Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-349-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
1A-53-349-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis (pran.), Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
V. Š., V.
Advokatai
Artūras Balčiūnas
Kategorijos
Teisėja Danutė Švitinienė Baudž. byla Nr. 1A-53-349/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,nuteistajam V. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Artūro Balčiūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją iki 2011 m. gegužės 1 d. ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTAT Ė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 4 d., apie 2.30 val., padėdamas tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiai vairuotojo vietoje Panevėžio apskritės vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulei V. K. ant kelių pinigus, davė 70 litų kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliams V. V. ir V. K., siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos, tai yra už tai, kad valstybės tarnautojai nefiksuotų pažeidimo dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio bei netrauktų administracinėn atsakomybėn.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str., perduodant jį laiduotojui R. D..

Skunde teigia, kad nuteistasis pinigus policijos pareigūnams davė dėl to, kad nebūtų nutemptas jo automobilis, o ne dėl to, kad policijos pareigūnai nefiksuotų jo pažeidimo girtam vairavus automobilį, nes jis šio automobilio nevairavo. Nuteistojo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtino liudytojai I. B. ir K. K.. Nuteistasis nepripažino tik automobilio vairavimo fakto, tačiau visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 227 str. 2 d. numatytos veikos ir gailėjosi, todėl teismas, vadovaudamasis BK 40 str. nuostatomis, turėjo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliantas teigia, kad liudytojų policijos pareigūnų V. K. ir V. V. parodymai dėl automobilio stabdymo aplinkybių, automobilį vairavusio asmens ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tiksliai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį pagrįstai pripažino kaltu dėl policijos pareigūnų papirkimo, pasireiškusio tuo, kad jis policijos pareigūnams davė 70 Lt už tai, kad jie nefiksuotų nuteistojo padaryto ATPK numatyto pažeidimo – automobilio vairavimo neblaiviam. Nuteistojo gynėjo skunde nėra jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę pateikti pirmosios instancijos teisme ir kurių teismas nebūtų išsamiai aptaręs nuosprendyje. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pakartoja analogišką nuteistojo teisme dėstytai versiją, pagal kurią automobilį vairavo kitas asmuo, o nuteistasis buvo tik persėdęs į vairuotojo vietą ir bandė užvesti automobilio variklį, nuteistasis kyšį policijos pareigūnams davė ne dėl to, kad jie nesurašytų protokolo dėl jo padaryto administracinės teisės pažeidimo, o tam, kad nenuvežtų automobilio į stovėjimo aikštelę. Išnagrinėjęs šią nuteistojo versiją, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų – policijos pareigūnų V. K. ir V. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad prie važiuojančio automobilio vairo sėdėjo būtent nuteistasis, kuris, nuvestas į pareigūnų automobilį, padėjo 70 Lt ant V. K. dokumentų, sakydamas, kad nenori netekti vairuotojo pažymėjimo ir darbo, jokios kalbos apie automobilio nuvežimą į stovėjimo aikštelę nebuvo. Šie parodymai teismui suteikė pagrindą padaryti teisingą išvadą apie tikrąją nuteistojo kyšio siūlymo priežastį, t. y. jog nuteistasis suprato, kad pareigūnai surašys administracinės teisės pažeidimo protokolą ir pinigus siūlė už jo nesurašymą. Nuteistojo gynėjo skundo teiginys, kad šių liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių skyrėsi, yra nepagrįstas, nes jokių esminių prieštaravimų jų proceso metu duotuose parodymuose nėra. Liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai teigė matę, kad automobilį vairavo ir prie jau sustabdyto automobilio vairo sėdėjo tas pats asmuo, be to, vairuotojui su bendrakeleiviu nebūtų užtekę laiko apsikeisti vietomis, nes atstumas tarp sustabdytojo ir pareigūnų automobilio buvo nedidelis, ir V. K., iš karto priėjusi prie automobilio, prie vairo pamatė V. Š.. Ta aplinkybė, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė automobilį stabdę atvažiuojantį priešpriešiais, o teisme – pirmiausia aplenkę, o po to privažiavę iš priekio, nekeičia parodymų esmės ir nesuteikia pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus liudytojus V. K. ir V. V., šie dar kartą patvirtino, kad V. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir už tai, kad pareigūnai nefiksuotų pažeidimo dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, davė kyšį.

Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, nes nuteistojo parodymai apie automobilį vairavusį asmenį nebuvo nuoseklūs: apklaustas kaip įtariamasis, jis pirmiausia tvirtino, kad automobilį vairavo A. P., po to – K. K.. Teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojų I. B. ir K. K. parodymais, kad automobilį vairavo K. K., o nuteistasis tik trumpam persėdo prie jo vairo, nes liudytojai, būdami nuteistojo draugai, yra suinteresuoti jam padėti. Be to, paties K. K. parodymai, kad automobilį vairavo jis, nepaaiškina jo elgesio, kuomet jis, matydamas policijos pareigūnus, nusivedančius, pasak jo, jokio pažeidimo nepadariusį V. Š., net nebandė pasilikti ir išsiaiškinti situacijos. Šie prieštaravimai tarp liudytojo veiksmų ir parodymų rodo šiuos parodymus esant nepatikimais.

Spręsdamas dėl galimybės V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nenustatyta viena iš privalomų BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytų sąlygų šios normos taikymui – kaltininko visiškas pripažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš bylos duomenų matyti, kad R. D., pateikęs prašymą perduoti V. Š. pagal laidavimą, yra teigiamai charakterizuojamas, gyvena šalia V. Š., ūkininkauja. Tačiau jo paaiškinimai teisiamajame posėdyje rodo, kad didesnę įtaką turi ne R. D. V. Š., bet priešingai – V. Š. R. D., kuris tiki V. Š. versija apie įvykio aplinkybes ir jį pateisina. Visa tai neduoda pagrindo taikyti lygtinio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto.

Teismas, teisingai nustatęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos dalyko – kyšio vertę, todėl nuteistojo veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 227 str. 2 d. Nuteistasis policijos pareigūnams davė 70 Lt, t. y. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, todėl nuteistojo veikoje esant šiam privilegijuojančiam požymiui, ši veika, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas kyšį davė už norimą teisėtą, ar neteisėtą veikimą, atitinka BK 227 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Dėl šios priežasties V. Š. veika iš BK 227 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 227 str. 3 d. Nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Skiriant nuteistajam bausmę, vadovaujamasi BK 54 str. 2 d., 61 str. 1–3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. V. Š. padarė tyčinį baigtą korupcinio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą, charakterizuojamas patenkinamai: neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismui nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir bylą nagrinėjant pagal nuteistojo apeliacinį skundą, šių aplinkybių buvimas nesvarstytinas. Įvertinus šiuos duomenis, nuteistajam skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

V. Š. nusikalstamą veiką iš BK 227 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 227 str. 3 d. ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme 2010-07-04 išbūtą vieną parą ir V. Š. nustatyti galutinę bausmę – 18 MGL dydžio (2340 Lt) dydžio baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Bronė VidzėnienėSigitas Bagdonavičius