Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-768/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
1A-166-768/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
Nuteistasis
M. L.
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis, Anželika Meškaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-768/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16978-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Astai Jackūnienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,išteisintojo A. G. gynėjai advokatei Anželikai Meškaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 54 MGL (2 700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. L. 36 MGL (1 800 Eur) bauda.

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent jis 2021 m. gegužės 22 d. apie 01 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudaužė M. Č. priklausančio gyvenamojo namo langų dvylika stiklų bei sulaužė vieną medinio lango rėmą, tuo nukentėjusiajam M. Č. padarydamas bendrą 260 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. A. G. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis tyčia sukurstė sugadinti svetimą turtą, o būtent: 2021 m. gegužės 22 d. apie 01 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), sukurstė M. L. sugadinti M. Č. priklausantį turtą, dėl ko M. L. sudaužė M. Č. gyvenamojo namo langų dvylika stiklų ir sulaužė vieną medinio lango rėmą, tuo nukentėjusiajam M. Č. padarė bendrą 260 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 3 punktu, panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį dėl esminio BPK normų pažeidimo ir bylą nagrinėjimui gražinti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas negalėjo bylos išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, numatyta BPK 273 straipsnyje, nes teisėjai nebuvo aiškios nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybės. Abu kaltinamieji nors ir prisipažino kaltais, o A. G. su gynėju teismui pateikė susitaikymo su nukentėjusiuoju protokolą bei sutarė dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismas A. G. išteisino, nenustatęs jo veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių. Skunde pažymima, kad teisėja, nustačiusi nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios, jos manymu, nebuvo aiškios, privalėjo surengti ne sutrumpintą įrodymų tyrimą, o pilną bylos nagrinėjimo procesą. Teisėja nustatė, kad A. G. nėra kaltas jam inkriminuotos veikos padarymu net neapklaususi liudytojos A. K., kuri nakties metu automobiliu vežė neblaivius kaltinamuosius į nusikaltimo vietą ir kurios parodymai svarbūs bylos eigai.

2.2. Prokuroro manymu, baudžiamoji byla apylinkės teisme išnagrinėta pažeidžiant numatytus procesinius reikalavimus, tuo padarant esminį BPK pažeidimą, sąlygojusį nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, kuris turi būti naikinamas ir byla grąžinama nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas bei išteisintojo gynėja prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, teigdamas, kad šio straipsnio taikymui nebuvo visų būtinų sąlygų, nes teisėjai nebuvo aiškios nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybės. Dėl šios priežasties teisėja privalėjo surengti ne sutrumpintą įrodymų tyrimą, o pilną bylos nagrinėjimo procesą. Tokiu būdu buvo padarytas esminis BPK normų pažeidimas, sąlygojęs nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, kuris turi būti naikinamas ir byla grąžinama nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, pritaria prokuroro skundo argumentui, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, numatyta BPK 273 straipsnio 1 dalyje, tačiau naikinti nuosprendį ir grąžinti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.

8. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

9. Kaltės prisipažinimas BPK 273 straipsnio kontekste reiškia, kad kaltinamieji sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija, taip palengvinama bei pagreitinama teismo užduotis ištirti įrodymus bei nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Jei kaltinamasis prisipažįsta kaltu iš dalies, minėto straipsnio taisyklės netaikomos ir įrodymų tyrimas atliekamas laikantis bendros tvarkos.

10. Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylos parengtinio tyrimo metu abu kaltinamieji kaltais prisipažino, gailėjosi padarę nusikalstamas veikas, su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutiko ir žadėjo jį atlyginti bei pareiškė norintys susitaikyti su nukentėjusiuoju. Į teisėjos klausimą kaltinamieji atsakė, kad kaltinimo esmę suprato, sutiko duoti parodymus, taip pat sutiko, kad įrodymai nebūtų tiriami. Taigi kaltinamųjų užimta pozicija bylos parengtinio tyrimo metu buvo aiškiai išreikšta. Tačiau, akivaizdu, kad jų abiejų deklaruotas prisipažinimas buvo formalus, siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatyta tvarka (bylos parengtinio tyrimo metu buvo pateiktas šalių pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo nukentėjusiajam) arba BPK 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, suponuojančio baudžiamąją atsakomybę lengvinančio įstatymo - BK 64¹ straipsnio, taikymą. Tai matyti išanalizavus jų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek nuteistojo M. L., tiek išteisintojo A. G. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie nesutapo tarpusavyje. Apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų parodymus bei jų poziciją akistatos metu, matyti, kad jie abu iš esmės nepripažino padarę pateiktuose įtarimuose inkriminuotus veiksmus: M. L. neigė išdaužęs nukentėjusiojo M. Č. langus, o A. G. tvirtino, kad langus išdaužė M. L., tačiau tai padarė pats savo iniciatyva – gadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą jis M. L. nekurstė. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroras kaltinamajame akte nepasisakė dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (BPK 219 straipsnio 8 punktas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų pareikštas prisipažinimas taip pat negali būti laikomas pilnu, kaip to reikalauja BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, nes jų papasakotos įvykio aplinkybės tik iš dalies atitiko kaltinamajame akte aprašytąsias aplinkybes. Kaip žinia, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyčia sukurstė M. L. sugadinti svetimą, M. Č. priklausantį turtą, dėl ko pastarasis sudaužė nukentėjusiojo namo langų dvylika stiklų ir sulaužė vieną lango rėmą, o M. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas sukurstytas nusikaltimo bendrininko A. G. ir būdamas neblaivus, sudaužė M. Č. priklausančio namo langų dvylika stiklų bei sulaužė vieną lango rėmą. Duodant parodymus teisme, kaltinamasis M. L. prisipažino, kad jis nesusilaikęs sudaužė M. Č. namo langų stiklus, nes šis jam (M. L.) nuvykus pakalbėti dėl A. G. ir M. Č. susitaikymo sąlygų, nesileido į kalbas, iš namo nebuvo išėjęs, nors name degė šviesa. Daužant langus, A. šalia nebuvo, langų daužyti jis neprašė. Analogiškai įvykio aplinkybes papasakojo ir A. G., kuris savo kaltę matė tame, kad važiavo pas nukentėjusįjį kartu su M. L., kad rodė kelią kur važiuoti. Kaltinime nurodytą aplinkybę, kad sukurstė M. L. sugadinti svetimą, M. Č. priklausantį turtą, A. G. kategoriškai neigė, nurodė, kad M. L. veiksmai daužant nukentėjusiojo namo langus jam buvo staigmena. Be to, M. L. teisiamojo posėdžio metu neigė kaltinime nurodytą aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (ši aplinkybė teismo motyvuotai buvo pripažinta kaip įrodyta). Iš kaltinamųjų parodymų teisme akivaizdu, kad bylos aplinkybės nebuvo visiškai aiškios ir nebuvo BPK 273 straipsnyje numatytos sąlygos – kaltinamųjų prisipažinimo, nes jie sutiko ne su visais kaltinime nurodytais faktais. Tačiau po kaltinamųjų ir nukentėjusiojo apklausos proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras, į teisėjos klausimą atsakė, kad visos aplinkybės aiškios, galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., b.l. 82). Taigi, pagarsinusi bylos medžiagą, teisėja pareiškė, kad taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nepaisydama, kad kaltinamųjų parodymai skiriasi nuo jiems pareikštų kaltinimų.

12. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismo padarytas kaltinamųjų veiksmų teisinis įvertinimas nesutapo su kaltinamajame akte pateiktais kaltinimais, todėl prokuroras, nesutikęs su nuosprendžiu, kuriuo vienas kaltinamasis buvo išteisintas, o kitam siaurinta kaltinimo apimtis, pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, padarė esminį BPK pažeidimą, nes tai sutrukdė priimti teisingą nuosprendį. Jo manymu, teisėja neapklaususi liudytojos A. K., nepagrįstai konstatavo kaip neįrodytą aplinkybę tai, kad A. G. kurstė M. L. sugadinti nukentėjusiojo turtą. Prašo nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas sutrumpintą įrodymų tyrimą atliko nepagrįstai, nesant BPK 273 straipsnyje numatytų sąlygų, tačiau nelaiko, kad šis procesinis pažeidimas yra esminis, kurio negalima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Beje, BPK 329 straipsnio 4 punkte nėra numatyta galimybė grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kai padarytas esminis proceso pažeidimas. Šiuo atveju byla galėtų būti grąžinama nuosprendį priėmusiam teismui tik BPK 326 straipsnio 1 dalies d papunktyje numatytu atveju kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

14. Taigi, siekdama ištirti ir įvertinti visus teisingam sprendimui priimti reikšmingus įrodymus, kolegija nusprendė apklausti prokuroro skunde minimą liudytoją A. K.. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas dėl kaltinamųjų kaltės, rėmėsi šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad A. K. nusikaltimo padarymo dieną ištisai buvo šalia M. L. ir A. G., juos vežė į nusikaltimo vietą ir atgal, girdėjo jų pokalbį, tačiau iš jos parodymų neaišku, ar A. G. kurstė M. L. gadinti M. Č. turtą, nors jos, kaip objektyvaus liudytojo parodymai galėtų patvirtinti arba paneigti minėtą kaltinimo aplinkybę.

15. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja A. K. parodė, kad M. L. ir A. G. vežė pas A. kaimyną, kuris neva sumušė A., todėl M. norėjo su tuo kaimynu pakalbėti. Nuvažiavus prie namuko išlipo M., A. liko mašinoje. Kadangi ten nėra kelio, pavažiavo į priekį paieškoti kur galima apsisukti ir užstrigo. A. tuo metu buvo automobilyje. Prie mašinos grįžo M., jam buvo įpjautas pirštas. Iš jo pasakojimo suprato, kad išdaužė langus. Į tai A. reagavo neigiamai, sakė: „kam tu taip padarei?“. Jie neturėjo ketinimų kažką blogo daryti, norėjo tiesiog pakalbėti. M. išdaužė langus, nes buvo įpykęs, kad jo draugą A. nuskriaudė senelis, norėjo užstoti. Šie liudytojos A. K. parodymai patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neįrodytu, jog A. G. sukurstė M. L. sugadinti svetimą turtą, todėl nuosprendis, kuriuo A. G. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, atitinkamai iš kaltinimo pašalinant M. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas sukurstytas nusikaltimo bendrininko A. G., yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą gražinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme prokuroro skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

16. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju būtent dėl kaltinimo, kuris neatitiko faktinių aplinkybių, kaltinamieji pirmosios instancijos teisme pateko į situaciją, kai jie, norėdami palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę, privalėjo sutikti su juo, nes tik esant pilnam prisipažinimui galimas baudžiamąją atsakomybę lengvinančio įstatymo taikymas - priešingu atveju būtų eliminuota galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir trečdaliu mažinti skirtą bausmę. A. G. ir M. L. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, taigi jie patys nelaiko, kad jų teisės buvo esmingai pažeistos.

17. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. L. buvo patirtos 76,67 Eur dydžio išlaidos.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog nagrinėjant prokuroro skundą apeliaciniame procese nuteistojo M. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

19. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDonatas Jatužis