Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-573-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
1S-573-919/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56189-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-573-919/2020Proceso Nr. 1-01-1-56189-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2024 d. vasario 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. N. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.

Šalies argumentai

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo jam taikyti lygtinį paleidimą su sąlyga, jog jis išėjęs iš pataisos namų turės pabaigti reabilitacijos centrą ir gautą pažymėjimą pristatyti probacijos tarnybai. Reabilitacijos kursai trunka nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nuteistojo manymu, jam reabilitacija reikalinga siekiant integruotis į visuomenę. Skundo autorius pažymi, kad baigęs reabilitacijos kursą dirbs. Be to, skunde pažymi, kad jis 15 mėnesių yra be nuobaudų, mokosi, yra skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas mažėja (sumažėjo nuo 73 balų iki 69 balų). Nors jis teistas 10 kartų, tačiau tik antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Lygtinio paleidimo sąlygas yra pažeidęs tik 2004 metais. Skunde nuteistasis įsipareigoja besąlygiškai vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nurodo, kad dirbdamas laisvėje galės greičiau atlyginti civilinius ieškinius.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė G. M. atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį.

6.1. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad A. N. šis teistumas nėra pirmas, anksčiau jis teistas net 10 kartų. Šiuo metu bausmę atlieka už sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas 3 kartus už smurtinius nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tuo metu A. N. vėl nusikalto, išvadų nepadarė, nes po to dar padarė sunkesnius tyčinius nusikaltimus susijusius su smurtu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, jis nusikalsdavo pakartotinai, todėl darytina išvada, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.

6.2. Atsiliepime pažymima, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo A. N. finansinė padėtis nėra stabili, pataisos namuose gautas patvarkymas vykdyti išieškojimą 15 981,78 eurų sumai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo skolos yra didelės, todėl maža tikimybė, kad A. N. skolas padengs. Bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus baustas drausmine tvarka, o tai rodo nuteistojo neigiamą nuostatą į priežiūrą struktūruotoje aplinkoje ir kartu gali didinti jo nusikalstamą elgesį laisvėje. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama 69 balais iš kurių didesnė dalis yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo tik 4 balais, todėl nėra galimybės spręsti apie A. N. elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

6.3. Be to, atsiliepime nurodoma, kad negalima daryti išvados, kad nuteistasis nuosekliai ir pastebimai mažina nusikalstamo elgesio riziką ir, kad ši yra ženkli bei tvari. Aptarti duomenys neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra. kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu paleidus nuteistąjį nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Atlikus nuteistojo A. N. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 69 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Šiuo atveju, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

11. Įvertinus A. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, du kartus buvo skatintas, bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, Marijampolės profesinio rengimo centre mokosi apdailininko profesijos, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, iš dalies atlygina civilinį ieškinį. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (69 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 20 balų, iš ko seka, kad A. N. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. N. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo tik 2 kartus. Tačiau taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad per 3 metų bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (vartojo narkotines, psichotropines medžiagas ar alkoholį, nesilaikė administracijos reikalavimų, darė tatuiruotes sau ar kitiems asmenims ir kt.). Padaryti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas ir neigiamą požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, kas rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. N. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. T. nustatyti 3 kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija (nekintantis), finansiniai įsiskolinimai ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis (kintantys).

14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (prieš suėmimą gyveno kartu su šeima ir nepastoviai dirbo), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio A. N. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis A. N. pataisos įstaigoje darbo nesiteiravo ir šiuo metu nedirba, nors jam yra priteistas civilinis ieškinys 15 981,78 eurų sumai, o atlyginęs tik 278,40 eurų.

15. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. N. praeityje teistas 10 kartų, už įvairių nusikaltimų įvykdymą - už viešosios tvarkos pažeidimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, sukčiavimą ir kt. Nusikaltimai už kurių padarymą A. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę yra sunkesni už ankstesnius – plėšimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki suėmimo vartojo alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau priklausomybę joms neigia. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis praeityje yra net tris kartus gydytas/konsultuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas. Be to, pataisos įstaigoje buvo užfiksuotas vienas narkotinių, psichotropinių ar alkoholio vartojimo atvejis (2019 m. balandžio 2 d.). Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių skalės. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam A. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. N. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. birželio 12 d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisAurelijus RauckisGytis Večerskas