Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. (A. M.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas 90 MGL (11700 Lt / 3388 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.), bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 60 MGL (7800 Lt / 2259 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. (A. M.) nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines medžiagos, tai yra jis, iš anksto susitaręs su D. K. dėl narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) įgijimo ir platinimo, 2012 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini), D. K. paskambinus jam mobilaus ryšio telefonu ir susitarus, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), jis susitiko su D. K. ir R. Č., po to R. Č. vairuojamu automobiliu VW „Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko iki (duomenys neskelbtini), kur jis neteisėtai įgijo iš L. Š. paketą su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis) ir iki jų perdavimo laikė, po to neteisėtai perdavė, o D. K. ir R. Č. neteisėtai įgijo iš jo nurodytą narkotinę medžiagą – 2,816 g kanapių ir jų dalių, kurias tą pačią dieną jis kartu su D. K. ir R. Č. automobiliu VW „Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini), kol apie 17 val. 50 min. automobilį sulaikė policijos pareigūnai, kurie kratos metu automobilyje surado ir paėmė 2,816 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį: A. M., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d., paskirti 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo A. M. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK bendrosios dalies nuostatas, ir dėl to paskyrė neteisingą aiškiai per švelnią bausmę. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012), aplinkybės, kad nuteistasis A. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokurorės manymu, A. M. padarytos veikos pavojingumo nemažina nei teismo nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės – narkotines medžiagas įgijo kitų asmenų paprašytas ir jas perdavė neatlygintinai kitiems asmenims už jų duotus pinigus, jokio atlygio negavo ir jo nesiekė gauti, kad tokie jo veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, nei aplinkybės, rodančios, kad A. M., pasak jo paties, yra dirbantis, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus. Prokurorė skunde daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įprastas aplinkybes, apibūdinančias nuteistąjį, pripažindamas išimtinėmis BK 54 str. 3 d. turinio prasme, taip pat pripažindamas, jog A. M. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino A. M. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, jog apylinkės teismas A. M. nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmę, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, ir įprastas aplinkybes, apibūdinančias A. M., remiantis BK 54 str. 3 d. pripažindamas išimtinėmis. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Baudžiamasis įstatymas už konkretų įvykdytą nusikaltimą numato bausmes, o teismas, įgyvendindamas bausmės parinkimo uždavinį, turi paskirti teisingą bausmę, kad nuteistajam nebūtų suvaržoma pasitaisymo galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-300/2012, Nr. 2K-137/2013).

Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas A. M. BK 54 str. 3 d. nuostatas, išimtinėmis bylos aplinkybėmis laikė tai, kad, nors BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikaltimas padarytas ne spontaniškai, o iš anksto apgalvojant, tačiau A. M. nusikalstamą veiką padarė, t. y. įgijo narkotinių medžiagų paprašytas draugų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla dėl narkotinių medžiagų įgijimo, buvo nutraukta juos atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, L. Š., iš kurio A. M. įgijo narkotinių medžiagų ir jas perdavė D. K. bei R. Č. pastarųjų prašymu, taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad narkotines medžiagas A. M. iš L. Š. įgijo ir perdavė D. K. bei R. Č. už jų duotus pinigus ir jokio atlygio už tai negavo bei nesiekė gauti, kad tokie A. M. veiksmai šios bylos duomenimis buvo vienkartinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visuma minėtų aplinkybių rodo mažesnį nuteistojo A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą, vertinant jį kontekste kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su BK 260 str. 1 d. numatytu neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimu ar kitokiu platinimu, tai yra teismui duoda pagrindą konstatuoti, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika, nors ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. požymius, tačiau pagal rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą nėra tokia pavojinga, prie kokių įstatymo leidėjo yra priskirta minėtame įstatyme numatyta nusikalstama veika.

Be minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į teigiamą A. M. asmenybės apibūdinimą. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., 113–115 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 107–108 b. l.), anksčiau dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pasižymėjo kaip kruopštus ir punktualus darbuotojas (2 t., 152–153 b. l.), kaip pats nurodo, šiuo metu yra dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 154 b. l.), nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad per daugiau nei dvejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo (2012 m. lapkričio 21 d.), A. M. atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų bei per šį laikotarpį jis nėra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų įgijimą, atsižvelgė į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus A. M. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. M. galėtų nepataisomai sugadinti jauno asmens išlikusią teigiamą motyvaciją ateičiai – siekį dirbti ir laikytis įstatymų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., nei BK 54 str. 3 d., nei kitų BK 54 str. nuostatų nepažeidė, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.