Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, T. R., J. S., N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys J. S. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo N. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1952 m. lapkričio 3 d. sudarė santuoką (el. bylos popierinės kopijos 9 l.). Santuokoje jie susilaukė dviejų dukterų: N. A., gimusios 1960 m. gegužės 7 d., ir V. R., kuri yra mirusi (el. b. kopijos 10–11 l.). Santuokoje pareiškėja 1986-07-15 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. C-104 ir 1996-03-26 statybos inspektoriaus pažymos Nr. 32-14123, pagrindais įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; 2008-01-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-129 ir 2008-01-10 priėmimo–perdavimo akto Nr. 11, pagrindais įgijo 168/528 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjos sutuoktinis K. K. mirė 2012 m. lapkričio 5 d. (el. b. kopijos 12–17 b. l.).

Pareiškėja teigia, kad būdama senyvo amžiaus ir neturėdama teisinio išsilavinimo suklydo dėl turto teisinio rėžimo, buvo įsitikinusi, kad yra viso turto savininkė, nes visas turtas įregistruotas jos vardu. Aplinkybę, kad dalis žemės sklypo ir ūkinio pastato yra laikoma pareiškėjos ir jos mirusios sutuoktinio K. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe sužinojo tik kreipusis į notarą, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimo sandorio sudarymo.

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo T. R. teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo T. R. paaiškino, kad yra pareiškėjos anūkas, nuo gimimo gyveno kartu su močiute tame pačiame name, (duomenys neskelbtini), Kaune. Patvirtino, kad po senelio mirties močiutė rūpinosi paliktu turtu, taip pat ir žemės sklypu. Jis padėjo savo močiutei buityje, padėjo prižiūrėti ir namus, ir žemės sklypą. Paaiškino, kad močiutė norėjo jam padovanoti turtą, tačiau tik pas notarą paaiškėjo, kad prie gyvenamojo namo esanti dalis žemės sklypo iš valstybės išpirkta 2008 m., ir laikoma bendra abiejų sutuoktinių nuosavybe.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjos vardu registruotas toks nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 168/528 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 1976 m. birželio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjai nustatyta uzufrukto teisė gyventi ir naudotis butu iki gyvos galvos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iki naujojo CK įsigaliojimo galiojusio 1969 m. Santuokos iš šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Panaši nuostata įtvirtinta ir dabar galiojančiame CK, kuriame numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalis žemės sklypo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgyti pareiškėjos ir K. K. santuokos metu, todėl laikytina, kad šis turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, byloje nėra duomenų, kad šiam turtui būtų taikomas kitoks teisinis turtinis rėžimas (CPK 185 straipsnis).

Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens T. R. paaiškinimų, Gyventojų registro tarnybos duomenų ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Suinteresuoto asmens T. R. paaiškinimai patvirtina, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja prižiūrėjo, tvarkė ir rūpinosi šalia esančia dalimi žemės sklypo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip savininkė. Šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja (sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė) paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Po K. K. mirties N. A., T. R. ir J. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (el. bylos kopijos 18 l.), todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkintinas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad P. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. lapkričio 5 d. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.