Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-568-252-2018

2018 m. rugsėjo 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto M. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-657-488/2018 pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei G. B. dėl tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė nustatyti, kad M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) yra 2013-12-10 gimusios G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; pakeisti dukros G. B. pavardę, suteikiant dukrai tėvo pavardę – T. ir nustatyti M. T. bendravimo su dukra G. B. tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-05-22 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismas patikslintą ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo priėmė ir nurodė, kad ieškovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi teisę kreiptis į tokius ginčus nagrinėjančias (duomenys neskelbtini) institucijas. Teismas pasisakė, kad atsakovės pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad jos ir dukros G. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur vaikas gyvena nuo gimimo su motina neterminuoto nenuolatinio leidimo pagrindu. Atsakovė šioje šalyje yra įgijusi gyvenamąjį būstą, savo vardu įregistravusi transporto priemones, turi įmonę, naudojasi kredito įstaigų paslaugomis, vaikas lanko ugdymo įstaigą. Teismas konstatavo, kad atsakovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu M. T. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-22 nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, susijusi su nuolatinės gyvenamosios vietos aiškinimu ginčo santykių srityje bei kasacinio teismo išaiškinimai šiuo klausimu. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovė su jų dukra visą laiką buvo deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvoje, o išvykimą į (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2018-04-26, t.y. tik jam pateikus ieškinį teismui. Atkreipia dėmesį, kad 2016-04-11 atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) esančiam darželiui prašymą dėl priėmimo į jį, kas apelianto vertinimu rodo, kad asmens santykiai naujoje vietoje dar nėra stabilizavęsi. Apeliantas mano, kad atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos gyvenimas (duomenys neskelbtini) yra pastovaus pobūdžio ir ilgalaikis. Teigia, kad skundžiama nutartis nepagrįstai užkerta kelią ieškovui nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, bus vilkinama procedūra, didinami bylinėjimosi kaštai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu atsakovė pateikė papildomus dokumentus ir prašo juos priimti. Nurodo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena nuo 2010 m. metų, kur 2013-12-10 susilaukė dukros. Dukra šioje šalyje lanko darželį ir kitus užsiėmimus. Atsakovė (duomenys neskelbtini) yra įsigijusi kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pasiėmus kreditą, vykdo ekonominę veiklą, nuolat ten gyvena, dirba, jokių interesų, išskyrus tėvus, brolio šeimą Lietuvoje neturi. Atsakovė teigia, Lietuvoje tinkamai ir savalaikiai neišdeklaruota gyvenamoji niekaip nesusijusi su atsakovės ir jos dukros faktine gyvenamąja vieta, ką abstrakčiai bando argumentuoti ieškovas. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslino atsižvelgdamas į vaiko realią pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apelianto pateikta prašymo į darželį kopija niekaip nesusijusi su atsakovės ir/ ar dukros gyvenamąja vieta, juolab, kad jokio darželio dukra Lietuvoje niekada ir nelankė. Prašymas darželiui buvo surašytas ieškovo pageidavimu, kad dukros atostogų pas ieškovą laikotarpiu, esant poreikiui savo darbo metu jis turėtų galimybę dukrą palikti ugdymo įstaigoje. Atsakovės ir jos dukros gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) faktą galėtų patvirtinti ir vietovių, kuriose ji gyveno lietuvių bendruomenė ir kaimynai, dukros darželio administracija, auklėtojai, su kuriais betarpiškai kasdien jau daugelį metų atsakovė bendrauja. Atsakovė taip pat išdeklaravo savo ir dukros gyvenamąją vietą iš Lietuvos, kad nebūtų jokių nepagrįstų bandymų šiomis aplinkybėmis naudotis. Atkreipia dėmesį, kad atskirasis skundas pateiktas su esminiais trūkumais, t.y surašytas ir pasirašytas paties apelianto, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalį, turėjo būti surašytas advokato.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė pateikė papildomus įrodymus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atsakovės atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus, ieškovas su minėtais įrodymais išverstais iš norvegų kalbos į lietuvių kalbą (turto perdavimo nuosavybėn aktu, nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) valstybinės kelių valdybos išduotu laikinu automobilio techniniu pasu, išrašu iš juridinių asmenų ir įmonių registro dėl atsakovės įmonės (duomenys neskelbtini), patvirtinimu dėl atsakovės gyvenamosios vietos mokesčių tikslais, patvirtinimu dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini) ir individualios veiklos) susipažinti per teismų Elektroninių paslaugų portalą turėjo galimybę, šie įrodymai, priimtini ir vertintini kaip aktualūs ir reikšmingi objektyviam ginčo klausimo išsprendimui (CPK 314, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovo pateiktas atskirasis skundas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra pasirašytas advokato. CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios pateikiant atskirąjį skundą privalomai būti atstovaujam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo), todėl tai, kad atskirasis skundas yra pasirašytas tik ieškovo nesudaro kliūčių tokį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2018-05-22 nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovės pateiktame (duomenys neskelbtini) išduotame gyvenamosios vietos pažymėjime nurodoma, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini), o jos nepilnametė dukra - G. B. nuo gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), kas leidžia spręsti, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusi byla turi tarptautinį elementą.Teismas nagrinėjantis bylą savo iniciatyva privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu, kuriame be kitų reikalavimų, prašė nustatyti ieškovo bendravimo G. B. (kurios tėvystės dar nėra pripažinęs) tvarką. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“). (duomenys neskelbtini) nėra Europos Sąjungos narė, tačiau <....>vien tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra už ES ribų, automatiškai nereiškia Reglamento „Briuselis II bis“ netaikymo. <...> Dėl galimybės taikyti reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas tuo atveju, kai šeimos byloje esantis užsienio elementas susijęs su valstybe, kuri nėra ES narė (nurodytu atveju – (duomenys neskelbtini)), yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).Reglamento „Briuselis II bis“ 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusiomis su <...> tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 dalies b punktas), kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Pagal kasacinio teismo praktiką registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų (CK 2.17 straipsnis) gyvenamajai vietai nustatyti, todėl nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovės teismui pateikti dokumentai, susiję su gyvenamąja vieta, leidimu gyventi (duomenys neskelbtini), šioje šalyje turimu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, darbine veikla ir mokesčių mokėjimu, patvirtina, kad ji nuo 2010 metų Lietuvos Respublikoje negyvena, o jos nuolatinė (pastaruosius aštuonerius metus) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). G. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji šioje šalyje yra registruota nuo gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tai, kad atsakovė su dukra iki ieškinio pateikimo buvo deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar, kad atsakovė prieš dvejus metus yra parašiusi prašymą ne pagal savo Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o pagal ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone, priimti dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nepaneigia aplinkybių, kad faktinė G. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Juolab, kad pats ieškovas pareiškime dėl ieškinio patikslinimo nurodė, kad atsakovė kartu jų nepilnamete dukra G. gyvena (duomenys neskelbtini) dėl ko iš esmės tikslino bendravimo su dukra tvarką, kurią buvo nurodęs 2017-10-02 teismui pateiktame ieškinyje. Todėl atskirajame skunde dėstomas subjektyvus vertinimas dėl atsakovės galimai nenuolatinio gyvenimo (duomenys neskelbtini) prieštarauja paties ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turiniui. Aukščiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ reikalavimo, susijusio su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikcija priklauso (duomenys neskelbtini) teismams, kurioje yra atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (Reglamento 8 straipsnio 1 dalis).Ieškovo argumentai, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas galimai sudarys sąlygas didesnėms bylinėjimosi išlaidoms ar vilkins jo reikalavimo išsprendimo terminus, nes jis turės kreiptis į užsienio valstybės teismines institucijas, nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį vertinti kaip teisiškai nepagrįstą, o juo labiau kaip užkertančią kelią atsakovui savo teises dėl bendravimo su vaiku realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas netenkintinas. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.