- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-93-581/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- I. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;
– pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;
– pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir I. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkė teismo Panevėžio rūmų 2020-11-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir I. G. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Į atliktą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-03-27 iki 2022-03-28 (2 paros), 2022-04-17 (viena para).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodyta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. 2022 m. kovo 27 dieną, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), atimdamas galimybę nukentėjusiajam D. Š. priešintis, panaudodamas fizinį smurtą D. Š. atžvilgiu pagrobė svetimą turtą, o būtent: sėdint automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiais D. Š. ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį, smaugė nukentėjusįjį, taip padarydamas poodines kraujosruvas už dešinės ausies ir dešiniame skruoste, odos nubrozdinimus už dešinės ausies ir kakle, viršugalvio ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą – tai yra nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, o D. Š. atsisegus saugos diržą ir pasišalinus iš automobilio, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5600 eurų vertės, su jame buvusiais D. Š. daiktais: mobiliojo ryšio telefonu MI10 LITE 5G su SIM kortele, 300 eurų vertės, vyriška rankine, 30 eurų vertės, pinigine, 30 eurų vertės, kurioje buvo 870 eurų, 60 eurų smulkiomis monetomis, 100 ml talpos vyriškais kvepalais „Antonio Banderas“, 150 eurų vertės, bendros 1440 eurų vertės;
1.2. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – pareigas atliekančiam policijos pareigūnui, o būtent: 2022 m. kovo 27 dieną, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikomas dėl padarytos nusikalstamos veikos sugriebė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui I. Š. už striukės, jiems pargriuvus ant žemės, grumtynių metu sudavė I. Š. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį alkūnėmis į šonkaulius, I. Š. atsistojus – jį pastūmė, po ko I. Š. pargriuvo ir susitrenkė pakaušį, taip sukėlė I. Š. fizinį skausmą.
1.3. 2022 m. balandžio 17 d., apie 00.35 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) sankryža, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: D. L. vairuojamam automobiliui „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojus ties pėsčiųjų perėja jį praleisti, užšoko ant automobilio variklio dangčio ir ant jo pašokinėjo šaukdamas necenzūrinius žodžius, po to užšoko ant automobilio stogo, šiais veiksmais apgadindamas automobilio stogą, variklio dangtį ir priekinį automobilio ženkliuką, padarė bendrą 2259,41 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendį –sušvelninti jam skirtą bausmę, arba paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį. Nurodo, kad turi darbą, kurio nenori prarasti; merginą, kuria rūpinasi; teigia, jog stengiasi atiduoti skolas, o būdamas laisvės atėmimo vietoje, neturės galimybės užsidirbti padorios algos ir todėl negalės atlyginti skolų.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo švelninti bausmę arba paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
7. Skundžiamu nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas (vieną apysunkį nusikaltimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, du nesunkius nusikaltimus (BK 286 straipsnis, 284 straipsnis), už kurių padarymą atitinkamai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius nuteistajam I. G., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, teisingai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad jis naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam I. G., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų apimtį, kaltės formą (padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, du nesunkius tyčinius nusikaltimus), jo asmenybę – praeityje teistas septynis kartus, teistumai neišnykęs, baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be šio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo bei įvertino tai, jog I. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracinėmis nuobaudomis. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą skirdamas griežčiausias jų sankcijose numatytas bausmes ir jų dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijoje nustatytas šių bausmių vidurkis, taip pat subendrindamas šias bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, bei skirdamas galutinę bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Taip pat teismas teisingai į paskirtos bausmės laiką įskaitė laiką išbūtą laikinajame sulaikyme. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, I. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, jų apimtį, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Apelianto sistemingai daromi nusikaltimai rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Šiuo atveju už nusikaltimus skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip prašo nuteistasis, teigdamas – jog jis gailisi, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, dirba, patiria nepatogumus ir kt. – nėra pagrindo. Iš aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad I. G. ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles, nesilaiko įstatymų. LITEKO duomenys rodo, kad nuteistojo I. G. atžvilgiu Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuriose kaltinamai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį pareikšti I. G.. Nors nuteistasis skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, toks prašymas pripažįstamas nepagrįstu. Bylos duomenys rodo, jog nuteistasis I. G. yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmės vykdymo metu teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus darančiam I. G. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam netaikytinos.
11. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.
13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
14. Nors byloje nurodoma, kad nuteistasis I. G. ir vykdo individualią veiklą, tačiau tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad iš nuteistojo yra priteisti civiliniai ieškiniai bei išlaidos valstybei. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo turtinę padėtį, yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo I. G. (I. G.) išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.