- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- AN2-262-462/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00010-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-05-08 nutarties, kuria atmestas A. J. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2017-12-28 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2017-12-28 nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos A. J. pranešimą nesant administracinio nusižengimo požymių. Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK 2017-08-14 buvo gautas A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), skundas dėl to, jog jai ilsintis su mažamečiais vaikais Palangoje, (duomenys neskelbtini), Nepriklausomybės aikštėje veikiančio muzikinio fontano sklindanti muzika trukdo ilsėtis nakties metu.
2. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2017-12-18 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
3. A. J., nesutikdama su Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2017-12-18 nutarimu, jį apskundė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-05-08 nutartimi A. J. skundą atmetė.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu A. J. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-05-08 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą ROIK 17073250775. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiek Triukšmo valdymo įstatyme (toliau – Įstatymas), tiek Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės), tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato nakties laiką, t. y. nuo 22 val., kuris, skirtingai nuo vakaro ar dienos laiko, yra ramybės laikas, be to, Triukšmo valdymo įstatyme numatyta, jog turi būti įgyvendinami triukšmo valdymo principai: žmogaus apsauga nuo triukšmo, žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas ir pan., taikant priemones, kurios garso perdavimą mažintų, taikant technines priemones triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje) ir pan., tačiau minėtu atveju yra įgyvendinami priešingi principai, grojančios muzikos laikas nuolat ilginamas nuo 22 val. iki 23 val., vėliau iki 23.30 val., taip pat skleidžiamos muzikos garsas buvo didinamas ne kartą. Byloje nėra ginčo, jog muzika (stacionarus triukšmo šaltinis) yra skleidžiama naktį nuo 22 val. ir tokiu būdu yra daromas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, tačiau teismas nepagrįstai netaikė ANK 488 straipsnio 1 dalies, o iš esmės sprendė atsakomybės klausimą pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį (Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas), nors dėl to pareiškėja nesikreipė į policiją, todėl tiek teismas, tiek Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK netinkamai taikė teisės aktus ir klaidingai vadovavosi tik Palangos miesto triukšmo prevencijos taisyklėmis ir netaikė ANK 488 straipsnio 1 dalies, kurioje be išimčių numatyta, kad tiek vakaro, tiek nakties metu garsinių aparatų grojimas, kai tai trikdo asmenų poilsį, yra baudžiamas. Apeliantė taip pat pažymi, jog ANK yra aukštesnės galios teisės aktas ir esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp ANK ir Palangos miesto taisyklių, jeigu jos nagrinėjamu atveju būtų taikomos, turi būti taikomas ANK. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Triukšmo šaltinio valdytoja yra pati savivaldybė, nėra duomenų apie garso lygio matavimo prietaisais užfiksuotus rodiklius, nors fontanas veikia ne vienerius metus ir, apeliantės žiniomis, nemažai aplink gyvenančių žmonių kreipiasi dėl garsiai sklindančios muzikos, tačiau savivaldybės niekas nekontroliuoja.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-05-08 nutartį, nes byla išnagrinėta teisingai ir išsamiai, įvertintos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kilus teisės aktų konkurencijai, turėtų būti taikomas ANK, o ne Taisyklių nuostatos, nes ANK yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas. Pirmiausia atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas. Atsakomybę už viešosios rimties trikdymą nustato ANK nuostatos (ANK 488 straipsnis). Tiek Triukšmo valdymo įstatymas, tiek ANK yra vienodos teisinės galios teisės aktai. Tačiau Triukšmo valdymo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis, kaip minėta, išimtinai triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką, todėl, iškilus specialiojo teisės akto (Įstatymo) ir ANK konkurencijai, taikomos specialaus įstatymo nuostatos. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos nėra, nes ANK 488 straipsnis, numatantis atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, taikytinas tokiu atveju, kai yra nustatomas teisės aktų, reglamentuojančių viešąją rimtį, pažeidimas, kaip minėta, nagrinėjamu atveju – Įstatymo nuostatų pažeidimas.
10. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog savivaldybių tarybos tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles. Palangos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi minėta Įstatymo nuostata, 2016-12-29 sprendimu Nr. T2-302 patvirtino Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles, nustatančias triukšmo prevencijos teisinius pagrindus ir priemones viešose vietose, triukšmo valdymo subjektų (valdytojų) teises, pareigas, atsakomybę, triukšmo kontrolės tvarką (Taisyklių 1 punktas), kurių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 10.1 punktas nustato draudimą Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose nuo 24 val. iki 7 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, kai triukšmas sklinda į aplinką.
11. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2017-12-28 nutarimo (b. l. 5–6) nustatyta, jog apeliantė skundėsi dėl muzikinio fontano keliamo triukšmo nuo 22 val. iki 23.30 val.
12. LR ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos trikdymą – t. y. šaukimas, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ir kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo kitų asmenų ramybę, poilsį, darbą. Analizuojant nurodytą normą pažymėtina, jog ne bet koks viešosios tvarkos trikdymas užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris trikdo kitų asmenų ramybę, poilsį, darbą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Palangos miesto savivaldybės administracija 2017-10-23 raštu informavo, jog raštiškų gyventojų skundų dėl fontano skleidžiamos garsios muzikos nebuvo gauta, todėl aukštesniosios instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokių objektyvių duomenų be apeliantės subjektyvaus vertinimo dėl fontano skleidžiamo triukšmo, neva viršijančio higienos normose nustatytus leistinus triukšmo rodiklius, kad Palangos grojančio fontano skleidžiamas garsas trikdytų asmenų poilsį, ramybę ar darbą, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju yra padarytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
13. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas pagal asmenų prašymus, pareiškimus, skundus vykdo ūkinės komercinės veiklos stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolę (Taisyklių 31 punktas), tačiau apeliantė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, jog ji būtų pasinaudojusi Taisyklių 31 punkte nustatyta teise Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui pateikti prašymą, pareiškimą ar skundą dėl stacionaraus triukšmo šaltinio – fontano – keliamo triukšmo kontrolės vykdymo, o apeliantės nurodomas motyvas, jog, jos žiniomis, dėl fontano keliamo triukšmo skundėsi nemažai aplink gyvenančių žmonių, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, suformuluotas tik siekiant sustiprinti savo nepagrįstą poziciją dėl fontano keliamo triukšmo neva trikdymo kitų asmenų poilsį, ramybę ar darbą.
14. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Palanga yra kurortinis miestas (https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/turizmas/kurortai-ir-kurortines-teritorijos), todėl taip pat vertintinas ir visuomenės interesas, susijęs su grojančio fontano funkcija vasaros kurortinio sezono metu. A. J. buvo žinoma apie šį įrengtą objektą, apie jo veikimo laiką, tačiau ji tikslingai pasirinko poilsį kurortiniame mieste, žinodama, jog fontanas gali kelti triukšmą ir ši aplinkybė gali įtakoti jos ir jos mažamečių vaikų poilsį po 22 val.
15. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 25 punktas nustato triukšmo šaltinių valdytojų pareigą laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, į tai, jog stacionaraus triukšmo šaltinio – fontano – valdytoja yra Palangos miesto savivaldybė, į tai, jog yra gautas A. J. skundas dėl fontano keliamo triukšmo, bei į tai, jog fontano skleidžiamo garso slėgio lygio matavimai nebuvo atlikti, Palangos miesto savivaldybei siūlytina įvykdyti Taisyklių 27 punkte nustatytą pareigą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, t. y. atlikti fontano keliamo triukšmo matavimus siekiant užtikrinti, kad fontano keliamo triukšmo lygis neviršytų nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
16. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas apskųsto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o A. J. apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2018-05-08 nutartį.
Nutarties kopiją išsiųsti Palangos miesto savivaldybei.
Nutartis neskundžiama.