Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-364-485/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-23
Bylos Nr.
1S-364-485/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49550-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
  • 2.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-364-485/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49550-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K., nuteistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais paskirtos 1 metų 2 mėnesių bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 21 d, nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 2 d, nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimas. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrintas 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendis ir 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirta bausmė ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 21 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 12 d. nutarimu nutarta nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prokurorė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, jį apskundė apylinkės teismui.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-5766 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarė netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis M. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2024 m. liepois19 d., ir palikti galioti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis yra deklaratyvi, nemotyvuota ir nepagrįsta bei neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties, nes šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Iš 2024 m. liepos 12 d. nutarties matyti, kad teismas iš esmės rėmėsi tik vienu bausmės tikslu — nubaudimu, nepaisant kitų bausmės tikslų ir visiškai nepaisė lygtinio paleidimo instituto prasmės bei tikslų. Tuo tarpu Komisijos išvadoje aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo taikyti nuteistajam lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos motyvai.

4.2. Nuteistojo nuomone, teismas be motyvų atmetė visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei visas jo pastangas keistis teigiama linkme, ir priimdamas sprendimą netvirtinti nutarimo dėl lygtinio paleidimo akcentavo tik vieną bausmės tikslą — nubaudimą bei likusią atlikti bausmės dalį. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, vertintina, pirmiausiai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, todėl itin svarbu buvo atsižvelgti būtent į teigiamą nuteistojo įvertinimą, jo pavyzdingą elgesį, žemą pakartotino nusikalstamumo riziką bei akivaizdžią nuteistojo pažangą.

4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Komisijos išvadas, kurios nariai ir įkalinimo įstaigos pareigūnai asmeniškai pažįsta M. K. ir mato jo teigiamus poslinkius ir didelę motyvaciją bei pastangas keistis, ir todėl padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistajam M. K. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Skunde pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo bus prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

4.4. M. K. skunde teigia, kad priešingai nei vertino teismas, jis ne tik formaliai atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje, tačiau objektyviai nusipelnė lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, nes supranta padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, padarė akivaizdžią pažangą, turi konkretų tikslą gyventi laisvėje nepažeidinėjant įstatymų reikalavimų, nėra pavojingas visuomenei tiek, jog būtų pagrindas ji ir toliau laikyti izoliuotai nuo kitų žmonių. Tai visiškai patvirtina ir nuteistojo perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo padalinį. Jis gali tinkamai integruotis visuomenėje ir to siekia, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą ir jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį. Komisijos pateiktoje medžiagoje, nuteistojo asmens byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. K. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Priešingai, nuteistasis laikosi visu laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras S. S. prašo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmestinas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi galiojančių nuobaudų, mokėsi, dalyvavo resocializacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. M. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatyta penki statiniai ir dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių (laisvėje turėjo nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; anksčiau dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu).

9. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nekintanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent individuali veikla įkalinimo įstaigoje, patvirtinta gyvenamoji vieta po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais. Šie apsauginiai veiksniai apylinkės teismo buvo įvertinti aplinkybių visumos kontekste, kas pagrįstai leido nelaikyti išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.

10. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis nuobaudų už vidaus trakos taisyklių pažeidimus neturi, tačiau kaip matyti iš pažymos apie jo pažeidimus ir paskatinimus, M. K. tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl jų buvo svarstomas. Po dviejų pažeidimų buvo paskatintas, tačiau po to ir vėl nesilaikė nustatytos tvarkos. Skatintas bausmės atlikimo metu nuteistasis keturis kartus. Taigi, vertinant nuteistojo elgesį visumoje, darytina išvada, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

11. Pagal pateiktus duomenis, nuteistojo darbinė patirtis trumpalaikė ir nestabili. Sodros duomenimis, jis yra dirbęs keliose darbovietėse, kuriose bendras darbo stažas 14 mėnesių, kas pagrįstai Socialinio tyrimo išvadoje buvo vertinama kaip stoka išlaikyti darbo santykius. Nuteistasis teigia, kad laisvėje mokėsi, tačiau jokios specialybės nėra įgijęs, nėra duomenų ir apie jo mokymąsi bei specialybės įgijimą pataisos įstaigoje. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, pateikęs dokumentus dėl galimo jo įdarbinimo, tačiau vertinant jo nevienkartinių vykdytų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, aukštesnysis teismas sutinka su Socialinio tyrimo išvadoje padarytais apibendrinimais, jog išsilavinimo bei galimybių įsidarbinti sritis gali būti laikytina M. K. kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis nenurodė turintis finansinių sunkumų, teigia gyvenantis iš uždirbamų lėšų, turi santaupų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinta ir tai, kad bausmę M. K. atlieka už nusikaltimą nuosavybei – vagystę, kad jis ir anksčiau buvo teistas už turtinės naudos siekimą neteisėtais būdais. Duomenų visumos pagrindo padaryta objektyvi išvada, jog su finansiniais sunkumais ir negebėjimu paskirstyti lėšų nuteistasis buvo susidūręs, todėl tikėtina, jog neturint pastovių pajamų, tai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. M. K. nusikalto ne pirmą kartą, jis ne kartą teismo teistas, jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau iš ankstesnių klaidų nuteistasis nepasimokė ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Šiuo metu bausmę jis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę taip pat vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį M. K. charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, dėl visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir todėl pagrįstai prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą panaikinimo, tenkino. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

15. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir priimdamas sprendimą pakeisti Komisijos nutarimą bei netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika