- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1005-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39140-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji V. M. 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 16.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, pykčio pasekoje, tyčia mušė šeimos narį – sugyventinį D. J., suduodama jam metaliniu dubeniu per galvą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamosios V. M. apklausos protokolų (b. l. 78-79, 83-84) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. po pietų kartu su sugyventiniu D. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje gėrė degtinę ir alų. Sugyventinis užmigo, o ji dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą su reikalais, ten dar išgėrė alaus. Apie 16 val. grįžo į namus, buvo stipriai apgirtusi, todėl visų smulkmenų gerai neprisimena. D. J. jau buvo atsikėlęs ir ją užsipuolė, klausė kur ji buvo, tarp jų įvyko konfliktas. Jis keikė ją, todėl supykusi paėmė metalinį dubenį ir juo vieną kartą smogė sugyventiniui į galvą, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Suprato, kad sužalojo sugyventinį, todėl uždėjo jam ant kraujuojančios žaizdos rankšluostį ir nuėjo miegoti. Ją prikėlė policijos pareigūnai. Labai gailisi, kad sužalojo sugyventinį.
Nukentėjusysis D. J. parodė (b. l. 25-26), kad 2019 m. rugsėjo 11 d. nuo pietų kartu su sugyventine V. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje gėrė degtinę ir alų. Beriant jis užmigo, o pabudęs namuose nerado sugyventinės. Ši netrukus grįžo ir jie susibarė, jis keikė sugyventinę. Ši konflikto metu metaliniu dubeniu smogė jam vieną kartą į galvą. Dėl girtumo nepamena iš kur sugyventinė paėmė dubenį. Jis pajuto stiprų skausmą, iš galvos bėgo kraujas, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Greitai atvyko medikai ir policijos pareigūnai. V. M. jo atsiprašė, jis sugyventinei atleido ir su ja susitaikė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios V. M. prisipažinimo, nukentėjusiojo D. J. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 12-15), kuriuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjas D. J., kuriam nustatytas 2,82 promilių alkoholio girtumas, pranešė, kad jo sugyventinė V. M., su kuria veda bendrą ūkį, kuriai nustatytas 2,94 promilių alkoholio girtumas, trenkė jam su dubeniu per galvą, žaizda kraujuoja, ant kūno bei grindų matosi kraujo žymės. Smurtu įtariama V. M. įvykio vietoje paaiškino, kad sugyventiniui D. J. trenkė su metaliniu dubeniu į galvą, dėl to, kad jis šią keikė;
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 7-8, 9-10), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Prieš įėjimą į gyvenamąjį namą ant žemės stovi melsvas metalinis dubuo, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Kambaryje ant kilimo ir ant neuždengtos kilimu grindų dalies matosi 1-2 cm skersmens raudonos spalvos apvalios dėmės;
daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukos (b. l. 17, 18-19) užfiksuotas apžiūrėtas metalinis dubuo, paimtas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini);
specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43), kuria konstatuota, kad D. J. padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą asmenį arba jam fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamosios V. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji visiškai pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamosios veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 90). Kaltinamoji V. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 90). Nukentėjusysis, gavęs pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinį D. J., su kuriuos kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 47-18), praeityje neteista (b. l. 54), eilę kartų bausta administracine tvarka (b. l. 55-64), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 53), niekur dirba (b. l. 66-67), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 68). Dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis jautė ir fizinį skausmą, jam skaudėjo, be to, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajai nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kaltinamajai, tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant prevencijos tikslų, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, su kuria kaltinamoji sutinka.
Be to, teismas pažymi, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo atveju kaltinamajai teismo iniciatyva, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi bei 72² straipsniu, skirtinas įpareigojimas per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji V. M. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 13.21 val. (b. l. 86, 87), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Kaltinamajai V. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis dubuo, kuris išimtas 2019 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 16.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 13.21 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandom.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi ir 72² straipsniu V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį dubenį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;
jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti V. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.