- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-119-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Valdas Ciesiūnas Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.5.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikiantis asmuo Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo A. D. santuoką, registruotą 1997-12-31 Ignalinos raj. CBAĮ skyriuje, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat priteisti išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams - sūnui K. D., gim. 1998-04-17, ir dukrai U. D., gim. 2004-07-15, periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2008-10-01, taip pat nekilnojamojo turto dalimis. Nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina M. D. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą - butą pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad santuoka su A. D. iširo dėl atsakovo kaltės, kuris ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, išgėręs tampa agresyvus, smurtauja, skriaudžia vaikus. Taip pat jis nusišalino nuo pareigos rūpintis šeima, nes vaikus remia tik minimaliai. Ieškovės materialinė padėtis yra sunki, nes ji nuomojasi butą, išlaiko abu vaikus, o jos gaunamos pajamos sudaro 760 Lt per mėnesį. Vaikų minimalūs poreikiai yra ne mažiau, kaip 800 Lt per mėnesį kiekvienam, todėl iš atsakovo reikalavo po 250 Lt piniginėmis lėšomis, o taip pat atsakovui priteistino nekilnojamojo turto dalimi. Ieškovė prašė sprendžiant turtinius klausimus, jai priteisti didesnę turto dalį, nes jai su vaikais reikėtų turėti namus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2009-06-18 sprendimu ieškovė ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė jos ir atsakovo A. D. santuoką, registruotą 1997-12-31 Ignalinos rajono CBAĮ skyriuje, konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš A. D. priteisė išlaikymą nuo ieškinio priėmimo – 2008-10-09, M. D. ir A. D. nepilnamečiams vaikams - sūnui K. D., gim. 1998-04-17, ir dukrai U. D., gim. 2004-07-15, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki K. ir U. pilnametystės, pavedant M. D. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Į priteisto išlaikymo sumą įskaitė 1 680 Lt sumą, A. D. išmokėtą pašto perlaidomis M. D. 2008 m. spalio - 2009 m. gegužės laikotarpiais. Nustatė K. D. ir U. D. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina M. D. Padalino santuokoje įgytą turtą, ir priteisė ieškovei M. D. 54,42 kv. m. ploto 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 100 000 Lt vertės. Atsakovui A. D. iš M. D. priteisė 50 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ½ dalį 54,42 kv. m. ploto 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo A. D. priteisė 1 788 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt pašto išlaidų valstybei, iš M. D. – 10,70 Lt pašto išlaidų valstybei. Iš A. D. priteisė M. D. 736 Lt žyminio mokesčio, 250 Lt atstovavimo išlaidų ir 100 Lt už buto įvertinimą. Svarstydamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis yra maždaug vienoda. Jie turi nekilnojamojo turto, kuriuo dabartiniu metu naudojasi atsakovas. Jo vertė 100 000 Lt. Jokio kito dalintino turto nėra. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 700 Lt. Atsakovo pateiktais duomenimis, jo pajamos 2007 m. gruodžio - 2008 m. lapkričio mėnesiais sudarė 800 Lt. Dabartiniu metu jis yra registruotas darbo biržoje, ką patvirtina pateiktas registracijos pažymėjimas. Duomenų apie dabartines jo pajamas nėra. Teismas sprendė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas patenkinti elementariems vaikų fiziologiniams poreikiams, bei būtinoms pragyventi reikmėms, ir pažeidžia vaikų interesus, todėl laikė, kad ieškovės reikalavimas dėl jo priteisimo yra pagrįstas. Teismas motyvavo, kad šiuo metu 1 MMA dydis yra 800 Lt. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, net neįrodinėjant būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, jog tokia suma yra reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t.y. minimalūs vaiko poreikiai. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti savo vaikų išlaikymui ne mažiau kaip po 400 Lt. Atsakovas, savo atsiliepime teigdamas, kad dabar teikiama išlaikymo jo vaikams suma atitinka jų poreikius, prašė, atsižvelgiant į tai, kad jis jokių pajamų negauna, iš jo priteisti po 136 Lt kiekvienam vaikui, ieškovei paliekant likusią dalį. Akivaizdu, kad atsakovui esant darbingam, turinčiam pakankamą išsilavinimą, neturinčiam esminių sveikatos sutrikimų, ir dėl to turinčiam potencialią galimybę turėti tokį darbą, kur gaunamas užmokestis viršytų valstybės nustatytus minimalius dydžius, bei patenkintų jo paties, jo vaikų, ir kitų šeimos narių poreikius, vaiko išlaikymo pareigos perkėlimas motinai, neatitiktų nei CK 1.5 str. 1 d. numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 3.192 str. įtvirtintai abiejų tėvų pareigai teikti išlaikymą savo vaikams. Įvertinęs dabartinę A. D. turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad jis gali teikti vaikams išlaikymą po 400 Lt kiekvienam ir tai patenkintų minimalius jų poreikius (CK 3.198 str.). Teismas taip pat nurodė, kad 2008-10-09 nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies – 1 113 Lt. Patenkinęs iš dalies jos ieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ir priteisė iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, CPK 80, 88, 93 ir 96 str. nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimą dalyse dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą, kuriuo iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas vaikams periodiniais mokėjimais po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o priteistas iš atsakovo žyminis mokestis sudarytų 1 788 Lt. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Apeliantas sutinka mokėti po 200 Lt vaikui. Nuo 2008 m. lapkričio mėn. jis yra bedarbis, jokių pajamų neturi, esant ekonominei krizei šalyje darbo rasti negali ir visiškai neaišku, kada vėl dirbs, todėl priteisto išlaikymo mokėti nepajėgus. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, nors tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisė vaikams išlaikymą neproporcingą apelianto turtinei padėčiai ir tokiu būdu pažeidė CK 3.192 str. 2, 3 d. d., CPK 263 str. 1 d. nuostatas. Teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantas, sutikdamas teikti vaikams išlaikymą po 136 Lt kas mėnesį, nori vaikų išlaikymo pareigą perkelti motinai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų motina šiuo metu turi darbą ir gauna darbo užmokestį, o apeliantas - ne, jos turtinė padėtis yra geresnė, todėl, kol apeliantas neturi darbo ir pajamų, remiantis CK 3.192 str. 3 d., didesnę vaikų išlaikymo dalį turi teikti ieškovė.
Atsiliepimas
Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškinį teismas tenkino iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstant ir priteisiant iš abiejų šalių proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams, teismas pažeidė CPK 93, 96 str. nuostatas. Ieškovė su ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodiniais mokėjimais po 250 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį ir turtu (30 % buto), kurio vertė 30 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškinio suma dėl reikalavimo priteisti išlaikymą buvo 36 000 Lt, o mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė remiantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. buvo atleista, sudarė 1 080 Lt. Teismas 2009-06-18 sprendimu priteisė iš apelianto išlaikymą vaikams periodiniais mokėjimais po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl ieškinio suma turėtų būti 9 600 Lt, o valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 288 Lt. Ieškovė ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant jai 70 % buto. Ieškinio suma nuo šio reikalavimo buvo 70 000 Lt (nes buto rinkos vertė 100 000 Lt), todėl mokėtinas žyminis mokestis 2 100 Lt. Ieškovės visas mokėtinas žyminis mokestis paduodant ieškinį kartu su reikalavimu nutraukti santuoką sudarė 2 226 Lt, 2008-10-09 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 1 113 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo buvo tenkintas iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės. Teismas santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei visą butą ir įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui kompensaciją lygią pusei šio turto vertės - 50 000 Lt. Taigi, visas iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis turėtų būti 1 788 Lt, bet ne 2 524 Lt. Teismas pažeidė CPK 93, 96 str. nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Ieškovė M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad abiejų tėvų pareiga sudaryti visas sąlygas, kad vaikai augtų guvūs, sveiki, kad būtų ugdomi ir lavinami jų gebėjimai, kad jie nejaustų nepriteklių, todėl atsakovo teiginiai, kad vaikų išlaikymui pakanka po 200 Lt per mėnesį yra nepagrįsti. Ieškovės pajamos taip pat tik truputį viršiją minimalias, per mėnesį ji gauna apie 1 000 Lt, iš jų išlaiko du vaikus, save ir būstą, atsakovas lig šiol per mėnesį dviejų vaikų išlaikymui skiria tik 210 Lt. Atsakovas klaidina teismą pateikdamas metų senumo pažymą apie pajamas (pažyma apie darbo užmokestį išduota 2008-11-19, t.y. iki jo atleidimo už buvimą darbe neblaiviam). Ši atsakovo pažyma tik patvirtina tai, kad šalių materialinė-turtinė padėtis yra lygi. Atsakovas nesistengia įsidarbinti, netgi darbo biržoje iš darbo ieškančių asmenų sąrašų du kartus buvo išbrauktas už pažeidimus be teisės 6 mėnesius registruotis bedarbiu. Visi apeliacinio skundo priedai yra išduoti iki Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimo priėmimo, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu jis dėl objektyvių priežasčių negali išlaikyti savo vaikų. Neatsakingą atsakovo elgesį savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 1996-10-14 sprendimas, kuriuo atsakovui yra atimtos tėvystės teisės jo dviejų vaikų iš pirmosios santuokos atžvilgiu. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims, todėl nėra pagrindo keisti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atsakovui iš ieškovės teismo sprendimo dalimi, kurios neskundžia nei viena iš šalių, yra priteista 50000 Lt kompensacija. Tai, kad atsakovas turi turtinę teisę į šią sumą, leidžia vertinti jo turtinę padėtį kaip patenkinamą ir 800 Lt sumos priteisimas dviejų vaikų išlaikymui nėra neatitinkantis jo turtinės padėties, net ir atsižvelgus į aplinkybę, jog jis šiuo metu yra bedarbis. Tai, kad vaikų motinai yra nustatyta pareiga mokėti atsakovui kompensaciją už jai paskirtą turtą natūra - butą, tai, kad vaikų motina vaikams suteikia gyvenamą plotą, neleidžia daryti išvados, kad ji gali vaikų kasdieniams poreikiams skirti didesnes sumas, nei atsakovas.
Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kad būtų nepagrįsta teismo išvada, jog kiekvieno iš vaikų minimalūs poreikiai yra ne mažiau kaip 800 Lt per mėnesį, kad net neįrodinėjant būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, kad tokia suma reikalinga, kad būtų patenkinti minimalūs poreikiai.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad žyminis mokestis išlaikymo priteisimo dalyje turėjo būti 288 Lt, o turto padalinimo dalyje žyminis mokestis turėjo būti 2100 Lt, nes ieškovė prašė 70 procentų 100000 Lt vertės turto. Pripažintina, kad teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pakankamai motyvuotas, nes jame nenurodyta, kuo remiantis ieškovei iš atsakovo priteisiama dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 736 Lt, nenurodyta, kaip paskaičiuota, jog atsakovas turi sumokėti valstybei 1788 Lt žyminio mokesčio. Kadangi LR CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas, turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, dėl nepakankamų motyvų buvimo nėra tikslinga naikinti teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.
Ieškovė pirmuoju ieškininiu pareiškimu prašė priteisti jai 70 procento turto, kurio vertė 70000 Lt, todėl mokėtina žyminis mokestis šio reikalavimo dalyje buvo 2100 Lt (3 procentai nuo ieškinio sumos). Patikslintu ieškiniu šio reikalavimo ji nekeitė. Teismui patenkinus dalinai jos reikalavimą ir priteisus ½ dalį 100000 Lt vertės buto, jos patenkintų reikalavimų dalyje žyminis mokestis sudaro 1500 Lt, atmestų reikalavimų dalyje – 600 Lt.
Byloje ieškovė reiškė ir du neturtinius reikalavimus - nutraukti santuoką ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, šioje dalyje žyminis mokestis yra 126 Lt. Iš byloje esančios nutarties - atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalyje, t.y. nuo 1113 Lt mokėjimo, matyti, jog teismas padarė išvadą, kad ieškovės pareiškimas turi būti apmokėtas 2226 Lt žyminiu mokesčiu, kurio dalį - 1113 Lt ieškovė apmokėjo. Turto padalijimo dalyje mokėtinas mokestis 2100 Lt, neturtinių reikalavimą - 126 Lt. Dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovo priteisiama valstybei nuo sumos, kurią faktiškai priteisia teismas, o ne nuo tos sumos, kuri turėjo būti sumokėta, paduodant ieškinį, jei įstatyme nebūtų numatyta, jog ieškovai tokios bylose nuo mokesčio atleidžiami (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Taigi, dalyje dėl išlaikymo bendros vienerių metų išmokos yra ( 800 Lt x12) 9600 Lt, nuo šios sumos žyminis mokestis yra 288 Lt, kurį ir turi apmokėti valstybei atsakovas. Nuo bendros reikalavimų sumos valstybei turi būti sumokėtas 2514 Lt mokestis ( 2226 Lt ir 288 Lt). Atsakovei apmokėjus dalį šio mokesčio, t.y. 1113 Lt, likusi nesumokėta dalis yra 1401 Lt. Ją dalinai turi apmokėti valstybei atsakovas, nes ieškovės reikalavimas turto dalijimo dalyje buvo patenkintas. Kitos dalies išlaidos - 600 Lt ieškovei neturi būti atlygintos, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei dalį išlaidų, t.y. 513 Lt (1113 Lt – 600 Lt ), o valstybei – 1914 Lt. Iš teismo rezoliucinės dalies matyti, kad apskaičiuojant, kokią dalį išlaidų atsakovas turi atlyginti ieškovei, o kokią valstybei, buvo padaryta klaida, todėl tikslintina teismo sprendimo dalis, padidinant iš atsakovo A. D. priteisto žyminio mokesčio dalį valstybei iki 1914 Lt, o priteistą ieškovei M. D. žyminio mokesčio dalį sumažinti iki 513 Lt. Kadangi iš esmės bylinėjimosi išlaidų dalyje bendra mokėtina suma nekeičiama, teismo sprendimas nekeičiamas, patikslinant, sumas, kurias turi atlyginti atsakovas ieškovei ir valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas žyminis mokestis iš atsakovo A. D., padidinant priteistą iš jo valstybei sumą iki 1914 Lt žyminio mokesčio ir sumažinant priteistą M. D. žyminio mokesčio sumą iki 513 Lt.