Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį) įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir parengiamajame teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, jog abu su atsakovu neįdėjo pakankamai pastangų, kad būtų išsaugota šeima, todėl mano, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium, santuoka neteko prasmės ir praktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma. Ieškovės teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas iširęs galutinai ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje nepageidavo, kitokių santuokos iširimo priežasčių neįrodinėjo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendžia, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimos bei vesti bendro ūkio, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių tik vieno iš sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 straipsniai). Ieškovė nereikalavo priteisti išlaikymo iš atsakovo, nurodė, jog ji yra darbinga, atsakovas taip pat nereikalavo išlaikymo priteisimo iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė ir atsakovas yra darbingi, neturi sveikatos problemų, teismas nepriteisia išlaikymo vienam iš kito (CK 3.72 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę – „T.“. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „T.“, atsakovui paliktina jo pavardė – „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, santuokoje šalys neįgijo dalytino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, bendrų skolinių įsipareigojimų neturi, kadangi kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko išrašo iš Antstolių informacinės sistemos, atsakovo prievolės kreditoriams atsirado iki santuokos sudarymo.

Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl iš ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. Š. palikti ikisantuokinę pavardę „T.“, atsakovui A. Š. – „Š.“.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.