- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-23
- Bylos Nr.
- I-2234-561/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01099-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, atstovei J. Kiguolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius), 155,92 lito turtinės žalos bei 150000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Skunde teismui P. M. nurodė, kad 2001-02-08 Alytaus miesto savivaldybėje buvo įregistruota P. M. I.Į. Tik pradėjus komplektuoti darbo įrangą, apmokyti būsimus darbuotojus, P. M. suprato, kad papuolė į valstybinius spąstus, nes pagal esamus įstatymus negali gauti atlyginimo, atostogų, nedarbingumo pažymos ligos ar traumos atveju. Žodžiu, savanoriškai tapo valstybės vergu, nors tas teises jam garantavo Lietuvos Konstitucijos 48 ir 49 str. Nuo įmonės įkūrimo pradžios VSDFV Alytaus skyrius visomis priemonėmis stengėsi žlugdyti verslą, nuolatos blokuodavo P. M. banko sąskaitas ir savavališkai nusirašydavo pinigus nuo sąskaitos. Vėliau individuali įmonė buvo perregistruota į firmą „Alytaus kurjeris“ ir sėkmingai dirbo iki 2008 metų, kol bankrutuojant darbo partnerėms, kurių paliktos skolos pradėjo skandinti ir firmą „Alytaus kurjeris“, 2008-04-10 P. M. informavo Alytaus VMI ir VSDFV, kad nutrauks veiklą ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008-06-26 Kauno apygardos teisme buvo priimta nutartis sustabdyti P. M. firmos „Alytaus kurjeris“ turto realizavimą ir išieškojimą. Kadangi po teismo sprendimo visas P. M. darbo funkcijas perėmė bankroto administratorius, P. M. liko be darbo ir nuolatinio pragyvenimo šaltinio, todėl 2008-08-08 raštu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių paramos. Po kelių dienų gavo atsakymą, kad dėl paramos turi kreiptis į miesto savivaldybę ir raginimą susimokėti skolą ir delspinigius už tuos mėnesius, kai firmai jau buvo iškelta bankroto byla. 2008-09-22 P. M. vėl gavo raštą iš VSDFV Alytaus skyriaus, kad priimtas sprendimas išieškoti priverstine tvarka, kuris adresuojamas ir antstolei.
P. M. pabrėžė, kad 2008-10-20 raštu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, kad atšauktų neteisėtus sprendimus, bet jokio atsakymo negavo, o pinigai į sąskaitas nesugrąžinti. 2009-06-18 P. M. apsilankė VSDFV Alytaus skyriuje ir gavo pažymas apie turimą socialinio pensijų draudimo stažą ir draudimo laikotarpius, bet tuose dokumentuose 2008 metų rugsėjo mėnesį iš asmeninių sąskaitų nurašytų pinigų nėra. Kur dingo iš jo asmeninių sąskaitų nurašyti pinigai, niekas atsakyti negali.
Šalies argumentai
P. M. paaiškino, kad dėl neteisėtų savavališkų pinigų nurašymų iš asmeninių sąskaitų jis patyrė ne tik materialinius, bet ir moralinius nuostolius. Norėjo skubiai įsidarbinti, net raštu kreipėsi į darbo biržą, bet jo net neregistruoja darbo biržoje, darbo ir jokių pajamų neturi ir bankas uždarė jo sąskaitą, kuri buvo nuo 1967 metų. Pragyvenimui skolinasi pinigus, bet juos reikės grąžinti, o iš ko, kol kas nežino. Dėl finansinių sunkumų gali būti atjungta elektra.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas P. M. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėždamas, kad turtinė žala atsirado dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų, nurašant 2008 metų rugsėjo mėnesį nuo jo sąskaitos 155,92 lito.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į P. M. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas bei 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Individualių įmonių savininkai priklauso savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai, todėl yra privalomai draudžiami pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Pagal Įstatymo 2 str., 4 str., 5 str. 2 d. ir Taisyklių 20.11 p. individualios įmonės socialinio draudimo įmokas moka už šių įmonių savininkus nuo individualios įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos iki veiklos pabaigos. Įmokos pagrindinei pensijos daliai mokamos kartą per ketvirtį ir jas privaloma sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Už pagal darbo sutartis dirbančius asmenis priskaičiuotos įmokos turi būti sumokėtos į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (Įstatymo 9 str. 2 d., Taisyklių 25 p.). Remiantis Įstatymo 36 str. 3 d. 1 p. ir Taisyklių 111 - 112 p., Fondo valdybos teritoriniai skyriai apskaičiuotas, bet laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius išieško priverstine tvarka, t.y. Fondui priklausančias sumas Lietuvos Respublikos kredito įstaigos nurašo iš visų draudėjų sąskaitų kredito įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikoje, pagal Fondo administravimo įstaigų pateiktus mokėjimo nurodymus, kurių teisinis pagrindas – sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.
VSDFV Alytaus skyrius paaiškino, kad P. M. įmonė „Alytaus kurjeris“, nesilaikydama teisės aktų nustatytų įmokų mokėjimų terminų ir tuo pažeisdama nustatytą tvarką, dažnai vėlavo mokėti įmokas, todėl VSDFV Alytaus skyrius buvo priverstas nesumokėtas įmokas nurašyti iš sąskaitų priverstiniu būdu. P. M. kelis kartus informavo VSDFV Alytaus skyrių apie negalėjimą mokėti įmokų dėl lėšų trūkumo, tačiau nei Įstatymas, nei Taisyklės nenumato galimybės dėl sunkios ekonominės padėties įmonei nutraukti privalomųjų socialinio draudimo įmokų skaičiavimą ir mokėjimą bei atleisti ją nuo prievolės sumokėti įsiskolinimą VSDFV biudžetui. P. M. įmonei „Alytaus kurjeris“ dėl neatsiskaitymo su kreditoriais Kauno apygardos teismo 2008-10-21 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Dėl skolų kreditoriams jis nei iki, nei po minėtos bylos iškėlimo negalėjo sąskaitose esančių lėšų naudoti asmeninėms reikmėms, o tik kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pareiškėjui dėl VSDFV Alytaus skyriaus, kaip vieno iš kreditorių, nurašytų lėšų neatsirado žala. Be to, VSDFV Alytaus skyrius, gavęs įsiteisėjusią nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukė priverstinio poveikio priemonių taikymą.
VSDFV Alytaus skyrius pabrėžė, kad valstybės civilinė atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ši taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Pareiškėjas ieškinyje (skunde) nenurodė, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis reikalaujama būtent tokios neturtinės žalos sumos. Kadangi P. M. įmonė dažnai pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių mokėjimo nustatytą tvarką, t.y. jų nemokėjo laiku, todėl VSDFV Alytaus skyrius buvo priverstas taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas priverstinio poveikio priemones. Pareiškėjas P. M. nebuvo persekiojamas, siekiant sukelti jam kažkokius nepatogumus, pažeminti ir panašiai. Kurdamas įmonę ir būdamas jos savininku, vadovu, P. M. prisiėmė atsakomybę bei riziką už įmonės veiklą ir pelno, ir nuostolių atveju. VSDFV Alytaus skyriaus veiksmai atitiko galiojančius teisės aktus ir buvo skirti privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimui, t.y. buvo teisėti. Jokia žala (nei turtinė, nei neturtinė) tokiais veiksmais padaryta nebuvo. Vadinasi, nėra sąlygų, kurioms esant atsiranda Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta valstybės civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus atstovė patvirtino atsiliepime į P. M. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, patikslindama, kad VSDFV Alytaus skyrius 2008 metų rugsėjo mėnesį nuo P. M. sąskaitos nurašė 157,86 lito privalomų įmokų.
Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjo P. M. reikalavimas atlyginti jam turtinę bei neturtinę žalą dėl VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų, nurašant pinigus nuo P. M. sąskaitų yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str., 4 str., 5 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20.11 punkte numatyta, kad individualios įmonės socialinio draudimo įmokas moka už šių įmonių savininkus nuo individualios įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos iki veiklos pabaigos. Įmokos pagrindinei pensijos daliai mokamos kartą per ketvirtį ir jas privaloma sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos; Įstatymo 9 str. 2 d. bei Taisyklių 25 punkte numatyta, kad už pagal darbo sutartis dirbančius asmenis priskaičiuotos įmokos turi būti sumokėtos į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos; Įstatymo 36 str. 3 d. 1 punkte bei Taisyklių 111 - 112 punktuose numatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai apskaičiuotas, bet laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius išieško priverstine tvarka, t.y. Fondui priklausančias sumas Lietuvos Respublikos kredito įstaigos nurašo iš visų draudėjų sąskaitų kredito įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikoje, pagal Fondo administravimo įstaigų pateiktus mokėjimo nurodymus, kurių teisinis pagrindas – sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad Individualių įmonių savininkai priklauso savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai, todėl yra privalomai draudžiami pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.
Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus teisės normas, reglamentuojančias socialinių įmokų mokėjimą, teismas daro išvadą, kad P. M. įmonė „Alytaus kurjeris“, nesilaikydama teisės aktų nustatytų įmokų mokėjimų terminų ir tuo pažeisdama nustatytą tvarką, sistemingai vėluodavo mokėti įmokas (šio fakto neneigė ir P. M.), todėl VSDFV Alytaus skyrius, vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis, pagrįstai buvo priverstas nesumokėtas P. M. įmokas nurašyti nuo pastarojo sąskaitų priverstiniu būdu. P. M. kelis kartus informavo VSDFV Alytaus skyrių apie negalėjimą laiku sumokėti privalomų įmokų dėl lėšų trūkumo, tačiau teismas daro išvadą, kad nei Įstatymas, nei Taisyklės VSDFV Alytaus skyriui nenumatė galimybės dėl sunkios ekonominės firmos padėties P. M. įmonei nutraukti privalomųjų socialinio draudimo įmokų skaičiavimą ir mokėjimą bei atleisti įmonę nuo prievolės sumokėti įsiskolinimą VSDFV biudžetui.
Civilinio kodekso 2.50 str. 4 d. numatyta, kad Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl atsakomybė už jo prievoles tenka ne tik įmonei, bet ir dalyviams, t.y. savininkui P. M., todėl teismas daro išvadą, kad debetiniai mokėjimo nurodymai, remiantis teisės aktų nuostatomis, buvo teikiami ir į P. M. įmonės, o nesant lėšų jose, ir į savininko P. M. asmenines sąskaitas. Iš P. M. sąskaitų nurašyti pinigai buvo panaudoti įmonės „Alytaus kurjeris“ skolos Fondo biudžetui mažinimui.
2008 metų 3 ketvirčio finansinė ataskaita pagrindinei pensijos daliai bei tai, kad šios ataskaitos S14 grafoje prie M7.3 rodiklio yra nurodyta 2008 metų rugsėjo 10 ir 12 d. nurašyta 154,52 lito suma, o prie M7 rodiklio yra nurodyta 157,86 lito suma (b.l.48), patvirtina, kad VSDFV Alytaus skyrius pinigus iš P. M. sąskaitų nurašė teisėtai, o nurašytos sumos įskaitytos kaip P. M. įmonės įmokos.
Teismas atmeta P. M. argumentus, kad VSDFV Alytaus skyrius, Kauno apygardos teismui 2008-06-26 priėmus nutartį sustabdyti P. M. firmos „Alytaus kurjeris“ turto, tame tarpe ir jos savininko P. M. turto, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus bei pavedant tai atlikti antstoliui (b.l.9), nurašydamas 2008 metų rugsėjo mėnesį nuo P. M. sąskaitos 157,86 lito laiku nesumokėtą privalomą valstybinio socialinio draudimo įmoką, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., CPK 588, 626 str. bei 668 str. 1 d., t.y. teismas daro išvadą, kad P. M. turėjo finansinius įsipareigojimus VSDFV biudžetui, tačiau šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė.
Teismas daro išvadą, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. nustato, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal vykdomuosius dokumentus turtas areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas; CPK 588 str. nustato, jog teismo nutartis vykdoma, kai ji įsiteisėja; CPK 626 str. nustato, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, CPK 668 str. 1 d. nustato, į kokius daiktus negali būti nukreipiamas išieškojimas, t.y. teismas daro išvadą, kad minėtos Įmonių bankroto įstatymo bei CPK normos nesietinos su VSDFV Alytaus skyriaus veiksmais, nurašant 2008 metų rugsėjo mėnesį nuo P. M. sąskaitos 157,86 lito laiku nesumokėtą privalomą valstybinio socialinio draudimo įmoką, be to, teismas konstatuoja, kad VSDFV Alytaus skyrius, nurašydamas minėtą pinigų sumą nuo P. M. sąskaitos, elgėsi teisėtai ir ši VSDFV Alytaus skyriaus veika negali būti traktuojama kaip turtinės žalos padarymas fiziniam asmeniui P. M..
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.
Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
LR CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo P. M. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Valstybės tarnautojai, t.y. VSDFV Alytaus skyriaus darbuotojai, atlikdami visus jų kompetencijai priskirtus veiksmus P. M. atžvilgiu, veikė teisėtai.
Teismas daro išvadą, kad P. M., reikalaudamas atlyginti VSDFV Alytaus skyriaus darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad P. M. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog VSDFV Alytaus skyriaus darbuotojai elgėsi neteisėtai, ir kad P. M. patyrė neturtinę žalą, t.y. teismas daro išvadą, kad P. M. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl VSDFV Alytaus skyriaus darbuotojų veiksmų P. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, kad pablogėjo jo finansinė padėtis, jo reputacija, kad jis patyrė sukrėtimus.
Teismas daro išvadą, kad VSDFV Alytaus skyriaus darbuotojai teisėtai ir pagrįstai sprendė visus klausimus, susijusius su laiku nesumokėtų privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstiniu nurašymu nuo P. M. sąskaitos, kad VSDFV Alytaus skyriaus darbuotojų veiksmai buvo atlikti, tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, kad Valstybės (VSDFV Alytaus skyriaus) tarnautojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t.y. Valstybės tarnautojai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo P. M. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV Alytaus skyriaus, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Alytaus skyriaus, tinkamai atliko savo pareigas P. M. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse, todėl P. M. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.