Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. kovo 27 d., apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimu J. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.Apeliaciniame skunde J. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, jame nepasisakoma dėl aplinkybės, jog tarp J. J. ir M. J. yra įtempti santykiai, nes vyksta santuokos nutraukimo byla. Byloje esantis vaizdo įrašas nebuvo atliktas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl galėjo būti vertinamas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nėra nei vieno kito įrodymo, kurį būtų surinkęs pareigūnas, kad pažeidimas padarytas nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Minėtas vaizdo įrašas yra padarytas mėgėjiška vaizdo filmavimo kamera. Pasinaudojant technologijomis, pažeidimo padarymo laikas gali būti keičiamass ir koreguojamas pakeičiant įrenginio parametrus. Teismas turėjo įvertinti, jog J. J. ir M. J. kartu nebegyvena, yra nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla. Teismas rėmėsi ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris buvo surašytas praėjus trims mėnesiams. Policija nepatikrino duomenų patikimumo ir tikrumo, todėl neaišku kokiais duomenimis, nurodytais protokole, rėmėsi teismas. Taip pat teigiama, jog duomenų, kuriais galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Atsiliepime į J. J. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad J. J. bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kurie paneigtų užfiksuotas aplinkybes apie jo padarytą pažeidimą. Mano, jog pirmos instancijos teismas J. J. kaltę konstatavo tinkamai ištyrus surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. J. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl J. J. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos įrodymais, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors J. J. savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, M. J. 2016 m. balandžio 8 d. prašymu, byloje esančiu vaizdo įrašu, M. J. 2016 m. balandžio 13 d. paaiškinimu, administracinių teisės pažeidimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog apie 10.42 val. į kiemą atvyksta automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja J. J.. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. J., kuri parodė, kad J. J. atvažiuoja pasiimti jos dukrą ir meluoja, jog turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl ji įjungė vaizdo filmavimo kamerą ir tai nufilmavo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog tarp J. J. ir M. J. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti M. J. parodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog liudytoja nuosekliai jau 2016 m. balandžio 13 d. paaiškinime nurodė, kad J. J. pats atvažiavo savo automobiliu pasiimti dukros ir pats išvažiavo. Vėliau parvežė dukrą ir vėl išvažiavo. Netikėti M. J. paaiškinimu nėra pagrindo, nes šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausta teismo posėdžio metu. Be to, jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys – vaizdo įrašas. Taigi konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai J. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta.Apeliantas taip teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu vaizdo įrašu, nes jis buvo padarytas ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ATPK 256 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad vaizdo įrašą policijai pateikė konkretus ir žinomas asmuo, kuris pateikė paaiškinimą, todėl net ir nustačius, kad šis vaizdo įrašas buvo užfiksuotas ne įgalioto policijos pareigūno, abejoti jo tikrumu bei autentiškumu nėra jokio pagrindo. Taigi konstatuojama, kad M. J. užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti J. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas, laikytinas įrodymu ATPK 256 straipsnio prasme. Pažymima, jog ATPK 256 straipsnyje minimam vaizdo įrašui, kaip duomenų šaltiniui administracinio teisės pažeidimo byloje, įstatymas nekelia kokių nors ypatingų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-697/2016).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas nepakankamai motyvuotas, atmetami.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus jas apeliacinio skundo argumentų kontekste, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.