Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K.V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-697-230/2005 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams A. Z. B., L. S. agroserviso įmonei, A. S., tretiesiems asmenims Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Zitai Damušienei, akcinei bendrovei bankui ,,Hansabankas“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir įpareigojimo išregistruoti hipoteką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas netenkino ieškinio motyvuodamas sąžiningo įgijėjo teisių gynimu. Teismas nurodė, kad, ginant ieškovo pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, šį sklypą reikėtų išreikalauti iš sąžiningo šį sklypą įgijusio asmens, atsakovo L.S. agroserviso įmonės, todėl turi būti taikomas CK 4.96 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintas reikalavimas, kaip bendras daiktinės teisės ir savininko teisių gynimo principas. Nurodė, jog tai, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas nenumato sąžiningo įgijėjo teisių gynimo, nereiškia, kad CK 4.96 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma netaikytina. Teismas nepripažino, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numato galimybę išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo, nes jame apie tai iš viso nekalbama. Šis įstatymas numato tik pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, ko neįmanoma padaryti šio turto nepaėmus iš kito asmens, o paėmimą iš sąžiningo įgijėjo reglamentuoja Civilinis kodeksas. Teismas nelaikė, kad šiuo atveju yra įstatymo ir Civilinio kodekso normų kolizija, o jei ji ir būtų, turėtų būti taikomos Civilinio kodekso normos (CK 1.3 str. 2 d.). Teismas nurodė, jog ieškovas ir jo atstovė neginčijo ir neįrodinėjo, jog atsakovas L. S. agroserviso įmonė yra nesąžiningas įgijėjas, nes laikė tai neįrodinėtina aplinkybe, nors atsakovai prašė ginti jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teises. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės neleidžia atsakovą L. S. agroserviso įmonę pripažinti nesąžiningu įgijėju. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad besąlygiškai perkėlus pirkėjo teises, sąžiningas įgijėjas visiškai be pagrindo patirtų didžiulius nuostolius dėl rinkos pokyčių, nukentėtų jo ūkinė veikla, būtų paliestos ir banko, suteikusio kreditą atsakovui, teisės.

teismas, spręsdamas ginčą, negalėjo taikyti CK 4.96 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos teisės normos, nes CK 4.95 ir 4.96 straipsniuose reglamentuojama savininko teisė išreikalauti daiktą ir šios teisės apribojimai, o ieškovas nėra ginčo žemės sklypo savininkas. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios Civilinio kodekso normų atžvilgiu. Jomis siekiama sureguliuoti valstybei itin reikšmingo turto, žemės ūkio paskirties žemės, įsigijimo klausimus. Todėl įstatymų leidėjas šiame įstatyme nustatė tam tikrus apribojimus ar išimtis iš Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą. Teismo išvada, jog, remiantis CK 1.3 straipsnio antrąja dalimi, turi būti taikoma CK 4.96 straipsnio antrojoje dalyje numatyta norma, yra nepagrįsta. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje numatytas civilinių teisių gynimo būdas neprieštarauja CK normoms. Tai, kad šiame įstatyme nėra aptartas sąžiningo įgijėjo teisių gynimas, neduoda pagrindo teigti, jog yra toks prieštaravimas, nes minėto įstatymo 6 straipsnio trečioji dalis ir CK 4.96 straipsnio antroji dalis nustato du skirtingus pažeistų civilinių teisių gynimo būdus, kurie vienas kitam neprieštarauja: suinteresuoto asmens teisę reikalauti perkelti sandorio šalies

teises bei pareigas ir savininko teisę reikalauti grąžinti daiktą, kurį jis nustojo valdyti prieš savo valią;

remiantis sisteminiu CK normų aiškinimo būdu, apeliantas daro išvadą, jog Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta norma neprieštarauja CK 4.96 straipsnio antrojoje dalyje numatytai taisyklei, nes pačiame Civiliniame kodekse (CK 4.79 str. 3 d.) yra numatytas analogiškas civilinių teisių gynimo būdas - suinteresuoto asmens teisė reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Ši norma patvirtina, kad suinteresuoto asmens teisė reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas ir šis būdas gali būti taikomas nepriklausomai nuo CK 4.96 straipsnio antrosios dalies normos, nes ne tik Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, bet ir Civilinis kodeksas neaptaria sąžiningo įgijėjo teisių gynimo, kai yra perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos. Jeigu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta norma negalėtų būti taikoma, kai daikto pirkėjas yra sąžiningas asmuo, ji būtų tik deklaratyvi ir realiai nesuteiktų suinteresuotiems asmenims galimybės apginti savo pažeistų teisių, kurias suteikia šio įstatymo 6 straipsnis. Atsisakymas taikyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje numatytą civilinių teisių gynimo būdą prieštarauja ir paties įstatymo tikslui – skatinti racionalių ūkių žemėnaudų suformavimą bei žemės konsolidaciją;teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą išregistruoti žemės sklypo hipoteką, vadovaudamasis CK 4.171 straipsnio devintąja dalimi, nustatančia, kad hipoteka seka paskui daiktą. Ši norma nėra pagrindu atmesti reikalavimą dėl hipotekos išregistravimo, o priešingai yra pagrindu pasisakyti dėl hipotekos išregistravimo. Tai, kad hipoteka seka paskui perleidžiamą įkeistą daiktą, šioje byloje reiškia, kad, perkėlus žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, pažeidžiant teisingumo ir sąžiningumo principus, žemės sklypas jam bus perleidžiamas apsunkintas hipoteka. Teismas neteisingai nurodė, jog negalima atsakovės įpareigoti išregistruoti hipoteką, nes CK 4.197 straipsnio antrosios dalies 1 punkte yra numatyta galimybė skolininkui reikalauti hipotekos pasibaigimo, kai įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Tokia galimybė atsiranda tik esant paties skolininko (šiuo atveju – L. S. agroserviso įmonei) valiai. Iš šios atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyto prašymo galima daryti išvadą, jog ir pati atsakovė mano, kad, jai atsiskaičius su banku, pastarasis sutiks išregistruoti hipoteką. Banko atstovas 2005 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokia galimybė yra, jeigu atsakovė pateiktų prašymą ir sumokėtų atitinkamą skolos dalį;teismas netenkino ieškovo prašymo, remiantis CPK 273 straipsnio antrąja dalimi, nustatyti terminą, per kurį atsakovas L. S. agroserviso įmonė turi imtis veiksmų dėl išregistravimo. Ši norma taikytina tada, kai tik pats atsakovas gali atlikti tam tikrus sprendime numatytus veiksmus. Todėl nurodytas ieškovo prašymas pagrįstas, nes tik esant L. S. agroserviso įmonės valiai gali būti įvykdyta atitinkama skolinio įsipareigojimo dalis ir pareikalauta išregistruoti hipoteką ginčo žemės sklypui. Atsakovui L. S. agroserviso įmonei nesiėmus jokių veiksmų dėl hipotekos išregistravimo, turėtų būti taikomos CPK 273 straipsnio normos, kurios ir aptaria tam tikrus vykdymo klausimus, kai sprendimu atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus. Jeigu reikalavimas dėl hipotekos išregistravimo būtų patenkintas, atsakovui L. S. agroserviso įmonei jo neįvykdžius, iš jo būtų išieškoma bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta sklypo nuomininkui (naudotojui) pirmenybės teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovė A. Z. B. 2000 m. balandžio 12 d. sutartimi 38,64 ha žemės sklypą Šūkelių kaime Vilkaviškio rajone išnuomavo ieškovui. Apie tai, kad ieškovas turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ir kad apie pardavimą jam privalu pranešti atsakovei (žemės savininkei) A. Z. B. buvo žinoma. A. Z. B. 2004 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu (b.l. 9, t.1) informavo ieškovą apie ketinimą parduoti žemės sklypą už 120 000 Lt ir prašė per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešti apie apsisprendimą. Ieškovas 2004 m. rugsėjo 1 d. laišku pranešė sutinkąs pirkti žemės sklypą atsakovės pasiūlytomis sąlygomis ir nurodė pirkimą-pardavimą atlikti iki 2004 m. rugsėjo 15 d. tačiau atsakovė 2004 m. rugsėjo 8 d. ieškovui pranešė, kad žemės sklypą parduoda už didesnę kainą, t.y. už 140 000 Lt ir nurodė ieškovui apie apsisprendimą jai pranešti per 15 kalendorinių dienų. Ieškovas sutiko ir su antruoju atsakovės pasiūlymu ir per jos nustatytą terminą apie tai informavo (b.l. 13-15, 94, 138 t.1). Tačiau atsakovė A. Z. B., nors ir pranešė ieškovui apie ketinimą parduoti žemės sklypą ir pati nurodė per kiek dienų jis turi pranešti apie apsisprendimą, 2004 m. rugsėjo 1 5d. pardavė žemės sklypą atsakovei L. S. agroserviso įmonei už 173 880 Lt (b.l. 32 t.1). Šiais savo veiksmais atsakovė A. Z. B. pažeidė ieškovo pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apie Ž|emės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą, ieškovui pirkėjo teisių neperkėlė iš esmės dėl dviejų motyvų. Pirma, kad pirkėjas, nupirkęs iš A. Z. B. žemės sklypą, yra sąžiningas įgijėjas. Antra, kad ginčo žemės sklypą pirkėjas yra įkeitęs bankui.

Apeliacinio skundo argumentas, kad perkeliant pirkėjo teises neatsižvelgiama į asmens, įgijusio turtą, sąžiningumą, yra pagrįstas. Perkeliant pirkėjo teises pakanka nustatyti, kad buvo pažeista pirmumo teisė pirkti. Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. norma kaip ir CK 4.79 str. 3 d. yra specialiosios teisės normos, kurių paskirtis ginti specialių subjektų (žemės naudotojų, bendraturčių) interesus, todėl, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, neatsižvelgiama į asmens įgijusio turtą sąžiningumą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad negalima ieškovui perkelti pirkėjo teisių dėl atsakovo (pirkėjo) sąžiningumo, yra nepagrįsti.

Antras argumentas dėl kurio ieškinys buvo atmestas yra tas, kad ginčo žemės sklypas yra įkeistas AB bankui ,,Hansabankas“ (b.l. 189 t.1). Daiktinės teisės prasme įkeitimas yra daiktinė teisė, kuri seka paskui apsunkintą daiktą.

Tačiau ieškovas nesutinka, kad jam būtų pakeltos pirkėjo teisės į apsunkintą daiktą (žemės sklypą), tretysis asmuo bankas taip pat nesutinka atsisakyti ginčo žemės sklypo įkeitimo (hipotekos), nes atsakovei L. S. agroserviso įmonei (skolininkas) yra suteikta paskola, kurios įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ir šis ginčo žemės sklypas.

Kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, ieškovo teisių gynimas yra nukreiptas į tai, kad įsigytų ginčo žemę. Tačiau ieškovas reikalavimą sieja su sąlyga, kad nuosavybės teise įgyjama žeme nebūtų apsunkinta hipoteka. Kaip jau buvo pasakyta, ieškovas nesutinka, kad jam pirkėjo teisės būtų perkeltos su daikto hipoteka. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo pareikštų reikalavimų turinį, hipoteką panaikinti nėra pagrindo. Tuo tarpu toks ieškinio patenkinimas, perkeliant ieškovui ginčo žemės pirkėjo teises, o atsakovei L. S. agroserviso įmonei paliekant hipoteka be daikto, įpareigojant hipoteka išregistruoti bei ieškovui, kaip pirkėjui, mokėjimą už įsigytą žemę susieti su hipotekos išregistravimu, yra neįmanomas, nes pereinant daiktui kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Ieškovui perkėlus pirkėjo teises ir daiktą (žemę), tai reiškia, kad hipoteka sektų paskui ieškovo įsigytą daiktą (žemę). Todėl išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų.

Iš ieškovo valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 5 216,40 Lt, kurio mokėjimas buvo atidėtas, bei 24 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. V. 5216,40 Lt valstybės naudai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.