Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, atsakovės Ra. N. atstovui advokatui Egidijui Milašiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. N. ieškinį atsakovams Ra. N., G. V., A. A. V., trečiajam asmeniui notarei V. V. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei pripažinimo negaliojančio buto pirkimo-pardavimo sutarties dalies – sutarties šalies nustatymo, kas yra buto pirkėjas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota per jos atstovę (3t. b.l.89,90). Ieškovės atstovė palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad: ieškovė 2001 12 27 pardavė savo nuosavybėje turėtas 27/100 dalis buto, 0,04 dalis ūkio pastato ir rūsio patalpas už 36000,-Lt, turėdama tikslą įsigyti atskirą butą; perkamą butą ieškovė buvo apžiūrėjusi iš anksto, suderinusi kainą ir pasakiusi, jog atsiskaitys už perkamą butą, pardavusi savo turėto buto dalį; taip ieškovė ir padarė, 2001 12 28 nupirkdama iš G. ir A.A. V. trijų kambarių 66,84kv.m ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), už 38000,-Lt; pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad butą perka ieškovės dukra Ra. N., tačiau faktiškai pirkėja buvo ieškovė, nes ji viena sumokėjo pinigus už perkamą butą, gavo iš pardavėjų buto raktus, buto bylutę, suderino visus mokėjimus ir ar teisingai atsiskaityta; sandoris buvo apsimestinis, jis neatitiko tikrosios sutarties šalių valios, nes atsakovė Ra. N. nesiekė įsigyti butą savo nuosavybėn, nemokėjo už jį pinigų, todėl sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne išoriškai išreikštą šalių valią; viena iš sandorio šalių – ieškovės dukra Ra. N. yra apsimestinė, skirta pridengti kitam sandoriui – kad ginčo butą realiai pirko ieškovė; sandoris yra apsimestinis, nes sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su statytiniu; aiškinant sutartį turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sutarčių aiškinimo principais; šiuo atveju dėl ginčo sutarties sąlygų faktiškai derėjosi ieškovė, ji įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas, o atsakovė Ra. N. tik formaliai pasirašė sutartį, bet neketino įgyti ir neįgijo iš sandorio kylančių teisių bei pareigų, todėl prašo sandorį pripažinti apsimestiniu; atsakovė Ra. N. niekur nedirbo, neturėjo santaupų butui pirkti, jį remontuoti, apstatyti baldais ar spręsti apmokėjimo už butą klausimus; atsakovė prieš mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui išėjo iš buto (duomenys neskelbtini), o vėliau pareiškė, kad butą parduos ar įkeis bankui, nors iki tol taip nesielgė; ieškinio senatis nepraleista, nes teisė į ieškinį atsiranda nuo asmens sužinojimo apie jo teisės pažeidimą, ieškovė negalėjo anksčiau to žinoti, nes jai niekas nekliudė valdyti savo turto, todėl ji valdė, disponavo, gyveno, naudojosi butu, mokėjo visus mokesčius; ieškovė viena savo lėšomis remontavo butą, apstatė atsivežtais iš seno buto ir naujais baldais, mokėjo visus mokesčius, disponavo butu ir valdė kaip savo, todėl prašo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ankstesniame teismo posėdyje A.A. V. paaiškino, kad: nieko daugiau negali pridurti prie to, ką pasakė žmona; jis dalyvavo perduodant pinigus, bet stovėjo per atstumą; banke prie langelio prieina tik mokėtojas, o prie langelio priėjo abi pirkėjos, jos įnešė pinigus į sąskaitą; apžiūrint pirkėjoms butą jis nedalyvavo; sudarant sandorį buvo jis su žmona, ieškovė su atsakove ir notarė; jiems buvo svarbu, kad už butą būtų sumokėti pinigai, o kurios vardu sudaromas sandoris nesidomėjo ir nežino kuri iš jų butą pirko; už butą buvo mokama doleriais ar svarais negali tiksliai pasakyti, bet į sąskaitą buvo pervesta doleriais (3t. b.l.72-89).

Tretysis asmuo notarė V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi (CPK 133 str. 1d., 3t. b.l.93). Ankstesniame teismo posėdyje tretysis asmuo notarė V. V. paaiškino, kad: ginčijamą sandorį patvirtino ji ir kaip sutartyje parašyta taip ir vyko procesas; tai buvo eilinė sutartis, dokumentai buvo pateikti anksčiau, nes tuo metu sutarčių taip greitai nesurašydavo; tikriausiai su pirkėjais buvo aptariamos pirkimo sąlygos, atsiskaitymo tvarkos klausimai, nes visa tai vyksta iki sutarties sudarymo; daugiau nieko nepamena, jokios kitos aplinkybės jai nebuvo žinomos; dėl sutarčių sudarymo yra registruojamasi – iš anksto sutariamas laikas ir sąlygos; pardavėjai eidavo į Registrų centrą ir patys užsakydavo pažymas, jas atnešdavo notarui, kad šis paruoštų sutartį; tada ateina pirkėjas kartu su pardavėju arba atskirai; pradžioje su visais skaitomas sutarties projektas ir jei sutarties sąlygos tinka, pirkėjas su pardavėju eina į banką; grįžę iš banko patvirtina, kad pinigai gauti, tada pasirašoma sutartis ir pirkėjai su pardavėjais išeina; pasirašant sutartis dažnai dalyvauja ir pašaliniai asmenys – advokatai, tėvai, vaikai, seneliai; jei ji būtų žinojusi, kad tai apsimestinis sandoris ir pirkėja yra ne Ra. N., tai būtų jo nepatvirtinusi; buto (duomenys neskelbtini) pardavimo sutarties ji nesudarė (3t. b.l.72-89).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad: 2001 12 27 sutartimi, kurios registro Nr.7479, sudaryta Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V., ieškovė R. I. N. pardavė A. S. 27/100 dalis 4 kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,04 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei rūsio patalpą R-1, esančius (duomenys neskelbtini), kurios jai priklausė nuosavybės teise, už 36000,-Lt (1t. b.l.10-13; 2t. b.l.123-133); 2001 12 28 sutartimi, kurios registro Nr.K3-13004, sudaryta Kauno miesto 3-iojo notaro biuro notarės V. V., atsakovai G. V. ir A.A. V. pardavė, o atsakovė Ra. N. nupirko butą su rūsiu 3,54kv.m pažymėtu R-17 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 38000,-Lt (1t. b.l.15-18); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas su rūsiu 3,54kv.m pažymėtu R-17 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Ra. N. 2001 12 28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.K3-13004 bei 2002 01 19 priėmimo-perdavimo akto pagrindu (1t. b.l.25-27); ieškovė R.I. N. yra išsituokusi 1998 06 09, gauna senatvės pensiją, jos gyvenamoji vieta nuo 2002 11 29 deklaruota ginčo bute (duomenys neskelbtini), jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1t. b.l.19,23,24,30,31,43; 2t. b.l.156; 3t. b.l.65); laikotarpiu nuo 2007 01 01 iki 2011 02 17 ieškovė iš savo banko sąskaitos mokėjo už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, vandenį, šildymą, dujas, elektrą, telekomunikacijų ir kabelinės televizijos paslaugas (1t. b.l.32-42; 2t. b.l.136-145); kvitai apmokėjimui už paslaugas buvo išrašomi ieškovės bei atsakovės Ra. N., o 2002-2003 m. ir G. V. vardu (1t. b.l.44-155; 2t. b.l.3-32); atsakovės Ra. N. gyvenamoji vieta nuo 1998 07 14 iki 2002 02 01 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), nuo 1992 10 19 iki 1998 05 28 – (duomenys neskelbtini), nuo 2002 08 01 deklaruota (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.20; 3t. b.l.8,9); VSDFV duomenimis apie asmens valstybinį-socialinį draudimą laikotarpiu nuo 1994 01 01 iki 2011 03 10 atsakovė Ra. N. dirbo 2000 05 05 – 2000 09 27, 2002 01 22 – 2003 12 22, 2007 07 16 – 2008 09 01, o 2009 02 02 – 2009 08 10 jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (2t. b.l.50,51); pagal mokesčių inspekcijos duomenis apie išeinantį iš darbo darbuotoją 2001 09 23 Ra. N., išeidama iš darbo (duomenys neskelbtini), UK LTD, pagal paskutinį žiniaraštį gavo 884,45 svarų užmokestį (2t. b.l.58,59); darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos pažymoje apie laikotarpius, už kuriuos skaičiuojama bedarbio pašalpa, nurodyta Ra. N. draudimo laikotarpis nuo 2005 04 10 iki 2007 02 28, vidutinis atlyginimas nurodytu laikotarpiu 200 svarų per savaitę (2t. b.l.60-62); atsakovė Ra. N.: 1998 m. baigė Klaipėdos universitetą ir gavo aukštojo mokslo diplomą; 1999 01 15 – 03 19 mokėsi Kalifornijos valstijos universiteto (duomenys neskelbtini) tęstinio mokymo skyriuje ir gavo pažymėjimą; 2000 06 23 gavo Kauno technologijos universiteto diplomą /suteiktas magistro laipsnis/; 2010 12 09 išklausė 36 ak. val. kursą ir gavo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą bei rekomendaciją (2t. b.l.56,57,63-66). Taip pat byloje yra pateikta: ieškovės pirktų įvairių prekių pirkimo kvitai – televizoriaus, viryklės, šaldytuvo, durų bei kt. (2t. b.l.119-122,146-151); ieškovės ir atsakovės Ra. N. susirašinėjimas dėl ginčo buto vienos su kita nuo 2011 06 22 (2t. b.l.152-155). Iš pateiktų ieškovės sąskaitos banke išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 09 05 iki 2010 12 30 ieškovė 27 pavedimais pervedė atsakovei Ra. N. įvairias sumas pinigų (2t. b.l.134,135). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis už 2002 m. ieškovė R.I. N. nėra teikusi gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos, atsakovė G. V. yra deklaravusi 38000,-Lt gavimą iš atsakovės Ra. N., atsakovas A.A. V. deklaracijos 2002 m. neteikė (3t. b.l.12-46).

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo – teisinio rezultato, kurio siekė šalys, nes šalys pripažįsta buvus pirkimo-pardavimo teisinius santykius, bet dėl sutarties šalies – pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, tai yra ar pagal 2001 12 28 sutartį buto pirkėju buvo ieškovė R.I. N. ar atsakovė Ra. N.. Ieškovė teigia, jog ji yra ginčo buto (duomenys neskelbtini), pirkėja, o atsakovė Ra. N. su ieškovės pozicija nesutinka. Kilus ginčui dėl sandorio, teismas spendžia tą ginčą, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK įtvirtina sutarčių aiškinimo principus, pagal kuriuos: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; turi būti aiškinamasi tikrieji sutarties šalių ketinimai, ne vien pažodinis sutarties tekstas, atsižvelgiama į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kt.; turi būti aiškinamasi sutarties esmė bei tikslas (CK 6.193 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog pagal 2001 12 28 sutartį, kuria pirktas butas (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodyta atsakovė Ra. N.. Ieškovė teigia, jog ginčo buto pirkėja buvo ji, tačiau dėl susiklosčiusių tuomet aplinkybių – pradėto jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dėl lėšų iššvaistymo – tą butą pirko kito asmens, tai yra dukros Ra. N. vardu. Tai, kad ieškovė dalyvavo apžiūrint butą, tariantis dėl jo pirkimo, mokant už jį pinigus banke, sudarant ginčo buto pirkimo sutartį pas notarę, kad ji apsigyveno tame bute ir visą laiką nuo 2002 m. sausio mėnesio jame gyvena, naudojasi juo, moka mokesčius, deklaravo jame savo gyvenamąją vietą, atitinkamai patvirtino atsakovai G. ir A.A. V., tretysis asmuo notarė V. V., liudytojas R. N., rašytiniai įrodymai. Minėtų aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovė Ra. N., tačiau ji nesutinka, jog butą pirko ieškovė. Iš byloje pateiktos buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė kartu su kitais buto bendraturčiais pardavė turėtas buto dalis, taigi, jai buvo reikalingas kitas būstas (2t. b.l.123-133). Byloje apklausti liudytojai R. N., R. M., D. M. S., D. D. paliudijo, jog ieškovė seniai norėjo įsigyti atskirą nuosavą butą, tačiau tam nebuvo sąlygų. Tai, kad sekančią dieną po turėtos buto dalies pardavimo buvo perkamas kitas butas, leidžia manyti, jog gauti už parduotą butą pinigai buvo panaudojami naujo buto pirkimui, nes priešingu atveju nėra tikslo parduoti būstą kol nenupirktas naujas ir jame neįsikurta. Atsakovė Ra. N. teigia, kad ginčo butą pirko ji, tačiau jos nurodyti argumentai nėra nuoseklūs, nes: atsiliepime į ieškinį ji teigia, kad buto ieškojo su ieškove, ketindama kartu su mama (ieškove) gyventi bei ja rūpintis, o galimybė įsigyti būstą atsirado tik mamai pardavus iki tol turėtą buto dalį, nes už butą buvo mokėta apytiksliai per pusę – jos asmeninėmis lėšomis (ji pati turėjo apie 10000,-GBP /D. B. svarai sterlingų – toliau GBP/) bei lėšomis, gautomis už parduotą buto (duomenys neskelbtini), dalį (o šis butas buvo privatizuotas ir jos investiciniais čekiais) ir tuomet ieškovės valia buvo aiški – kad butas priklausytų dukrai Ra. N.; vėliau pareiškime teismui atsakovė Ra. N. teigia, jog nesitarė su ieškove dėl buto pirkimo, jokių leidimų ar sutikimų neprašė, nederino ir tai buvo tik jos asmeninis reikalas, o ginčo buto įsigijimui lėšos už parduotą buto (duomenys neskelbtini), dalį nebuvo panaudotos. Tačiau iš atsakovų G. ir A.A. V. paaiškinimų, liudytojų R. N. ir R. M. parodymų matyti, kad: ginčo buto pirkimas-pardavimas vyko ne per agentą ir buto buvo ieškoma ieškovės, o ne atsakovės Ra. N. iniciatyva; apžiūrėjo perkamą butą trise – ieškovė, atsakovė Ra. N. bei liudytojas R. N., kuris ten ėjo mamos (ieškovės) prašymu, su mama svarstė ar butas vertas prašomos kainos ir už mamą derėjosi dėl to buto kainos, o prieš nešant mamos pinigus buto pardavėjams, juos perskaičiavo ir lydėjo į banką savo mamą (ieškovę) su tais pinigais, bet ne sesę Ra. N.; apžiūrint perkamą ginčo butą ieškovė daugiau bendravo su buto pardavėja; dėl trūkstamos pinigų sumos gavimo ieškovė susitarė su kita savo dukra R. M., kuri likus savaitei iki ginčo buto pirkimo grįžo iš Amerikos. Tai rodo, jog ieškovė siekė įsigyti butą aktyviais veiksmais – prašė sūnaus pagalbos derantis dėl kuo didesnės kainos gavimo už parduodamą buto dalį ir surandant butą, kurį galėtų už gautą sumą nusipirkti, vyko apžiūrėti surasto buto, susitarė su dukra R. M. dėl trūkstamų pinigų gavimo, vyko į banką perduoti pinigus ir dalyvavo pas notarą sudarant sutartį, o ir po buto įsigijimo elgėsi kaip savininkė – butą remontavo, prižiūrėjo, gerino /keitė langus/, gyveno, mokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovei priklausiusios buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą atsakovės Ra. N. investiciniais čekiais, juolab, kad privatizuojant butą ji jame net negyveno (CPK 177, 178 str., 2t. b.l.123-133). Akivaizdu, jog pardavus turėtą buto dalį, ieškovei buvo reikalingas kitas būstas ir ji turėjo tikslą jį įsigyti, o duomenų, kad už parduotą buto dalį gautus pinigus ieškovė panaudojo kokio nors kito turto įsigijimui, pomėgiams ar kam nors kitam, byloje nėra (CPK 177, 178, 185 str.). Atsakovės Ra. N. teigimu ji tuomet turėjo 10000,-GBP, tačiau byloje pateiktas įrodymas tik apie 2001 09 23 jos gautą paskutinį atsiskaitymą – 884,45 GBP užmokestį, apie jos draudžiamąsias pajamas 2000 m., kuri bendroje sumoje sudarė 2081,57 Lt, ir vėliau – nuo 2002 m. gautas pajamas, o įrodymų apie kitų gautų pajamų dydį iki ginčijamos sutarties sudarymo ar kitus jos pajamų šaltinius byloje nėra, juolab, kad pateikti šios atsakovės diplomai rodo, kad ji iki 2000 06 23 mokėsi aukštosiose mokyklose (CPK 177, 178 str., 2t. b.l.50,51,58-64). Teismas sutinka, kad užsienio valstybėje galima užsidirbti per tam tikrą laiką ženkliai didesnę sumą pinigų nei per tą patį laikotarpį Lietuvoje, tačiau ir išlaidos pragyvenimui tose šalyse paprastai būna didesnės, o ir sutaupyti sugeba ne kiekvienas. Be to, turint ženkliai didesnę sumą pinigų nei ta, už kurią buvo pirktas ginčo butas, atsakovei Ra. N. nebuvo tikslo laukti kol ieškovė parduos savo turimą būstą ar aiškintis jos valią dėl būsto pirkimo, juolab, kad turėdama 10000,-GBP, kas tuo metu sudarė virš 57500,-Lt, atsakovė galėjo ne tik paskolinti mamai trūkstamą buto įsigijimui sumą, bet ir įsigyti mamai patogesnį – ne 9 aukšte esantį butą, jei ketino gyventi kartu su mama ir rūpinosi jos gerove. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo buto pirkimo sutarties sudarymo metu atsakovė Ra. N. turėjo reikiamą to buto įsigijimui pinigų sumą, kad ji pati ketino įsigyti butą ir siekė tai įgyvendinti. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai ne tik kad nepatvirtino, bet iš esmės paneigė atsakovės Ra. N. nurodytas aplinkybes dėl jos galėjimo turėti pinigų ir buto pirkimo: liudytoja R. M. paliudijo, jog svečiuojantis pas atsakovę R.N. A. matė, jog ši negailėjo lėšų sau – mėgo puošti, daug keliavo, tačiau ir gyvendama užsienyje prašydavo siuntinių iš jos bei motinos – pinigų, vaistų, kojinių, be to, atsakovė Ra. N. turėjo žalingą įprotį – vartojo alkoholį, o šį įprotį vaistų pagalba galimai pavyko suvaldyti tik šiais metais; liudytojai R. N. bei R. M., kurie yra ieškovės vaikai, o atsakovės Ra. N. brolis ir sesuo, bei kiti liudytojai – D.M. S., D. D., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, patvirtino, jog atsakovė Ra. N. buvo išlaidi, įpratusi nesivaržydama tenkinti savo poreikius ieškovės sąskaita, bet nesistengianti dirbti ir išlaikyti bent jau save. Visi minėti liudytojai, o taip pat liudytojas R. G. paliudijo neabejojantys, kad butą įsigijo ne atsakovė Ra. N., bet ieškovė, nes būtent ieškovė atskiro buto norėjo bei siekė jį įsigyti – būtent ji sprendė persikraustymo iš buto (duomenys neskelbtini), į ginčo butą klausimus, ką ir kaip įsigytame ginčo bute remontuoti, tvarkyti – samdė moterį tam darbui atlikti, liudytojas R. N. ieškovės prašymu už jos pinigus pirko ginčo butui santechniką, virtuvės baldus, šaldytuvą, dujinę viryklę, baldus, kitą buitinę techniką, tiesė kiliminę dangą, tvarkė elektrą. Be to, minėti liudytojai parodė, kad niekada negirdėjo net užuominų apie atsakovės Ra. N. ketinimą įsigyti nuosavą būstą ir nematė tokių jos pastangų, atsakovė Ra. N. niekada neprieštaravo ieškovės teiginiams dėl buto priklausymo ieškovei, nors ieškovė tai yra sakiusi liudytojams prie Ra. N. ne tik švenčiant ginčo bute įkurtuves, bet ir kitais kartais. Kaip matyti, atsakovė Ra. N. savo procesiniuose dokumentuose, o ir jos atstovas teismo posėdžiuose neįvardijo nei vieno remonto darbo, pirkto baldo ar bent kokio namų apyvokos daikto, kurį būtų užsakiusi ar įsigijusi ginčo bute atsakovė Ra. N. ir ką įprastai daro žmogus, persikraustydamas į nuosavą būstą, juolab, didesnį nei gyveno iki tol ir turintis dar bent pusės buto vertės santaupų. Nors atsakovė Ra. N. teigia, kad tarp jos ir ieškovės buvo susiklostę panaudos santykiai, tačiau tokius santykius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovės Ra. N. atstovas neneigė, kad mokesčius už komunalines paslaugas ir buto išlaikymą mokėjo ieškovė, o pateikti kvitai (parašai ant jų), ieškovės sąskaitos banke išrašai rodo, jog mokesčius mokėjo išskirtinai tik ieškovė, nes įrodymų apie atsakovės Ra. N. atliktus mokėjimus byloje nepateikta (CPK 177, 178 str., 1t. b.l.44-155; 2t. b.l.3-32). Be to, ginčas tarp šalių kilo tik 2011 m., o įrodymai apie ieškovės mokėjimus už paslaugas pateikti nuo 2004m., todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovė tuo specialiai siekė surinkti įrodymus šiai bylai (CPK 185 str.). Teismas sutinka, kad gyvenant kartu ir mokesčiai turėtų būti mokami bendrai, tačiau tuo įprastai rūpinasi buto savininkas, nes nemokant mokesčių laiku ir pastoviai butą galima greitai prarasti už skolas. Liudytoja D.M. S. paliudijo, jog atsakovei Ra. N. išvykus į Angliją ieškovė ginčo bute pakeitė langus, nes tik tuomet galėjo sutaupyti tam reikalingą sumą, o esant panaudos santykiams keisti langus ne savo bute nėra jokios priežasties. Kaip matyti, visiems liudytojams buvo staigmena sužinoti, jog butas yra įformintas atsakovės Ra. N. vardu, nes visi žinojo, jog butą pirko ieškovė. Neabejotina, jog ieškovė nesistengė plačiai viešinti informacijos net ir artimiems žmonėms apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ne tik dėl to, kad tuo įprastai nesigiriama, bet ir siekiant nejaudinti artimųjų, tačiau turėdama gyvenimišką patirtį ieškovė suvokė, jog dėl galimai iššvaistytų lėšų gali tekti atsakyti turimu turtu, todėl tai galėjo būti ta priežastimi, dėl kurios buto pirkimo sutartį nusprendė įforminti dar nesukūrusios savo atskiros šeimos dukros vardu, su kuria tuomet kartu gyveno. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovės atžvilgiu iškeltą bylą, tačiau šią aplinkybę paliudijo liudytoja R. M., todėl tikėtina, kad ieškovė turėjo pagrindą bijoti prarasti įsigyjamą butą dėl jos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir dėl tos priežasties sandoris buvo sudaromas ne su tikrąją buto pirkėja, o su statytine – atsakove Ra. N.. Atsakovės Ra. N. atstovo argumentas, kad ieškovė neturėjo pagrindo pasitikėti šia savo dukra dėl jos žalingo įpročio, atmestinas, nes tėvai įprastai linkę pateisinti savo vaikų ydas ir net nepagrįstai tikėti, jog jie jas įveiks, juolab, kad ir liudininkas R. N. paliudijo, jog grįžusi iš Anglijos ir nusipirkusi norimą automobilį atsakovė Ra. N. kurį laiką buvo liovusis piktnaudžiauti alkoholiu. Kiti atsakovės Ra. N. atstovo argumentai atmestini, nes: nors rašytiniuose įrodymuose (G. V. deklaracijose, ginčo buto pirkimo sutartyje, kt.) nurodyta, jog už ginčo butą mokėjo ir tą butą pirko atsakovė Ra. N., tačiau yra ginčijamas būtent pirminis pagrindinis dokumentas – ginčo buto pirkimo sutartis, o kiti dokumentai buvo užpildyti šios ginčijamos sutarties pagrindu, todėl išvestiniai dokumentai įrodomosios reikšmės neturės, nuginčijus pirminį dokumentai; gyvenamosios vietos deklaravimas nuosavybės teisių ir buto pirkimo fakto neįrodo; kilus ginčui dėl to kas buvo buto pirkėjas, ne tik ieškovė, bet ir atsakovė Ra. N. turi įrodyti, jog tuo laiku turėjo pakankamai pinigų ginčo buto pirkimui ir juos sumokėjo būtent ji, nes šiuo atveju jos abi dalyvavo apžiūrint butą, perduodant pinigus ir forminant sutartį, o atsakovė Ra. N. tokių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178, 185 str.). Teismas sutinka, kad ieškovė galėtų reikšti reikalavimą atsakovei grąžinti jai už butą sumokėtus pinigu, tačiau ieškovė savo pažeistoms teisėms ginti prašo perkelti jai pirkėjo teises pagal ginčo buto pirkimo sutartį, o reikšti tokį būtent tokį reikalavimą nedraudžiama (CK 1.138 str.).

Civiliniame procese išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti net tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, šalių atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų D.M. S., R. M., D. D., R. N., R. G. nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė įsigijo ginčo butą savo dukters Ra. N. vardu, nes ieškovės iniciatyva bei veiksmais buvo tariamasi dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (derinama kaina, sąlygos), ji vykdė pirkėjo teises bei pareigas, už ginčo butą buvo sumokėti faktiškai jos pinigai (gauti už išvakarėse parduotą butą, o trūkstama suma gauta iš dukters R. M.), ji pastoviai naudojosi butu, jį prižiūrėjo bei gerino jo stovį (remontavo butą, pakeitė langus, pirko ir keitė įrangą, kt.), mokėjo mokesčius, bute gyveno, deklaravo jame savo gyvenamąją vietą, o ne atsakovė Ra. N. įsigijo ginčo butą, kad mama turėtų kur gyventi, juolab, kad jos altruizmo ir pagalbos mamai aplinkybes paneigė net ir ne patys artimiausi giminaičiai, nors ir ji tame bute yra deklaravusi gyvenamąją vietą bei gyveno (CPK 177, 178 str.). Taigi, pripažintina, jog šalys 2001 12 28 sudarė apsimestinį sandorį, kuriuo siekta pridengti tikrąją sandorio šalį (CK 1.87 str. 1d., CPK 185 str.). Tais atvejais, kai sudarytas sandoris, kuriuo siekiama pridengti kitą sandorį, taikomos sandorio, kurį šalys iš tikro turėjo galvoje, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių, taisyklės (CK 1.87 str. 1d.). Apsimestinės gali būti ne tik visos, bet ir tik konkrečios sandorio dalys (sąlygos), taip pat apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis), todėl ieškinys laikytinas įrodytu – pripažintina, jog atsakovų Ra. N. su G. ir A.A. V. 2001 12 28 sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.K3-13004 dalis, pagal kurią pirkėja Ra. N. įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra apsimestinė nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teisės pagal šią sutartį perkeltinos ieškovei R. I. N. (CK 1.87 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės Ra. N. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei priteistina 140,-Lt jos sumokėto žyminio mokesčio bei 3000,-Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, o valstybei priteistina 68,31 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei 1135,-Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3,6p., 93 str. 1d., 96 str. 1 d., 98 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2009, 1t. b.l.2,14; 2t. b.l.2,33; 3t. b.l.2,63,64,94).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovės Ra. N. su G. V. bei A. A. V. 2001 12 28 sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.K3-13004 dalį, pagal kurią pirkėja Ra. N. įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei R. I. N. (a.k(duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės Ra. N. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. I. N. (a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 140-Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 3000,-Lt (trijų tūkstančių litų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Ra. N. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 68,31 Lt (šešiasdešimt aštuonių litų 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1135,-Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.