutė apie atsiprašymą už tai, kad jis tada „užšoko“, nes gynė pusbrolį. Nors G. N. neigia rašęs feisbuke nukentėjusiajam ir aiškina, kad bet kas galėjo iš jo paskyros parašyti, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai ir juos atmeta. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis G. N. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. P., jo veiksmai pasireiškė ne mažiau kaip vieno smūgio rankomis sudavimu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko atsirado padariniai – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. P. sveikata. Kaltinamojo G. N. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas kaltinamojo T. N. atžvilgiu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. N. ir nukentėjusysis G. P. nurodė, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė, T. N. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Tai, kad kaltinamasis T. N. susitaikė su nukentėjusiuoju, patvirtina ir 2019 m. kovo 20 d. susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 37). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. N. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę dėl savo veiksmų visiškai pripažino. Ta aplinkybė, kad T. N., aiškindamas apie nusikaltimo vykdytojo G. N. atliktus veiksmus, nurodė kitokias aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytina jo kaltės neigimu, nes iš esmės T. N. pripažino, kad ir G. N. dalyvavo konflikte su nukentėjusiuoju, taigi, jis pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes. Antra vertus, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga nereikalauja visiško kaltės pripažinimo, kaip tai numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kada sprendžiamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas. Šiuo atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis T. N. pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, neginčija, kad kilę padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo tyčiniais veiksmais, jis apgailestavo dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, stengėsi sušvelninti padarinius ir atlygino nukentėjusiojo reikalaujamos žalos dalį, kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais, t. y. kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra nustatyta. T. N. jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 85–89). 2019 m. jis baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, ši įstaiga kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai (1 t., b. l. 92). Šiuo metu kaltinamasis dirba, turi planų tęsti mokslą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, kad T. N. pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis T. N. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, yra visos įstatymo numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. P., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. N.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Parenkant bausmę kaltinamajam G. N., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimas įžūlus, smurtauta prie mokyklos, matant kitiems asmenims, ir be jokios pateisinamos dingsties. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. G. N. anksčiau neteistas, bet baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 109–112). Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 115). Mokosi. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad G. N. gyvena šeimoje, kuri neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tėvai rūpinasi jo auklėjimu, šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės (1 t. b. l. 119–121). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. N. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį. Nors kaltinamasis G. N. nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, tačiau sąlygų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu nėra, nes G. N. kaltės nepripažįsta, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesistengė pašalinti padarytą žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. palaikė baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo G. N. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 45–47). Teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, kad nusikaltimu jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis buvo sumuštas prie mokyklos, kitų asmenų akivaizdoje; dėl suduotų smūgių jis jautė stiprius galvos ir žandikaulio skausmus, buvo sutrikdyta jo sveikata, veidas savaitę laiko buvo patinęs, matėsi aiškios sumušimo žymės, dėl skausmo ir matomų sumušimų negalėjo eiti į mokyklą ir sportuoti, užsiimti darbine veikla. Jis patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, mokykloje iš jo šaipėsi, tai jį žemino. Dėl smurto išpuolio patyrė stresą, jam sutriko miegas, padidėjo jautrumas, atsirado nesaugumo jausmas, baimė vaikščioti vienam, nenoras vykti į treniruotes. Įvykio tyrimas policijoje kėlė neigiamus išgyvenimus. Nusikaltimu padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 1 000 Eur. Kaltinamasis T. N. nukentėjusiojo atsiprašė ir jų bendru susitarimu atlygino 300 Eur, o G. N. nerodė atgailos, neatsiprašė, žalos neatlygino, todėl prašė priteisti iš jo 500 Eur.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra sveikatai padarytos žalos mastas ir kilę padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. N. ir G. N. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. P. sveikatą. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G. P. dėl sumušimų jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, taip pat nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl akivaizdžių sumušimo žymių kurį laiką negalėjo eiti į mokyklą, sportuoti, dirbti. Dėl patirto streso sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas, nerimas, tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes G. P. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusiajam nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiojo emocinei ar psichinei sveikatai, neigiamai įtakojo jo mokslo, sporto rezultatus. Tuo pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-452/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-201-697/2015, 2K-109-976/2018 ir kt.), teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 600 Eur dydžio kompensacija. Šiuo atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokią neturtinę žalą nukentėjusiajam padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, todėl taikytina solidari atsakomybė (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis T. N. savo noru atlygino nukentėjusiajam 300 Eur, likusi neatlyginta 300 Eur suma priteistina iš kaltinamojo G. N. (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, ir tik paaiškėjus, kad nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis G. P. prašė priteisti iš kaltinamųjų 180 Eur už išlaidas, patirtas advokatės S. Č., teikusios jam konsultacijas ir parengusios civilinio ieškinio pareiškimą, paslaugoms apmokėti. Iš 2019 m. kovo 14 d. sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo (1 t., b. l. 48, 49) matyti, kad G. P. 2018 m. kovo 28 d. sumokėjo advokatei S. Č. 130 Eur už civilio ieškinio parengimą, be to, pinigų priėmimo kvitas Nr. 1005432 (2 t., b. l. 35) patvirtina, kad 2019 m. kovo 8 d. G. P. sumokėjo advokatei 50 Eur už konsultaciją. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis G. P. patyrė 180 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tokio dydžio išlaidos, teismo nuomone, atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl pripažinus T. N. ir G. N. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, jos išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 90 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

T. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti G. P. iš G. N. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui G. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, išieškoti po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš jo tėvų G. N. ir L. N..

Priteisti G. P. iš T. N. ir G. N. po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) iš kiekvieno išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti. Nepilnamečiui G. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų išlaidoms atlyginti, išieškoti po 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) iš jo tėvų G. N. ir L. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.