- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- TS-20-537/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55313-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą dėl 2021 m. sausio 28 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 139 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Š. prašo panaikinti 2021 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimą Nr. 139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokuroras savo skundą grindžia šiais argumentais:
1. R. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus: nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui bei finansų sistemai ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis teistas 15 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Beveik visos R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos padalytos siekiant finansinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis 2007-08-27 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, be to, R. B. nusikaltimus įvykdydavo vienas arba su draugais, dažnai apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistajam taikyta amnestija, lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė;
Motyvuojamoji dalis
2. atlikus nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika (50 balų), o nuo paskutinio 2019-12-09 atlikto vertinimo balų suma ne tik, kad nesumažėjo bet ir padidėjo, t. y., nuo 48 iki 50. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakilo 5 balais, ne dėl nuteistojo kaltės, bet dėl skirtingų vertintojų padarytų įžvalgų dėl jo nusikaltimų modelio. Atsižvelgiant i specialistų pateiktus vertinimus, išlieka neaiškumas kokia yra tikroji nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų suma ir kiek iš jų sudaro statiniai, o kiek dinaminiai, balai;
3. specialistai vertindami nuteistojo elgesį išskyrė net 6 kriminogeninius veiksnius, t. y., didelis teistumų skaičius, nusikalstamam elgesiui būdingas modelis, turi teismo priteistų ieškinių ar neapmokėtų baudų, nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs rizikuoti neįvertindamas visų savo elgesio pasekmių, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, tų pačių klaidų kartojimas;
4. nusikalstamo elgesiui būdingo modelio kontekste nuteistąjį charakterizuoja turimi finansiniai įsipareigojimai ir siekis juos atlyginti. Pagal 2020-12-10 Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą Nr. 600, nuteistasis turi vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 3 891,47 Eur sumai, iš kurių atlyginta suma yra 796,23 Eur. Turimų finansinių įsipareigojimų suma šiuo metu sudaro 3 095,24 Eur. Per bausmės atlikimo laikotarpį, sugebėta atlyginti tik simbolinę sumą, nepaisant to, kad nuo 2019-09-05 pataisos namuose nuteistasis dirba šaltkalviu-suvirintojų, todėl visiškai pagrįstai abejojama teigiamais nuteistojo pokyčiais. Turimi finansiniai įsipareigojimai nuteistąjį gali paskatinti pragyvenimui skirtas lėšas gauti neteisėtu būdu, nepaisant to, kad galimo lygtinio paleidimo atveju galimai bus įdarbintas J. Š. individualioje įmonėje, juolab kad Komisijos nutarime pažymėta, jog R. B. galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir problemas spręsdavo nusikalstamu būdu.
Nustatytu terminu gautas nuteistojo atsiliepimas, kuriuo prašoma skundo netekinti. R. B. nurodo, kad jau yra atlikęs 3/4 paskirtos bausmės. Prokuroras nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 5 balais, tačiau ji padidėjo tik 2 balais. Komisija įvertino jo pastangas ir priėmė sprendimą išleisti į laisvę anksčiau laiko. Būdamas laisvėje, galės daug greičiau padengti esamus įsiskolinimus.
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Nustatyta, jog R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 2020-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (O. D. epizodas) ir skirta jam: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimas. Pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (V. A. epizodas) ir skirta jam: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirta R. B. subendrinta bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018-08-16 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi paskirta subendrinta bausme sudedant bausmes iš dalies ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 10 MGL (376 Eur) baudą. Į subendrintą bausmę įskaityti 2018-08-16 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi įskaityti laikotarpiai ir pagal minėtą nutartį jau atlikta bausmės dalis. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 9 mėnesiai ir 15 dienų. Bausmės pradžia – 2018-05-14, bausmės pabaiga – 2021-11-12.
Prokuroras nurodo, kad R. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus: nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui bei finansų sistemai ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis teistas 15 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Beveik visos R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos padalytos siekiant finansinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis 2007-08-27 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, be to, R. B. nusikaltimus įvykdydavo vienas arba su draugais, dažnai apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistajam taikyta amnestija, lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad tai, jog asmens padaryti nusikaltimai buvo įvertinti priimant teismo nuosprendį ir skiriant bausmę. Be to, asmens padarytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas, ankstesni lygtiniai paleidimai ir (ar) bausmės vykdymo atidėjimai neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Dar vienas skundo argumentas – atlikus nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika (50 balų), o nuo paskutinio 2019-12-09 atlikto vertinimo balų suma ne tik, kad nesumažėjo bet ir padidėjo, t. y., nuo 48 iki 50. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakilo 5 balais, ne dėl nuteistojo kaltės, bet dėl skirtingų vertintojų padarytų įžvalgų dėl jo nusikaltimų modelio. Atsižvelgiant i specialistų pateiktus vertinimus, išlieka neaiškumas kokia yra tikroji nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų suma ir kiek iš jų sudaro statiniai, o kiek dinaminiai, balai.
Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyti 59 balai. 2020-12-15 atliktas vertinimas parodė 50 balų. Priešingai nei nurodo prokuroras, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 27 balai yra statiniai ir 23 balai dinaminiai. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Teismo nuomone, nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 59 balų iki 50 balų yra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Prokuroras nurodo, kad specialistai vertindami nuteistojo elgesį išskyrė net 6 kriminogeninius veiksnius, t. y., didelis teistumų skaičius, nusikalstamam elgesiui būdingas modelis, turi teismo priteistų ieškinių ar neapmokėtų baudų, nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs rizikuoti neįvertindamas visų savo elgesio pasekmių, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, tų pačių klaidų kartojimas;
Teismo vertinimu, kriminogeniniai veiksniai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nemažina juose savo vaidmens. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės kur gyventi, pataisos namuose dirba, bus įdarbintas ir paleistas lygtinai, palaiko ryšius su artimaisiais. Yra tvirtai nusprendęs pakeisti savo gyvenimo stilių, nes nori išsaugoti šeimą. Paskirtos bausmės atlikimo metu nuteistasis bendrauja tik su teigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jo elgesys vertinamas nepriekaištingai. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja noriai, mandagiai, pakankamai atvirai atsako į užduodamus klausimus. Geba atpažinti su nusikalstamumu susijusias problemas, supranta jų įtaką savo elgesiui. Problemas linkęs spręsti konstruktyviais būdais, turi realistiškus ateities tikslus. Yra šešis kartus skatintas, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai lanko programas, neatlygintinai dirba pataisos namų dailės studijoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinkama su Komisijos nutarimu ir manoma, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
Prokuroras nurodo, kad nusikalstamo elgesiui būdingo modelio kontekste nuteistąjį charakterizuoja turimi finansiniai įsipareigojimai ir siekis juos atlyginti. Pagal 2020-12-10 Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą Nr. 600, nuteistasis turi vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 3 891,47 Eur sumai, iš kurių atlyginta suma yra 796,23 Eur. Turimų finansinių įsipareigojimų suma šiuo metu sudaro 3 095,24 Eur. Per bausmės atlikimo laikotarpį, sugebėta atlyginti tik simbolinę sumą, nepaisant to, kad nuo 2019-09-05 pataisos namuose nuteistasis dirba šaltkalviu-suvirintojų, todėl visiškai pagrįstai abejojama teigiamais nuteistojo pokyčiais. Turimi finansiniai įsipareigojimai nuteistąjį gali paskatinti pragyvenimui skirtas lėšas gauti neteisėtu būdu, nepaisant to, kad galimo lygtinio paleidimo atveju galimai bus įdarbintas J. Š. individualioje įmonėje, juolab kad Komisijos nutarime pažymėta, jog R. B. galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir problemas spręsdavo nusikalstamu būdu.
Teismas pažymi, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinama kaip esminė kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai, kaip nuteistasis tvarko pinigines lėšas, neabejotinai leidžia spręsti apie nuteistojo mąstymo bei nuostatų korekciją. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi 3 095,24 Eur civilinių ieškinių, kuriuos dengia po truputį, yra sumokėjęs 796,23 Eur. Nuteistasis šiuo metu neturi realios galimybės atlyginti didesnę dalį civilinių ieškinių ir juolab atlyginti visą sumą pagal vykdomuosius raštus. Teismas nepritaria prokuroro pozicijai, kad turimi finansiniai įsipareigojimai nuteistąjį gali paskatinti pragyvenimui skirtas lėšas gauti neteisėtu būdu.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos nutarimu ir mano, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Prokuroro G. Š. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.