Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams B. O. B., P. B., R. Z., jų atstovei pagal pavedimą advokatei Dianai Višinskienei, nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2012 m. gegužės 13 dieną apie 13.41 val., važiuodamas keliu nuo (duomenys neskelbtini) link kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, neprivažiavęs iki sankryžos 89 metrų, būdamas neblaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“, 14 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems.“, 133 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, ir nevykdydamas šių reikalavimų nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairėje kelio pusėję esantį pakelės griovį ir apsivertė. Eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų – atvira muštinė plėštinė veido ir smegeninės kaukolės dalies žaizda su traiškytinais kaukolės smegenų didžiųjų pusrutulių sužalojimais, trauminiu dešinės akies plyšimu, suspaustiniais stuburo krūtininės dalies II-III slankstelių kūnų lūžiais, krūtinkaulio lūžiu, odos nubrozdinimais krūtinėje, kairio peties srityje, nugaroje, žuvo kartu važiavęs automobilio keleivis D. B..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Bausmės skyrimas

Teismas pažymi, kad taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, būtų galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas pagrindų ir faktinių duomenų, bylojančių jų taikymą kaltininko naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių pagrindų ir aplinkybių šioje byloje nėra. Teismas konstatuoja, kad bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nubausti, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Taigi bausme siekiama ir nubaudimo, ir bendrųjų bei individualiųjų prevencinių tikslų. Tokiu būdu baudžiamasis įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamosios teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad R. B. padarytas nusikaltimas yra vienas iš pavojingiausių neatsargių nusikalstamų veikų, sukeliantis negrįžtamas nusikalstamas pasekmes ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei. Todėl vien tik simbolinės, kaltinamojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti baudžiamosios teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę, negu įstatymo, bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto baudžiamajame įstatyme įtvirtinant draudžiamąsias veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi R. B., vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepasirinkdamas saugaus greičio, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jo vežamam keleiviui, jam pačiam, keleivio artimųjų ratui dėl nusikalstamos veikos darymo, todėl R. B. turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką („Teismų praktika“ Nr. 30, psl. 539-630) skiriant bausmę už šio pobūdžio nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Taigi R. B. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamajam nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo rūšis), padarytos nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltininko asmenybę. Analizuojant asmenybę pažymėtina, kad R. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, turi pilnametę 21 m. amžiaus dukrą, nedirba, registruotas darbo biržoje, nėra įrašytas į Jonavos PSPC PSC įskaitą, pats eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 148-156). Šios aplinkybės rodo, kad R. B. asmenybė nėra aiškiai pavojinga visuomenei, jo padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo tik atsitiktinė, jam nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. skirtina mažesnė, negu inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės mediana.

Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad R. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nustatytas lengvas ir artimas minimaliai leistinam neblaivumo laipsnis rodo, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą.

Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę kartu su bausme R. B. paskirti ir BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – užraudimą naudotis specialia teise (BK 67 str. 3 d.). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, šią veiką jis padarė pažeisdamas KET 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, vairavo neblaivus ir nesaugiu greičiu, tokia R. B. veika sukėlė neigiamus, nusikalstamus ir negrįžtamus padarinius – keleivis D. B. nuo patirtų sužalojimo mirė.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiradusias pasekmes, kaltininko asmenybę ir kt. Jau minėta, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o tai ir yra esminė šios poveikio priemonės taikymo sąlyga, numatyta BK 68 str. 1 d. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas 3 metų laikotarpiui. Šis terminas yra maksimalus ir jis net mažesnis už maksimalų 5 metų terminą, numatytą už panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 127 str. 3 d.), įvertinus, kad tokia administracinė atsakomybė numatyta, kai padariniai yra daug švelnesni, t.y. neblaivaus vairuotojo sukeltu eismo įvykiu nukentėjusiam asmeniui sukėlę tik nežymų sveikatos sutrikdymą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas R. B., kaip šio automobilio teisėtam savininkui pagal byloje esantį transporto priemonės registracijos liudijimą (1 t., b.l. 115) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vairuotojo pažymėjimas Nr. R0468598, išduotas 2009-08-05 R. B. vardu (1 t., b.l. 165), perduotinas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusiųjų R. Z., B.O. B. ir P. B. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini tik iš dalies.

Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Kaltinamojo R. B. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, nesugrąžinamos. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėję R. Z., B.O. B. ir P. B. dėl šeimos nario D. B. mirties autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Byloje liko nepaneigti jų ieškiniuose minimi argumentai, kad žuvęs D. B. kartu su pensijinio amžiaus sulaukusia motina nukentėjusia B.O. B. gyveno viename bute, savo šeimos neturėjo, padėjo motinai namų ruošoje, finansiškai, šiltai bendravo. Tai reiškia, kad socialinis ryšys tarp žuvusiojo D. B. ir jo motinos buvo itin glaudus ir artimas ir, lyginant su kitais nukentėjusiais, morališkai tvirčiausias. Tuo tarpu nors jokių duomenų apie neigiamus velionio santykius su seserimi R. Z. ir tėvu P. B. byloje nėra, tačiau šių nukentėjusiųjų gyvenimas ne kartu su velioniu D. B., o atskirai, bendro ūkio netvarkymas, velionio tėvų, t. y. B.O. B. ir P. B. santuokos nutraukimo faktas (1 t., b.l. 99) rodo, kad žuvusiojo artimumo ryšys su jais negali prilygti ryšiui su motina B.O. B.. Visgi byloje liko nepaneigti nukentėjusiųjų R. Z. ir P. B. ieškiniuose nurodyti ir teisiamajame posėdyje akcentuoti jų gana dažno ir nuoširdaus bendravimo su velioniu D. B. faktai: sesuo R. Z. beveik kasdien telefonu bendravo su broliu, šventė vienas kito bei sesers šeimos net menkiausias progas, sesuo lankydavosi D. B. sode; tėvas su sūnumi turėjo planų kartu rekonstruoti sodo namo ir kartu gyventi su sūnumi, kartu vykdavo pas gimines, kartu yra dirbę tėvo versle. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog D. B. mirtis akivaizdžiai sukėlė R. Z., B.O. B. ir P. B. nervinį stresą ir didelius dvasinius išgyvenimus, medicininėmis pažymomis įrodyta, jog jie šiuo metu vartoja raminamuosius vaistus, kreipiasi į psichologą pagalbos, jautriai reaguoja teisiamajame posėdyje duodant parodymus. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, artimo žmogaus gyvybės netekimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, yra pasekmės ir patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, kad nusikalstamų padarinių nesiekė, kad jis yra neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jo turtinė padėtis, lyginant su nukentėjusiais, yra ženkliai blogesnė, nes šiame procese R. B. buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama ir garantuojama teisinė pagalba pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-10 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-4229-5030. R. B. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turi nekilnojamo turto (žemės sklypą su sodo pastatu ir stogine), kuriame jis gyvena ir kuriam prokuroro 2012-09-12 nutarimu laikinai apribota nuosavybės teisė (1 t., b.l. 139). Tuo tarpu visi nukentėjusieji procese turėjo atstovę advokatę, už jos teisines paslaugas patyrė nemažų išlaidų, visi paaiškino turį nekilnojamojo turto ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas.

Teismas pažymi, kad dėl aukščiau minėtų argumentų, jų tarpe ir dėl kaltinamojo bei nukentėjusiųjų akivaizdžiai nevienodos turtinės padėties, taip pat dėl šalį nuo 2008 m. pabaigos apėmusio ir iki šiol besitęsiančio ekonominio sunkmečio (tai konstatuota Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295, Žin. 2009, Nr. 125-5380) negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (kasacinė nutartis Nr. 2K-422/2009). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėję asmenys negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu jie buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos teisingo dydžio nustatymui ypač svarbios tos nustatytos faktinės aplinkybės, jog žuvusiojo D. B. šlapime po jo mirties rasta net 3,53 procentų, o kraujyje net 3,00 procento etilo alkoholio bei tai, kad jis, kaip automobilyje buvęs keleivis, nebuvo prisisegęs saugos diržu. Vertinama, kad dėl šių faktorių D. B. elgesys buvo neatidus ir tai yra pagrindas nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo mažinti. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusios B.O. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 30 000 Lt. Tuo tarpu įvertinęs, kad nukentėjusieji R. Z. ir P. B. su velioniu D. B. viename bute negyveno, jų tarpusavio socialinis ir emocinis ryšys buvo silpnesnis, teismas sprendžia, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams kiekvieno nukentėjusiojo R. Z. ir P. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra po 15 000 Lt.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusi R. Z. ieškiniu prašė solidariai iš kaltinamojo draudimo įmonės priteisti 45 110,95 Lt turtinei žalai atlyginti, tame tarpe 5590,27 Lt laidojimo išlaidoms padengti ir 39 520,68 Lt žuvusio D. B. skoloms, kurias ieškovė R. Z. paveldėjo, apmokėti. Teismas vertina, kad ieškinys dalyje dėl laidojimo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais, o būtent PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „Rimtis“ prekių ir paslaugų užsakymo lapu, leidimu laidoti, sutartimi su UAB „Rimtis“, sąskaita, kvitais (1 t., b.l. 63-70), patvirtinančiais 5590,27 Lt su D. B. laidojimu susijusių išlaidų susidarymą. Civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovas rašytiniuose paaiškinimuose šio laidojimų išlaidų dydžio neginčijo, tačiau sutiko sumokėti tik jų dalį, iš 5590,27 Lt sumos atėmus savivaldybės mokamą 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpą. Teismas visiškai pritaria šiai civilinio atsakovo pozicijai. CK 6.291 str. 2 d. imperatyviai nustato, jog mokama laidojimo išlaidų pašalpa yra įskaitoma į laidojimo išlaidas. Pagal LR Paramos mirties atveju įstatymo (Žin. 2011, Nr. 77-3722) 5 straipsnį teisės į laidojimo pašalpą laidojančiam asmeniui atsiradimo diena yra asmens mirties data. Ieškovės R. Z. parodymais, jos ieškinio priedais nustatyta, kad būtent ji organizavo D. B. laidojimą, todėl įgijo teisę į laidojimo pašalpos išmoką, kuri yra 1040 Lt dydžio (http://ep.kaunas.lt/index.php/5/?itemID=87). Vadinasi, civilinio atsakovo atlygintina turtinė žala laidojimo išlaidoms kompensuoti yra 4550,27 Lt (5590,27 – 1040 = 4550,27).

Kitoje dalyje R. Z. ieškinys turtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Ieškinio priedais nustatyta, kad R. Z. pagal antstolio sudarytą turto apyrašą paveldėjo D. B. turtą ir skolas (1 t., b.l. 59-62). Priimti palikimą ar jo nepriimti yra laisvas įpėdinio apsisprendimas, todėl šią valią notarui išreiškusi R. Z. ne tik tapo paveldėto turto savininke, bet ir įgijo palikėjo skolines pareigas prieš kreditorius. Tai reiškia, kad D. B. mirtis priežastiniu ryšiu yra susijusi su juridiniu teisės į palikimą (paveldėjimo santykių) atsiradimu, bet nėra susijusi su palikimo turiniu. R. Z., prieš priimdama palikimą, buvo susipažinusi su jo turiniu ir turėjo pasirinkimo galimybę jo nepriimti, tačiau priėmė ir tokiu būdu paveldėjo ne tik turtą, bet ir skolas. Taigi šio vienašalio sandorio dalies teisinių pasekmių (tik dalyje dėl skolų, o ne dėl turto, paveldėjimo) ji neturi teisės perkelti ant kaltinamojo ar jo draudiko pečių. Maža to, ji palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Šio palikimo priėmimo būdo ypatumas lemia ribotą įpėdinio civilinę atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, o ne visu savo turtu (CK 5.53 str.). Vadinasi, R. Z. negali ir ateityje negalės prarasti daugiau turto, negu jį paveldėjus įgijo. Iš to teismas daro išvadą, kad R. Z. ieškinys turtinei žalai atlyginti šioje dalyje atmestinas.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovės pateikta antkapio užsakymo sąmata (2 t., b.l. 81) šioje byloje negali būti vertinama, nes byloje nėra pareikštas ieškinio reikalavimas dėl antkapio įgijimo ir/ar įrengimo išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimo. Be to, nėra aišku, kuris nukentėjusysis sudarė ir ar apskritai sudarė šios prekės (ir/ar paslaugos) įgijimo sandorį, ar sąmatoje nurodytas išlaidas iš tiesų patyrė. Iš šios sąmatos galima daryti tik prielaidą apie ofertą sudaryti sutartį, bet ne apie sutarties sudarymo ar jos įvykdymo faktus.

Dėl draudiko pareigos atsakyti pagal ieškinius.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo R. B., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą buvo apdrausta ADB „Ergo Lietuva“ ir išduotas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/ACA 5654367, jame nurodant, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (1 t., b.l. 117). Tiek pagal šio įstatymo (Žin., 2007-06-02, Nr. 61-2340 ) 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal LR CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str. po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai (tiek turtinei, tiek ir neturtinei) visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju – eismo įvykio kaltininkas. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-655/2006), bei savo 2010-02-03 nutarimu konstatavęs LR Konstitucinis teismas (Žin., 2010, Nr. 16-758). Tai reiškia, kad įstatymas, konstitucinė doktrina ir teismų praktika nustato ne solidarią, o subsidiarią eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę prieš nukentėjusiuosius.

Kadangi kaltinamasis R. B. neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, o jo, kaip automobilio savininko ir teisėto valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Ergo Lietuva“, tai ši draudimo bendrovė dėl kaltų kaltinamojo veiksmų turėjo pareigą nukentėjusiems atlyginti neturtinę žalą, tačiau tik LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir jo pagrindu sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ribose. Pagal šio įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. ir sudarytą sutartį draudimo bendrovės maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra 2500 eurų (arba 8632,00 Lt), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų.

Civilinio atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovas J. Sakalauskas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nukentėjusiems R. Z., B.O. B. ir P. B. neturtinė žala nėra atlyginta, tačiau savo prievolę ją atlyginti įstatymo ribose pripažįsta ir pasižada šią sumą išmokėti. Tai reiškia, kad tiek įstatyminė, tiek sutartinė UADB „Ergo Lietuva“ prievolė nukentėjusiems atlyginti R. B. kaltais veiksmais padarytą neturtinę žalą nėra įvykdyta. Vadinasi, civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ įstatymo ir sutarties ribose privalo atlyginti žalą pagal pareikštus ieškinius, o ieškinių reikalavimai, viršijantys šias ribas, privalo būti nukreipti į žalą padariusį asmenį arba šioje byloje – patį kaltinamąjį, t. y. kaltininko civilinė deliktinė atsakomybė yra subsidiari, o ne solidari, kaip prašė ieškovai. Įstatymo nustatyta maksimali 8632,00 Lt dydžio draudiminė išmoka neturtinei žalai atlyginti iš ADB „Ergo Lietuva“ lygiomis dalimis priteistina visiems nukentėjusiems, t. y. kiekvienam priteistina po 2877,33 Lt. Likusioje dalyje teismo nustatyto dydžio neturtinę žalą turi pareigą atlyginti tik žalą padaręs asmuo arba šioje byloje – pats kaltinamasis R. B..

Teismui konstatavus, kad nukentėjusios B.O. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra 30 000 Lt, o R. Z. ir P. B. patirtos neturtinės žalos dydis yra po 15 000 Lt, tai iš šių sumų atėmus UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiems priteistinas sumas kiekvienam po 2877,33 Lt, nustatytina iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiems priteistinos pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, o būtent iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajai B.O. B. priteistina 27 122,67 Lt (30 000 – 2877,33 = 27 122,67), nukentėjusiajai R. Z. priteistina 12 122,67 Lt (15 000 – 2877,33 = 12 122,67), o nukentėjusiam P. B. priteistina 12 122,67 Lt (15 000 – 2877,33 = 12 122,67).

Teismui konstatavus, kad R. Z. patirtų laidojimo išlaidų ir laidojimo pašalpos skirtumas turi būti atlygintas, sprendžiama, jog šią 4550,27 Lt turtinę žalą įstatymo ir sutarties ribose turi pareigą atlyginti draudimo įmonė, šiuo atveju civilinis atsakovas ADB „Ergo Lietuva“, nes kaltinamojo R. B. civilinė atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2007-06-02, Nr. 61-2340 ) 11 str. 1 d. 2 p. buvo apdrausta 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Todėl nukentėjusiajai R. Z. iš civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ priteistina 4550,27 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, tai kaltinamojo laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas prokuroro 2012-09-12 nutarimu (1 t., b.l. 139), šiuo metu negali būti panaikintas, nes tokia procesinė prievartos priemonė dar reikalinga. Sprendžiant šios procesinės prievartos priemonės trukmės klausimą teismas taiko Civilinio proceso kodekso 150 str. 5 d. nuostatą, nustatančią, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstina iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių dalinio patenkinimo visiško įvykdymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėję R. Z., B.O. B. ir P. B. kiekvienas patyrė po 2000 Lt išlaidų advokatės Dianos Višinskienės teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 21-22a). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiųjų teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta, tačiau iš kaltinamojo R. B. jiems priteistina ne visa teisinės pagalbos išlaidų suma. Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų R. Z., B.O. B. ir P. B. advokatei D. Višinskienei tyrėjo nutarimu leista dalyvauti procese dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinius ieškinius (1 t., b.l. 39, 72, 88). Nuo to laiko iki šiol advokatė D. Višinskienė ikiteisminio tyrimo metu 1 kartą dalyvavo nukentėjusios R. Z. papildomoje apklausoje (1 t., b.l. 41), 2 kartus dalyvavo teisiamajame posėdyje (2 t., b.l. 42, 83), nukentėjusių B.O. B. ir P. B. vardu pareiškė civilinius ieškinius, tvirtino jų priedų kopijas, pareiškė prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, civiliniam atsakovui ADB „Ergo Lietuva“ reiškė pretenziją dėl žalų atlyginimo. Kita vertus, advokatės D. Višinskienės ruošti ir tyrėjui pateikti civiliniai ieškiniai bei prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo buvo standartiniai, kurie paprastai reiškiami eismo įvykių bylose, ieškiniai nebuvo itin sudėtingi ar didelės apimties, visų šių procesinių dokumentų tekstai identiški, juose nurodomos tokios pat faktinės aplinkybės ir tapatūs argumentai. Be to, teismas, spręsdamas ieškinių dydžio, bausmės klausimus, jau konstatavo, kad kaltinamojo R. B. turtinė padėtis yra prasta ir tai grindžiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo faktu. Atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra tenkintini tik iš dalies, todėl turi būti vertinama ir proporcija tarp civilinių ieškovų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių. Dėl šių priežasčių bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas nukentėjusių R. Z., B.O. B. ir P. B. patirtas atstovavimo išlaidas mažina per pusę ir sprendžia, kad iš kaltinamojo R. B. kiekvienam nukentėjusiajam priteistina po 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R B pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, R. B. paskiriant įpareigojimus:

3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. B. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nukentėjusios R. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies:

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 12 122,67 Lt (dvylika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt du litus 67 centus) neturtinei žalai atlyginti;R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 2877,33 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus 33 centus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir jai iš ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 4550,27 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų 27 centus) turtinei žalai atlyginti.

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokatės Dianos Višinskienės paslaugoms iš dalies apmokėti.

Nukentėjusio P. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies:

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 12 122,67 Lt (dvylika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt du litus 67 centus) neturtinei žalai atlyginti;P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 2877,33 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus 33 centus) neturtinei žalai atlyginti.

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokatės Dianos Višinskienės paslaugoms iš dalies apmokėti.

Nukentėjusios B. O. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies:

B. O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 27 122,67 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du litus 67 centus) neturtinei žalai atlyginti;B. O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ADB „Ergo Lietuva“, įm.k. 110012799, priteisti 2877,33 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis litus 33 centus) neturtinei žalai atlyginti.

B. O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokatės Dianos Višinskienės paslaugoms iš dalies apmokėti.

Kitoje dalyje B. O. B., P. B., R. Z. civilinius ieškinius atmesti.

Pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių patenkinimo visiško įvykdymo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtą laikiną R. B. nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4630-0036-0234 su statiniais: sodo pastatu, unikalus Nr. 4400-0350-4481, ir stogine, unikalus Nr. 4400-0350-5690, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant R. B. šiuo turtu disponuoti.

Įvykio vietos apžiūros metu rastus, paimtus ir į Kauno apskrities VPK buhalteriją įneštus 251,63 Lt (du šimtus penkiasdešimt vieną litą 63 centus) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B..

Vairuotojo pažymėjimą Nr. R0468598, išduotą 2009-08-05 R. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, vykdant baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.