Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-1608-840/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2YT-1608-840/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01552-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
G. L.
Suinteresuotas asmuo
S. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1608-840/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01552-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. L.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. L., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinės įmonės Turto banko atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinei įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas G. L. – po tėvo R. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjo G. L. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir jo paaiškintais teismo posėdžio metu. Pareiškėjo tėvas R. L. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo motina A. L. mirė (duomenys neskelbtini), kurios palikimą priėmė pareiškėjas. R. L. ir A. L. turėjo du vaikus: pareiškėją ir S. L.. Pareiškėjo motinos A. L. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl ½ dalis priklauso ir R. L.. Mirus R. L. į notarą niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. toliau gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tvarkė po tėvo mirties likusius daiktus.

Pareiškėjas G. L. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: A. L. ir R. L. santuokos liudijimu; R. L. ir A. L. mirties liudijimais; Nekilnojamojo turto registro išrašais; pareiškėjo G. L. gimimo liudijimu; išrašu „Swedbank“, AB, banko sąskaitos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo G. L. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo G. L. pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jei bus nustatyta, kad pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Suinteresuotas asmuo S. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2020 m. vasario 17 d. teisme gautas S. L. elektroninis laiškas, pareiškėjas G. L. patvirtino, kad elektroninis laiškas yra jo brolio S. L.. Elektroniniame laiške nurodoma, kad nedalyvaus teismo posėdyje, pareiškėjo G. L. pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. L., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. L., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). R. L. ir A. L. turėjo du sūnus: pareiškėją G. L., ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini). A. L. palikimą priėmė pareiškėjas G. L.. Paveldėjimo byla po R. L. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. A. L. vardu registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. garažų statybos bendrijos pažymą Nr. 181, 0,0607 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1993 m. balandžio 8 d. Valdybos potvarkį Nr. 95-v. Nekilnojamasis turtas registruotas A. L. vardu yra įgytas santuokos metu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. L. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas G. L. iš karto po tėvo R. L. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusiu turtu naudojosi, toliau liko gyventi tėvų bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo likusį turtą, sutvarkė po palikėjo mirties likusius asmeninius daiktus, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. R. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad G. L. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo R. L. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas G. L. mirusio tėvo R. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė