Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-03-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-3694-650/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
e2YT-3694-650/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01018-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3694-650/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01018-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.19.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,sekretoriaujant Daivai Girdenienei,dalyvaujant pareiškėjos R. B. atstovei advokatei D. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. B. mirties 2015 m.. Nurodė, jog pareiškėjos tėvas R. B. ir motina V. B. santuokos metu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Išsituokiant tėvams 1998 m., šis turtas nebuvo padalintas. Visas turtas buvo registruotas pareiškėjos motinos vardu. Pareiškėja po tėvo mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad jokio paveldimo turto nėra. Tačiau kai 20017 m. jos motina norėjo šį žemės sklypą parduoti, nuėjo pas notarę ir tada paaiškėjo, kad turto parduoti negalima, kadangi žemės sklypo dalis nėra paveldėta. Paveldėti tėvo turtą pareiškėja siekia, būdama vienintele įstatymine įpėdine. Po skyrybų pareiškėjos tėvas kitos santuokos nebuvo sudaręs, kitų vaikų nėra. Ji galvojo, kad tėvui žemės sklypas nepriklauso, todėl po jo mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Apie įstatymus, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abejiems sutuoktiniams, pareiškėja nežinojo. Tėvui priklauso ½ dalis žemės sklypo. Jei būtų žinojusi įstatymus, būtų laiku kreipusis dėl paveldėjimo į notarą. Kai tėvai išsituokė, ji būdama nepilnametė, nesidomėjo turto padalijimo klausimu, jų skyrybomis. Be to nuo 2002 metų būdama užsienyje, ji nežinojo, kad tėvui po skyrybų priklausė turto dalis, ir kad ją po tėvo mirties reikėjo paveldėti (1-3 b.l.).

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė pareiškimui neprieštaraujanti ir prašanti sprendimą priimti teismo nuožiūra, taip pat prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (23-24 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Iš pareiškėjos R. B. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos tėvas R. B. mirė 2015 m.. Pareiškėjos tėvai R. B. ir V. B. buvo susituokę, tačiau jų santuoka nutraukta 1998 m.. Gyvenant santuokoje, 1992 m. R. B. vardu pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo įsigytas nekilnojamasis turtas - 0,0938 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. vasario 2 d. notaro liudijimo matyti, kad po R. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėja teismui nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių nepriėmė palikimo , t.y. R. B. mirties momentu pareiškėja pastoviai gyveno užsienyje ir nežinojo, kad jo vardu liko nekilnojamasis turtas, taip pat pareiškėja manė, kad visas turtas priklauso jos motinai V. B., tai patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog ji neturėjo gyvenimiškos patirties ir nebuvo tiek teisiškai išprususi, jog sugebėtų pilnai ir tinkamai, remiantis įstatymo normomis, įgyvendinti savo subjektines teises, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais.Teismo vertinimu pareiškėjos teisinis neišprusimas, suklydimas dėl turto priklausomybės būtent ir buvo pagrindinės subjektyvios gyvenimiškos priežastys, sutrukdžiusios jai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.), todėl, remiantis šeimos teise, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais pareiškėjos argumentai, kad jai nepakako žinių bei patirties elgtis apdairiai ir kreiptis į notarą dėl paveldėjimo po tėvo mirties. Iš bylos duomenų matyti, kad po R. B. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip pirmos eilės įpėdinei (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jos tėvo mirties. Todėl pareiškimas tenkintinas ir prašomas terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 576 – 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti 3 mėnesių terminą pareiškėjai R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti jos tėvo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. atsiradusį palikimą pagal įstatymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Alma Jurgelienė