Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo užsienio bendrovės PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. T., J. T. ir antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaits vykdo Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2019 m. rugsėjo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-4950 dėl 2 024,27 Eur skolos ir 579,29 Eur palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/19/03204), 2019 m. rugsėjo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-5041 dėl 2 621,40 Eur skolos ir 777,43 Eur palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/19/03205), 2019 m. rugsėjo 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-4991 dėl 2 024,27 Eur skolos ir 589,48 Eur palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0157/19/03203) išieškojimo iš skolininko E. T. išieškotojo užsienio bendrovės PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo naudai.

5. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas yra santuokoje (nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs J. T.). Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutarties skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs. 2024 m. vasario 5 d. antstolis apribojo skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamų ir ateityje gautinų pajamų disponavimą 8 893,14 Eur sumai.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie tai, jog skolininko sutuoktinė J. T. šiuo metu dirba, nėra. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog J. T. nedirba, bei į tai, kas pirmiau nurodyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui E. T. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. T. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo užsienio bendrovės PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.