- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- eI-2349-402/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00183-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo R. T. atstovui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Daliai Steponavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus, priteisti 1 303,29 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui 2014-02-15 administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas R. P. už tai, kad: 1) pareiškėjas 2014-02-15, 02.05 val. Plento g., Jonavoje, vairavo automobilį VW Passat, (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra; 2) pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (4,78 prom.) girtumas; 3) sustabdytas pareiškėjas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 126 str. 4 d., 124¹str. 7 d. ir 123 str. 1 d. Nagrinėjant bylą Jonavos raj. apylinkės teisme pareiškėjas kaltu neprisipažino, paaiškino, kad nurodytu laiku 2014-02-15 automobilio VW Passat, (duomenys neskelbtini) nevairavo, įvykio vietoje nebuvo, asmens dokumentų nebuvo pametęs, jo asmens duomenimis pasinaudojęs kitas nežinomas asmuo. Protokolą surašė pareigūnas, kuris pagal dokumentus netikrino asmens tapatybės. Kilus abejonių dėl pareiškėjo parašo autentiškumo protokole, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens blaivumo teste, administracinio sulaikymo protokole, kuriuose parašai akivaizdžiai skyrėsi nuo parašų, esančių vairuotojo pažymėjime, asmens tapatybės kortelėje, apeliaciniame skunde, kilus abejonių dėl administracinio teisės pažeidėjo subjekto, byla apygardos teismo nutartimi buvo grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo prašymu buvo paskirta rašysenos ekspertizė pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centrui. Atlikus rašysenos ekspertizę nustatyta išvadoje, kad tyrimui pateiktuose 2014-02-15 dokumentuose, asmens pasiaiškinime, eilutėse asmens parašas, asmens blaivumo teste Nr. 0653, skiltyje „asmens parašas", pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, skiltyje „Su pranešimais susipažinau", eilutėje „Parašas", eilutėje „Vardas, pavardė", administracinio sulaikymo protokole Nr. 61S-7575331-14, eilutėje „asmens parašas", pasirašė ir įrašą padarė vienas asmuo, bet ne pareiškėjas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, rašysenos ekspertizės išvadą, Jonavos raj. apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. Esant šioms aplinkybėms 2014-11-03 nutarimu teismas nutarė bylą nutraukti. Pareiškėjas žalą patyrė dėl Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS pareigūno veiksmų neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu surašant protokolą, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio Jonavos raj. apylinkės teismo nutarimu, jis buvo pripažintas nepadaręs. Valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įtvirtinta CK 6.271 str. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Šiuo konkrečiu atveju, yra visos trys sąlygos, kurių pagrindu valstybei kyla civilinė atsakomybė: 1) neteisėti valdžios institucijos veiksmai pasireiškė tuo, jog Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS pareigūnas nepagrįstai ir neteisėtai (nenustatęs asmens tapatybės) pareiškėjo atžvilgiu surašė protokolą, pažymint tai, jog teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas nepadaręs administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas; 2) pareiškėjui žala atsirado dėl to, jog jis, siekdamas apginti savo teises bei teisėtus interesus, buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus, dėl ko patyrė išlaidas; be to, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, buvo priverstas prašyti paskirti rašysenos ekspertizę, už kurios atlikimą taip pat patyrė išlaidas; 3) priežastinis ryšys akivaizdžiai kyla iš to, jog dėl nurodytų pareigūno neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė išlaidas (žalą), kadangi, kaip nurodyta, siekė įrodyti savo nekaltumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Kadangi pareiškėjas turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba ir įrodymų teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo iš atsakovo priteisti 1 303,29 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, bei atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Jonavos raj. apylinkės teismas, nagrinėjęs R. T. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-328-217/2014, suabejojo tik R. T. kaltės įrodymų pakankamumu. Taigi iš esmės administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nepažeidė LR ATPK nuostatų reikalavimų, įskaitant ir LR ATPK 256 str. 3 d., įpareigojančią administracinio teisės pažeidimo protokolą rašančiam organui (pareigūnui) surinkti įrodymus. Pagal LR ATPK 257 str. įrodymus ir jų pakankamumą organas (pareigūnas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t.y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, veiksmų kaip neteisėtų. Tiek Jonavos raj. apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-328-217/2014 nenustatė, kad pareigūnai būtų nevykdę įstatymų reikalavimų arba vykdę juos netinkamai. Nenustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo tenkinti R. T. reikalavimo atlyginti atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, t.y. šiuo atveju institucija, kurios pareigūnų veiksmais žala padaryta (LR Civilinio kodekso 6.273 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus, priteisti 1 303,29 Eur turtinės žalos atlyginimui. Kadangi Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys, todėl atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui 2014-02-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2014-02-15 02.05 val. Plento gatvėje, Jonavoje, vairavo automobilį VW Passat, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė tech. apžiūra. R. T. vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (4,78 prom.) girtumas. Sustabdytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo jis pažeidęs KET 14, 16, 238 p. reikalavimus, t.y. padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014-03-03 nutarimu R. T. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. Kauno apygardos teismas 2014-04-28 nutartimi panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014-11-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. nutraukė (Jonavos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-328-217/2014, b. l. 4, 19, 43-44, 109-111). Nutarime nustatyta, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, rašysenos ekspertizės išvadą, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog 2014-02-15 02.05 val. Plento gatvėje, Jonavoje, vairavo automobilį VW Passat, valst.Nr. CM-201-ZF, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė tech. apžiūra, kad vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (4,78 prom.) girtumas, kad sustabdytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo R. T. , tuo pačiu neįrodyta kad R. T. pažeidė KET 14, 16, 238 p. reikalavimus, kad R. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byla R. T. atžvilgiu nutrauktina neįrodžius, jog R. T. padarė nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d.,( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 p., 287 str. 1 d. 2 p.). Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus) arba jos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Iš bylos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2014-02-15 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. ir kuris panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimu - administracinio teisės pažeidimo bylą R. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. nutraukė. Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis R. P. tai padarė, nepažeidęs tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK normų. Sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, būtina įvertinti, ar nurodyti veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs (2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-1093/2014), kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas konkretų asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo.
Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimo turinio matyti, jog teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, rašysenos ekspertizės išvadą, teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog 2014-02-15 02.05 val. Plento gatvėje, Jonavoje, vairavo automobilį VW Passat, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė tech. apžiūra, kad vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (4,78 prom.) girtumas, kad sustabdytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo R. T. , tuo pačiu neįrodyta kad R. T. pažeidė KET 14, 16, 238 p. reikalavimus, kad R. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byla R. T. atžvilgiu nutrauktina neįrodžius, jog R. T. padarė nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d.
Susipažinus su teismui pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-328-217/2014 matyti, kad vyresnysis patrulis R. P. 2014-02-15 surašė R. T. pavarde prisistačiusiam vyrui, administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir 123 str. 1 d. padarymo, tačiau prieš jį surašydamas, pats nenustatė šio pristatyto vyro, neturėjusio su savimi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tapatybės, t. y. neatliko veiksmų, kuriais remiantis nustatoma asmens tapatybė. Jonavos rajono apylinkės teisme apklaustas liudytoju R. P. paaiškino, jog asmens tapatybę komisariate nustato budėtojas ar budinčio padėjėjas ir jam pateikia duomenis ir jis pagal duotus duomenis surašo protokolą (b.l. 60). Iš byloje esančio asmens duomenų lapo (b.l. 10-11) matyti, jog jame nėra R. T. nuotraukos.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas vienu iš esminių įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pareigūnas, turintis teisę surašyti šį procesinį dokumentą, turi ne tik formaliai atlikti jam suteiktus įgalinimus, bet ir įsitikinti savo veiksmų teisėtumu. Įrašydamas žinias apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį vyresnysis patrulis R. P. turėjo patikrinti ir pats įsitikinti asmens tapatybės tikrumu, juo labiau, kad pats pasirašė administracinio tesės pažeidimo protokole, paliudydamas, kad duomenys teisingi.
Dėl išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas 2014-02-15 surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nerūpestingumo tinkamai neatliko jam pavestų pareigų, neįvertinęs ir neįsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tikrai R. T. , surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų.
Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.
Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 1 303,29 Eur dydžio išlaidomis - už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Jonavos rajono apylinkės teisme, apmokėjimą už rašysenos ekspertizę (318,58 Eur).
Pažymėtina, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o jo pagrindu ir nutarimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 1 303,29 Eur nuostolių.
Pareiškėjas nurodo, kad 1 303,29 Eur teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už apeliacinio skundo pateikimą Kauno apygardos teismui ir atstovavimą byloje per visą bylinėjimosi laiką bei už atliktą rašysenos ekspertizę. Teismas pažymi, kad net ir pripažįstant turėtas 1 303,29 Eur išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų 2014-10-31 Nr. 788556, 2014-11-12 Nr. 788557 bei sąskaitų už teisines paslaugas 2014-10-31 Nr. 26, 2014-11-11 Nr. 129, už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą teisme pareiškėjas sumokėjo 984,70 Eur ir 318,58 Eur už rašysenos ekspertizę (2014-06-17 kasos pajamų orderis Nr. U201400095205593, 2014-10-16 PVM sąskaita faktūra Nr. 0000809, 2014-09-23 vietinis lėšų pervedimas (Jonavos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 86, 97, 98). Išlaidos už apeliacinio skundo paruošimą bei atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos. Prašomos priteisti išlaidos 318,58 Eur už rašysenos ekspertizę taip pat yra pagrįstos (2014-06-17 kasos pajamų orderis Nr. U201400095205593, 2014-10-16 PVM sąskaita faktūra Nr. 0000809, 2014-09-23 vietinis lėšų pervedimas (Jonavos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 86, 97, 98). Teismas, spręsdamas ginčą, vertino rašysenos ekspertizę kaip įrodymą, todėl taip pat priteistinos.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2014-03-17 pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju Martynu Vilčinsku. Patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pareiškėjas grindžia 2015-02-13 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 150 bei 2015-02-17 mokėjimo nurodymu Nr. 45. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas 2015-02-17 pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimaliai už skundo parengimą gali būti priteista 899,27 Eur (3105 Lt) suma. Pareiškėjo prašoma 202,73 Eur suma už skundo parengimą atitinka Rekomendacijų nustatytus dydžius, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, todėl iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 202,73 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsniu teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui R. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 303,29 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo R. T. naudai 202,73 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.