- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e1-1110-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01630-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, anksčiau teistas 2016-03-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 199-2 straipsnio 1 dalį - 400 MGL (15064 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 2009,96 Eur konfiskavimą. Baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L. 2021-01-15 apie 14.34 val., adresu Vilnius, Iešmininkų g. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MAN“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0039 (patikros sertifikato Nr. 1360556), pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,33 prom. girtumo laipsnis, o antrą kartą G. L. pasitikrinti girtumą atsisakė. Tuo G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei apklausiamas įtariamuoju parodė, kad iki šio įvykio dirbo (duomenys neskelbtini) krovininių automobilių vairuotoju-ekspeditoriumi. Šioje darbovietėje dirbo apie pusantrų metų. Važinėjo maršrutu Vilnius- Kaunas-Vilnius. Yra suradęs vairuotoją, vardu P. Š., kuris jam padeda vairuoti darbinį automobilį, kai yra neblaivus. Jis tris dienas vartojo alkoholinius gėrimus dėl to, kad šeimoje turėjo didelių problemų, nes galimai buvo išprievartauta jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena. 2021-01-15 iš ryto turėjo vykti į reisą į Kauną, bet blogai jautėsi ir susitarė su P., kad jis pavairuos jo darbo automobilį. P. nuo aikštelės vairavo jo darbinį automobilį MAN , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jis sėdėjo šalia keleivio vietoje. Pakeliui nusipirko Žiežmariuose parduotuvėje butelį degtinės ,,Lithuania“ ir važiuodamas keleivio vietoje ją vartojo po truputį. Apie 14.00 val. grįžo iš Kauno į Vilniaus miestą, automobilį, kaip ir visada, paliko aikštelėje, esančioje prie Panerių/Iešmininkų gatvių sankirtos. P. įvažiavo į parkavimo aikštelę ir sustabdė automobilį aikštelėje nepriparkuotą. Sustabdęs automobilį P. išlipo ir nuėjo prie savo automobilio, kad atlaisvintų vietą jo darbo automobilio parkavimui. Jis tuo metu buvo dar salone ir perlipo į vairuotojo vietą, nes nusprendė pats parkuoti automobilį. Jautėsi negirtas, viską suvokė aiškiai. Pravažiavo vairuodamas iš viso gal kelis metrus atbulai į kairę pusę parkuodamas automobilį ir nepastebėjo, kaip automobilis nuslydo nuo įkalnės. Pamatė, kad mašina galu atsirėmė į kitą automobilį, buvusį tuo metu gatvėje. Jis išsigando, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad jo automobilis atsirėmė į mikroautobusą, kurio vairuotojas pradėjo rėkti, kad jis girtas vairuoja. Buvo iškviesta policija. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Anksčiau davė kitus parodymus dėl blogos savijautos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Vienas išlaiko šeimą (b.l. 62).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021-01-15, dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką, patruliuodamas paskirtame maršrute su vyriausiuoju patruliu T. K., apie 14:26 val., iš OVS budėtojo gavo nurodymą, kad adresu Iešmininkų g. 16, Vilniuje susidūrė dvi transporto priemonės, t.y. sunkvežimis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mikroautobusas „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat budėtojas paminėjo, kad vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, tikslaus laiko neatsimena, prie jo ir jo kolegos T. K. priėjo pranešėjas, kaip vėliau prisistatė A. S., ir paaiškino, kad jam stovint Iešmininkų – Panerių gatvių sankryžoje su automobiliu „Renault“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir laukiant žalio šviesoforo signalo, dešinėje pusėje pajuto smūgį į vairuojamą mikroautobusą. Pranešėjas paminėjo, kad po smūgio išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad į jį įvažiavo atbuline eiga ir apgadino dešinės pusės transporto priemonės šoną sunkvežimis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prie sunkvežimio stovėjo vyras – sunkvežimio vairuotojas. Pranešėjui ir jo kartu buvusiam keleiviui pasirodė, kad sunkvežimio „MAN“ vairuotojas yra neblaivus. Jis paklausė pranešėjo ir jo draugo, ar visą laiką stebėjo sunkvežimio „MAN“ vairuotoją. Pranešėjas A. S. pasakė, kad nuo pat pradžios, kai į jį atsitrenkė sunkvežimis, stebėjo vairuotoją, vairuotojas visą laiką buvo prie sunkvežimio ir niekur nebuvo nuėjęs. Prieš nueinant pabendrauti pranešėjui ir jo draugui davė rašyti paaiškinimus. Tada su kolega nuėjo pabendrauti su krovininio vilkiko vairuotoju, šis jiems prisistatė kaip G. L. ir jie paklausė jo, kas vairavo minėtą vilkiką. Jis jiems atsakė, kad jis tik sėdėjo šone, atleido rankinį stabdį, ko pasakoje krovininis vilkikas nuriedėjo nuo kalno ir atsitrenkė į mikroautobusą „Renault“. Vėliau nusprendė G. L. pagal pateiktus duomenis patikrinti per policijos sistemą „POLISII”. Patikrinus per sistemą, paaiškėjo, kad G. L. jiems melavo. Tikras vardas ir pavardė buvo G. L. G. L. buvo jo brolis dvynys. Su kolega G. L. paklausė, kodėl jis melavo, jis tikino, kad yra būtent G. L. G. L. paklausė, ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad nevartojo. Iš karto pasiūlė nusistatyti girtumo (neblaivumo) laipsnį alkotesteriu. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,33 prom girtumo (neblaivumo) laipsnis. Praėjus 15 minučių, vairuotojui buvo dar kartą pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau šis antrą kartą tikrintis atsisakė. Dėl atsisakymo su kolega vairuotoją įspėjo dėl atsakomybės, tačiau G. L. vis tiek pasakė, kad nesitikrins. Apie 14:35 val. G. L. sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį VW CADDY, paaiškino, kad bus pristatytas į policijos įstaigą. Visuose dokumentuose G. L. nepasirašė, kadangi atsisakė. Į įvykio vietą išsikvietė papildomai ekipažą V-1812, kurie atvykę įformino eismo įvykį. Visas įvykis buvo filmuotas BODY 1703 ir 1801. Krovininis vilkikas „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu Eišiškių pl., 127, Vilnius (b.l. 42-44).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-01-15, apie 14.20 val., važiavo mikroautobusu Renault Master, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo draugas A. S., jis sėdėjo keleivio vietoje. Važiavo Iešmininkų gatve, sustojo Iešmininkų-Panerių g. sankryžoje, prie raudonai degančio šviesoforo. Tuo metu išgirdo atsitrenkimo garsą ir pamatė, kad iš dešinės pusės nuo nuokalnės atbula eiga nuvažiavo sunkvežimis MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris galu atsitrenkė į jų automobilį ir jį apgadino. Žmonės įvykio metu nesužaloti. Įvykio metu sunkvežimio vairuotojo durelės buvo uždarytos. Kokį atstumą pravažiavo sunkvežimis iki jų automobilio, negali pasakyti. Išlipęs į lauką matė, kaip iš sunkvežimio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kuris iš pradžių pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bet jie nesutiko, nes kilo įtarimas, kad jis neblaivus. Jis iškvietė policiją. Dėl ko atsitiko šis įvykis, vyriškis nieko neaiškino, sakė, kad tai smulkmena. Jis prašė nekviesti policijos. Jis buvo iš pradžių vienas, netrukus pamatė, kad prie jo priėjo dar vienas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, kaip suprato - tai buvo taksistas, kurio automobilis stovėjo netoliese aikštelėje. Girdėjo, kaip vairuotojas siūlė tam vyrui pasakyti, kad tai jis vairavo šį automobilį, bet tas vyras nesutiko to sakyti ir netrukus pasišalino. Atvykus policijai jo nematė. Po kelių minučių atvažiavo pareigūnai ir įformino įvykį. Minėtas vairuotojas buvo sulaikytas (b.l. 35) .
Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turi teisę vairuoti ir sunkvežimius. 2021-01-14 ryte jo pažįstamas G. L. paskambino ir paprašė pavairuoti tą ir kitą dieną jo darbo sunkvežimį MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jo darbo maršrutu. Reikėjo pervežti krovinius į kelias vietas. Pats jis vairuoti negalėjo, kadangi buvo girtas. Jis sutiko pavairuoti. Jis važiavo kartu su juo keleivio vietoje. Juto nuo jo alkoholio kvapą, matė, kad jis buvo išgėręs, bet kiek alkoholio G. L. suvartojo, jis nežino. Matė, kad jis su savimi maišelyje vežėsi 0,5 l butelį su degtine, kiek jos išgėrė - nepastebėjo. Išvažiavo 2021-01-15 apie 08 val. aikštelėje, esančioje Vilniaus mieste, prie Panerių g.-Iešmininkų g. sankryžos, jis paliko savo automobilį, ir iš šios aikštelės pradėjo važiuoti sunkvežimiu MAN , valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Nuo 08 iki 10 val., važinėjo Vilniaus mieste, po to nuvyko į Kauną, ten iškrovė krovinį ir apie 14 val. atvažiavo atgal į Vilniaus miestą. Visą laiką sunkvežimį vairavo jis. G. važiavo kartu su juo keleivio vietoje, sakė, kur reikia važiuoti. Sunkvežimio greičio dėžė mechaninė. Vilniuje atvykus toje pačioje aikštelėje Iešmininkų g., pastatė sunkvežimį įvažiavimo kelyje, paliko su dirbančiu varikliu, įjungė rankinį stabdį, užvedimo rakteliai liko užvedimo spynoje, o pats išlipo ir nuėjo greitai perstatyti savo automobilį, nes į jo vietą vėliau norėjo pastatyti sunkvežimį. Pasakė, kad tuoj grįš. G. tuo metu liko sunkvežimio keleivio vietoje. Netrukus perstatė savo automobilį Toyota į kitą vietą ir dar būdamas jame pamatė, kad sunkvežimis MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pradėjo judėti atbulai į dešinę pusę, pravažiavo apie 10 metrų ir galiniais ratais pervažiavo aikštelės bortelį ir pradėjo ridentis porą metrų žemyn tiesiai į Iešmininkų g. ir ten atsitrenkęs į stovintį baltą mikroautobusiuką, sustojo. Matė, kad iš vairuotojo vietos išlipo G. Buvo iškviesta policija (b.l. 38).
2021-01-15 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmuoju tikrinimu 14.34 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039, patikros sertifikato Nr. 1360556, G. L. nustatytas 3,33 promilių apsvaigimas. Nuo antrojo patikrinimo G. L. atsisakė (b.l. 12-14).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis, sunkvežimio MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 30).
VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog krovininio automobilio MAN TGL TGL8.240, kategorija N2-BAA, gamybos metai – 2006, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 4802 eurų, PVM kaina su PVM – 5810 Eur (b.l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Nurodė, jog 2021 m. sausio 15 d. važiuodamas keleivio vietoje kelionės į Kauną ir iš jo metu vartojo degtinę, kurios butelį įsigijo Žiežmariuose ir turėjo su savimi. Be to, nurodė, kad alkoholį dėl šeimyninių problemų vartojo jau tris dienas iki įvykio, buvo girtas dar iki kelionės. Visą jo darbo dieną, krovininį automobilį, jo prašymu vairavo draugas P. Š. Tačiau grįžus į aikštelę iš Kauno, draugui išlipus iš vairuotos transporto priemonės ir nuėjus perstatyti savo paties automobilio, nusprendė pats pastatyti į stovėjimo vietą sunkvežimį ir manevruodamas nepastebėjo, kad šis atbulas nuslydo nuokalne, kol trenkėsi į mikroautobusą. Neneigė, jog aikštelėje valdydamas transporto priemonę buvo neblaivus. Be G. L. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina įvykio vietoje buvę liudytojai – mikroautobuso keleivis L. J., kuris matė į jų mikroautobusą atsitrenkusios transporto priemonės vairuotoją, išlipusį būtent iš vairuotojo vietos, bendravo su juo, kilus įtarimui, kad pastarasis neblaivus, kvietė policiją, matė, jog pareigūnai sulaikė būtent pastarąjį vyriškį. Policijos pareigūnas A. B. patvirtino, jog pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį, atvykus į jo vietą pranešėjas A. S. paaiškino, kad jam stovint Iešmininkų – Panerių gatvių sankryžoje su automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir laukiant žalio šviesoforo signalo, į jo vairuojamą mikroautobusą atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė ir jį apgadino dešinės pusės transporto priemonės šoną sunkvežimis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjui ir jo kartu buvusiam keleiviui pasirodė, kad sunkvežimio „MAN“ vairuotojas yra neblaivus. Pranešėjas A. S. pasakė, kad nuo pat pradžios, kai į jį atsitrenkė sunkvežimis, stebėjo pastarojo vairuotoją, vairuotojas visą laiką buvo prie sunkvežimio ir niekur nebuvo nuėjęs. Liudytojas P. Š., kuris iki eismo įvykio kaltinamojo prašymu vairavo sunkvežimį MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nurodė, jog jau prašydamas už jį pavairuoti minėtą transporto priemonę, kaltinamasis jau buvo girtas. Į sunkvežimį su savimi dar atsinešė degtinės butelį. Policijos pareigūnų įtarimą, kad sunkvežimio vairuotojas neblaivus, ką liudijo iš burnos sklindantis alkoholio kvapas nuo jo, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena (požymiai, užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, b.l. 14) visiškai patvirtino alkotesterio duomenys. Patikrinus G. L. alkotesteriu, jam buvo nustatytas sunkus girtumas – 3,33 prom. Alkotesteriui metrologinė patikra atlikta, galioja iki 2021-04-20, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. G. L. teisinosi, jog pavažiavo tik kelis metrus, be to nesijautė girtas, viską aiškiai suvokė. Atsižvelgdamas į girtumo laipsnį – G. L. nustatytas sunkus girtumas (3,33 prom.), eismo įvykio aplinkybes – kaltinamasis nesuvokė, kad transporto priemonė rieda nuokalne, nesugebėjo jo sustabdyti, teismas nelinkęs tikėti kaltinamojo parodymais, jog jis jautėsi gerai, nesijautė neblaivus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmenį traukiant atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam nėra reikšminga, kokį atstumą jis nuvažiavo vairuojama transporto priemone. Užtenka fakto, jog jis būdamas neblaivus atliko bet kokius transporto priemonės valdymo veiksmus. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai negalėjo įgyvendinti teisės aktų nustatytos pareigos patikrinti vairuotojo blaivumą du kartus, kadangi antrą kartą tikrintis alkotesteriu G. L. kategoriškai atsisakė.
Šiais byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog G. L. 2021-01-15 apie 14.34 val., adresu Vilnius, Iešmininkų g. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MAN“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0039 (patikros sertifikato Nr. 1360556), pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,33 prom. girtumo laipsnis, o antrą kartą G. L. pasitikrinti girtumą atsisakė. Tokiu būdu jis realizavo net du alternatyvius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymius. Teismas vertina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie G. L. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, bet prašo ją sumažinti (b.l. 95).
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę G. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. L. – teistas, bausmė neatlikta (bauda nesumokėta), todėl teistumas neišnykęs (b.l. 81-82), naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairių rūšių nusižengimus (b.l. 83-88). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Šiuo metu yra bedarbis. Turi neįgalumą, jo darbingumas apribotas iki 45 %. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas arešto dydis – 60 parų yra adekvati bausmė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-01-15 14.35 val. iki 2021-01-16 12.30 val., t. y. viena diena.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamasis būdamas sunkaus girtumo būsenos vairavo sunkiasvorį, krovininį automobilį, tuo keldamas ypač didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui, sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 16 d.
Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas kaltinamojo vairuota transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis automobilis „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio MAN TGL TGL8.240, kategorija N2-BAA, gamybos metai – 2006, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2021 m. sausio mėnesį buvo 5810 Eur. Automobilio vertė negali būti kriterijus, pagal kurį teismas sprendžia dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir taikymo, nes kaltininko nusikalstama veika nuo jo vairuoto automobilio vertės netampa nei mažiau, nei daugiau pavojinga. Tačiau be kita ko, šiame kontekste svarbu, jog turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę, daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne tik jo nubaudimas. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Kaip jau minėta, kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkaus girtumo laipsnis, savo elgesiu kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Teismas šį KET pažeidimą vertina kaip itin šiurkštų. Tačiau ankstesniu nuosprendžiu jam yra paskirta ne tik 400 MGL (15064 Eur) bauda, bet ir nutarta iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę – 2009,96 Eur. Tokiu būdu kaltinamasis jau turi 17 000 Eur vertės finansinių sankcijų. Šiuo metu yra bedarbis (b.l. 73). Galimybės dalyvauti darbo rinkoje ribotos, nes dėl neįgalumo turi tik 45 proc. darbingumą (b.l. 65). Augina mažametį vaiką. Teismas mano, jog šiuo atveju visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta per didelė finansinė našta. Tokia didelė finansinė našta šiuo konkrečiu atveju nebūtų bausmės tikslų pasiekimas, teisingumo įgyvendinimas, o kaltinamojo, jo šeimos narių pragyvenimo apsunkinimas. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas skiria G. L. dalies turto (krovininio automobilio MAN) vertės konfiskavimą – 2000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtąją bausmę G. L. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-01-15 14.35 val. iki 2021-01-16 12.30 val., t.y. vieną dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. L. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021-01-16 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš G. L. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio MAN TGL TGL8.240, kategorija N2-BAA) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.