- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- e1-510-1139/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15043-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1998 m. vasario 2 d., Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mažeikių mėsinė“, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą:
2015 m. rugsėjo 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laivės atėmimo,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2020 m. balandžio 18 d., apie 00.40 val., atėjęs į butą pas V. R., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia, abiejų rankų kumščiais sudavė nemažiau dešimt smūgių V. R. į veido sritį, t. y. tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
A. P. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.40 val. jam ruošiantis eiti miegoti, išgirdo, kad virš jo buto gyvenantis kaimynas, kurio pavardės ir vardo nežino, pradėjo garsiai leisti muziką. Kadangi prieš tai buvo vartojęs alkoholio, jis kartu su savo sugyventine E. nuėjo pas kaimyną, kuriam atidarius duris kaltinamasis jo paklausė ar galėtų patildinti muziką, o šis pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Įspėjus kaimyną, jis priėjęs prie kaltinamojo, laiptinėje pirmas jam rankos kumščiu sudavė į veidą. Tada jis jam ne daugiau vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veido sritį po ko jį draugė pradėjo tempti už rankos namo. Draugė gali paliudyti, kad kaimynas pirmas sudavė jam smūgį. Jis pripažįsta kad sukėlė jam fizinį skausmą tačiau sudavė tik vieną smūgį kaimynui o ne dešimt kaip nurodyta įtarime (b. l. 80-81).
Kaltinamojo kaltė be jo pačio asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Informaciniu pranešimu ROIK 0120000203397, iš kurio matyti, jog 2020 m. balandžio 18 d., 00.53 val. buvo gautas pranešėjo V. R. pranešimas, kad ką tik 69 metų vyrą sumušė kaimynas, kuris įsiveržė į butą, trenkė per veidą kumščiais ne vieną kartą. Prakirto nosį. Kaimynas nuėjo namo (b. l. 10-11).
2020 m. balandžio 18 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). V. R. apklaustas parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.40 val., jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad į duris kažkas beldžiasi. Atidarius duris, pamatė kaimyną, kuris gyvena po jo butu. Jam pradėjus priekaištauti dėl muzikos, jis pasakė, kad jau porą savaičių muzikos neleidžia. Taip pat pasakė, kad pokalbis baigtas, jis uždaro duris, tačiau kaimynas jį įstūmė į kambario vidų ir surikęs, kad pokalbis nebaigtas kumščiu trenkė į veido sritį apie 10-15 kartų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Išstūmęs kaimyną pro duris ir užsirakinęs, iškvietė policiją ir medikus (b. l. 15-18).
Nukentėjusiojo V. R. parodymais duotais papildomos apklausos metu, kuriuose šis parodė, kad po atliktos akistatos su kaimynu ir po melagingų jo parodymų jis su kaimynu tikrai taikytis nesiruošia ir iš jo pasipelnyti nežada. Tiesiog nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka ir įvyktų teismas, kuris jam išaiškintų, kad jis į jo butą įsiveržti neturėjo jokios teisės. Medikams po sumušimo namie jį apžiūrėjus, jis dėl sumušimo vėliau į medikus nebesikreipė. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam yra išaiškinta ir jei sugalvos reikšti civilinį ieškinį jį pareikš iki įrodymų tyrimo pradžios teisme (b. l. 20).
Liudytojos E. Š. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 balandžio pabaigoje, vakare apie 18.00 val., jai būnant namuose išgirdo, kad virš jų buto gyvenantis kaimynas pradėjo garsiai leisti muziką. Maždaug apie 23.00 val., į namus adresu (duomenys neskelbtini) iš draugo šventės grįžo jos sugyventinis A. P., kuris buvo vartojęs alkoholį. Kadangi ji laukiasi ir prie garsiai grojančios muzikos negali ilsėtis, tai A. nusprendė eiti pas kaimyną prašyti, kad pritildytų muziką. Jiems nuėjus pas kaimyną, A. gražiai jo paprašė, kad pritildytų muziką, nes jie nori ramiai ilsėtis. Išgirdęs jų prašymą, kaimynas užsipuolė A. necenzūriniais žodžiais. Dar kartą kaimyno paprašius, kad jis pritildytų muziką, kaimynas pirmas rankos kumščiu trenkė A. į veidą o jis gindamasis, vieną kartą trenkė jam atgal į veido sritį po ko ji A. pradėjo tempti namo, kad nekiltų didesnis konfliktas. Parodo, kad tikrai kaimynas trenkė pirmas A.. Kaimynas iki šio įvykio nuolatos garsiai leido muziką ir trukdė ilsėtis. Šiai dienai muzikos jis nebeleidžia (b. l. 28-29).
2020 m. liepos 10 d. savanoriško, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodoma, jog nukentėjusysis V. R. pateikė nuotrauką darytą 2020 m. balandžio 20 d., kurioje matosi veido sužalojimas (b. l. 30-33).
2020 m. liepos 31 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriuo buvo pranešta apie veiką, kurioje V. R. nurodo, kad prieš minutę ar dvi, kaimynas įsiveržė į butą, daug kartų jam trenkė, tada moteris jį pasiėmė ir išsivedė. Nosį pramušė ir galvą sudaužė (b. l. 34-36).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (kvietimo ID (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad V. R. užfiksuota sužalojimo/skausmo vieta – veido minkštųjų audinių sužalojimas ir galvos skausmas (b. l. 44-45).
2020 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad A. P. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0239 tikrinimu Nr. (duomenys neskelbtini) 01.08 val. nustatytas 1,8 promilių neblaivumas (b. l. 46-50).
2020 m. liepos 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, jog įtariamojo ir nukentėjusiojo akistatos metu, abu proceso dalyviai pasiliko prie savo parodymų (b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2020 m. balandžio 18 d., tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam V. R. į veido sritį, t. y. tokiais veiksmais akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesutiko su suduotų smūgių skaičiumi, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. nukentėjusiajam sudavė ne vieną smūgį, kaip tvirtina kaltinamasis, o daugiau. Tai patvirtina nukentėjusiojo nuo pat pradžių duoti nuoseklūs parodymai, nukentėjusysis kviesdamas pagalbą iš karto nurodė, kad jam buvo suduot daugiau nei vienas smūgis, tokie parodymai nesikeitė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie, be kita ko, patvirtinti ir kita byloje surinkta medžiaga. Iš foto lentelės matyti, kad nukentėjusiajam yra sužalota dešinioji akis. Nukentėjusiojo teigimu, jam ne kartą buvo suduota į galvą ir tai patvirtina Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, kad nukentėjusiajam sužalotas veidas ir skauda galva. Teismas šiuo atveju nesivadovauja liudytojos E. Š. parodymais, nes ji yra kaltinamojo artimas asmuo ir yra suinteresuota palengvinti kaltinamojo padėtį. Įvertinus surinktų įrodymų, kurie nekelia abejonių, visetą, yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė daugiau nei vieną smūgį ir kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 55-63), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 64-70), dirbantis (b. l. 72), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 73).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis paskirtų baudų nemoka, anksčiau teistas, tačiau niekaip nepasimoko iš savo padarytų klaidų, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, pažeisdamas vieną labiausiai saugomų visuomenės vertybių – žmogaus kūno vientisumą, daro išvadą, kad siekiant, jog kaltinamasis A. P. apgalvotų savo veiksmų pasekmes ir imtųsi gyventi dorai, stengdamasis nepažeisti įstatymų, jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, A. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė paskirta A. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 87-88).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, kartu įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, kartu įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. P., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Išaiškinti A. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.