Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2012-12-13 už tai, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. atlikus žemės sklypų Nr. 48, Nr. 49 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių SB (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų plane Ml:500 ir Registrų centro kadastriniame žemėlapyje pažymėta riba tarp žemės sklypų Nr. 48, Nr. 49, neatitinka natūroje esančios ribos. Žemės sklypus skiria vielos tinklo su pamatu tvora, kuri apie 3-4 metrus patenka į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo Nr. 48 naudotoja J. R. užima ir naudoja apie 1 arą privačios nuosavybės teise valdomos žemės, kurios savininkė yra V. P.. J. R. pateikė informaciją, kad Kauno rajono apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. P. ir J. R.. Teismo sprendimu, šiais savo veiksmais J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str.

Kauno apylinkės teismas 2013-03-22 pripažino J. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. ir skyrė jai 1000 litų baudą.

Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktą ir nevertino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nebuvo tinkamai surinkęs įrodymų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi žemės naudojimo patikrinimo aktu kaip leistinu įrodymu, jo neįvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jo atstovo išsakytų argumentų kontekste.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kokio ploto yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas Nr. 48 vadovavosi ne įrodymų visuma, o pavieniu dokumentu, kuriame nurodyta, jog aukščiau minėto žemės sklypo plotas 1155 kv.m. Teismas nutarime visiškai motyvuotai nepaaiškino, kokiu pagrindu jis atmetė kitus įrodymus, kuriuose yra aiškiai nurodytas sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 48 plotas, t.y. 1200 kv. m. bei atsisakė iškviesti liudyti buvusią sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkę E. V..

Dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Vien tik manymas, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakankamas padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir dėl to skirti administracinę nuobaudą. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. 1 d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, Kauno apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos J. R. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pvz. LVAT 2009 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N438-1330/2010).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Apygardos teismo nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad J. R., savavališkai tyčia užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš bylos duomenų matyti, kad B. B. 1998 m. rugsėjo 21 d. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido įmokas įmokėtas už 1200 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 48, esančio SB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, išpirkimą (b.l. 50), remiantis Kauno apskrities Viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-09-15 pažyma Nr. 843, kurioje pažymėta, kad B. B. už sodo (duomenys neskelbtini) bendrijos žemės sklypą NR. 48, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, už 1200 kv. m. sumokėjo 16 Lt 12 cnt. grynais pinigais (b.l. 51). Šio dydžio sklypo plotą bei įkainavimą taip pat patvirtino ir žemės sklypo įkainojimo aktas (b.l. 58) ir mokėjimo pranešimas (b.l 57). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pateiktus Kauno rajono SB (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojų sąrašus B. B. (sklypas Nr. 48) naudojosi 1200 m² plotu, kai tuo tarpu buvusi sklypo Nr. 49 savininkė N. K. tik 600 m² plotu (b.l. 71). Bylos medžiagoje yra prašymas, kuriuo pareiškėja J. R., įsigijusi sklypą (perėmusi įmokas) iš B. B., 1998-10-15 kreipėsi į Kauno rajono Žemė ūkio valdybos Žemėtvarkos skyrių (b.l. 52), prašydama leidimo privatizuoti 0,12 ha žemės sklypą, kai tuo tarpu byloje yra sklypo Nr. 48 planas, kuriame nurodytas jo plotas 1155 m² ir kuris 1998-02-24 patvirtintas, kaip panaikintas, t.y. planas panaikintas dar iki įmokų perėmimo ir sklype Nr. 48, esančio namelio įsigijimo 1998-05-28 (b.l. 53). Jokių duomenų, kuo vadovaujantis sklypo plotas buvo keičiamas – mažinamas ar didinamas, byloje nėra. Iš šių aplinkybių seka, kad pareiškėja buvo įsitikinusi sklypo Nr. 48 ploto 0,12 ha matmenimis, kas buvo nurodyta ir oficialiuose dokumentuose (žemės sklypo įkainojimo aktas b.l. 58, mokėjimo pranešimas b.l. 57, pareiškimas B.l. 54 ir kt.), tai leidžia daryti išvadą, kad jai nebuvo žinoma apie paminėto sklypo išmatavimų pokyčius iki įmokų perėmimo už sklypą Nr. 48 ir sodo namelio įsigijimo. Byloje nustatyta, kad sklypo Nr. 49 pirkimo sutartis (b.l. 36) tarp N. K. (ansktesniosios sklypo Nr. 49 savininkės) ir Kauno apskrities viršininko atstovaujamo Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S. buvo sudaryta 2000-11-10 ir kuria N. K. buvo parduotas jau 686 m² sklypas, t.y. didesnis, nei buvo nurodytas jo plotas Kauno rajono SB (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojų sąrašuose. Duomenų, kad minėto sklypo ploto pasikeitimas buvo suderintas su kitų besiribojančių sklypų savininkais, ar bent jau savininkai buvo informuoti, bei tai, kad sklypas Nr. 49 padidintas sklypo Nr. 48 sąskaita, byloje nėra (b.l. 37). Priešingai galima vertinti pareiškėjos J. R. veiksmus. Pareiškėja J. R., siekdama kuo tiksliau nustatyti ir įteisinti sklypo Nr. 48 ribas, 2002 m. pradžioje užsakė atlikti žemės sklypo Nr. 48 planą bei šio plano duomenis patvirtino žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, su kurio išmatavimais sutiko ir minėtame akte pasirašė kitų 5 besiribojančių sklypų savininkai, o tame tarpe ir sklypo Nr. 49 savininkė V. P.. Tai, kad J. R. sklypo ribos preliminariame plane vienoje kraštinėje persidengia su V. P. sklypo dalimi, akivaizdu, jog, nei V. P., nei J. R. to nesuprato, kadangi tiek matavimai, tiek sklypų projektavimai reikalauja specialiųjų žinių ir juos atlieka tik kompetentingi asmenys bei kontroliuoja atsakingos institucijos.

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai – sodo kaimynai P. S., A. J., buvusi sklypo naudotoja B. B. nurodė, kad ribos tarp sklypų niekada nesikeitė, faktinis naudojimas visada buvo toks pat.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-07-17 būtent J. R. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių su prašymu dėl sklypo kadastrinių duomenų nustatymo patikrinimo ir informacijos suteikimo. Dėl duomenų pateikimo, tenkinant pareiškėjos prašymą, tarp pareiškėjos J. R. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vyko susirašinėjamas, siekiant kuo objektyviau atkurti ir išnagrinėti dokumentus, kurių skyrius neturėjo. Pareiškėja turimus dokumentus tarnybai pateikė.

Prieš pat žemės naudojimo patikrinimą, V. P. pareiškė J. R. pretenziją, į kurią pareiškėja atsakė, nurodydama jau iškilusį turtinį ginčą. 2012-09-25 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Šio tyrimo ir patikrinimo išdavoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas konstatavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinė riba, pažymėta kadastrinių matavimų plane ir Registrų centro kadastriniame žemėlapyje, gretimai su naudojamo kolektyvinio sodo žemės sklypo Nr. 48, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų pusėje esančia riba (tvora) natūroje nesutampa ir galimai savavališkai yra užimta dalis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pabrėžė, kad ginčytinos žemės sklypo ribos, kurios nėra aiškios ir kurių negalima nustatyti iš turimų dokumentų, nustatomos teisme, vadovaujantis LR CK 4.45 str. nuostatomis.

2012-12-13 J. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teisme 2012-10-19 pradėta civilinė byla tarp V. P. ir J. R. dėl pažeistų teisių, o teikiant priešieškinį – dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Teismo manymu, tarp J. R. ir V. P. dėl žemės sklypų tarpusavio ribų nustatymo yra iškilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris spręstinas ir jau sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui ( LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08)

Iš byloje esančios visos medžiagos, J. R., V. P., liudytojų paaiškinimų, rašytinių bylos duomenų akivaizdu, jog tarp J. R. ir V. P. vyksta turtinis ginčas dėl žemės sklypo ribų ir šiuo klausimu dar nėra priimtas joks teisinis sprendimas, taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl sklypų plotų keitimo anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis turtinis ginčas. Be to, J. R. supratimas apie jos subjektines teises į ginčijamą žemės sklypo dalį yra grindžiamas dokumentais – tam tikra teisine argumentacija. Todėl apygardos teismas vertina, kad šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 45 str. l d. sudėties subjektyvųjį elementą – tyčią, t. y. nėra duomenų, kad J. R. aiškiai suprasdama, tyčia, savavališkai užėmė apie 1 arą privačios žemės, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P..

ATPK 250 str. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kadangi J. R. veiksmuose nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl jos veika neatitinka ATPK 45 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių J. R. kaltę, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla J. R. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 2 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis neskundžiama.