Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-136-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
II-136-271/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00578-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
V. O.
Suinteresuotas asmuo
A. V., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. II-136-271/2017
Proceso Nr. 4-68-3-00578-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.3.3;21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, dalyvaujant skundo pareiškėjui V. O., jo atstovui advokatui Zbignevui Jankovskiui, suinteresuotam asmeniui A. V., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Renatui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. O., (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. O. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK 17064786241.

2017 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal 2017 m. sausio 25 d. A. V. surašytą protokolą, kuriame buvo nurodoma, kad pastarasis 2017-01-20 apie 13:52 val. vairuodamas automobilį VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Riovonių gt., Vilniuje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sudarydamas kliūtį eismui, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, savalaikiai nesulėtinęs greičio, nesustabdė transporto priemonės prieš įvažiuodamas į tunelį, neįsitikino, kad saugu ir nedavė kelio baigiančiai manevrą – išvažiuojančiai iš tunelio kitai transporto priemonei, automobiliui Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės), tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus ir padarė veiką, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Nutarime nurodoma, kad susipažinus su byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. V. vairuodamas VW Crafter, važiavo Riovonių gatve, nuo Savanorių pr. link tunelio. Prieš įvažiuojant į tunelį, jo važiavimo kryptimi yra KET ženklas Nr. 206 "Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu". Ženklas žymi siaurą kelio ruožą, kuriuo važiuodamas vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą. Ties minėtu kelio ženklu, važiuojamojoje dalyje, yra įrengta greičio ribojimo priemonė (dirbtinis kalnelis). Riovonių g. leistinas važiavimo greitis 50 km/h. A. V. nurodo, kad prieš įvažiuodamas į tunelį važiavo apie 20 km/h greičiu (nuo dirbtinio kalnelio iki įvažiavimo į tunelį apie 30 m atstumas). Prieš pat įvažiavimą į tunelį pamatė priešpriešiais tuneliu važiuojantį (išvažiuojantį iš tunelio) automobilį Mitsubishi Pajero. Stabdė, traukėsi į dešinę, bet vis tiek automobiliai kliudė vienas kitą, taip pat dešine puse automobilis VW Crafter atsitrenkė į tunelio sieną. A. V. mano, kad šioje situacijoje KET reikalavimus pažeidė automobilio Mitsubishi Pajero vairuotojas. Mitsubishi Pajero vairavęs V. O. paaiškino, kad važiavo Riovonių gatve link Savanorių prospekto. Prieš įvažiuodamas į tunelį sustojo ir praleido priešpriešiais tuneliu važiavusį automobilį (V. O. važiavimo kryptimi yra ženklas Nr. 205 "Priešpriešinio eismo pirmenybė", ženklas nurodo, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms). Praleidęs priešpriešiais važiavusį automobilį V. O. pajudėjo ir įvažiavęs į tunelį ir jau išvažiuodamas iš jo, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį VW Crafter ir įvyko susidūrimas. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad tunelio ilgis 16 metrų, plotis 3.1 m., taigi prasilenkti tunelyje dviem transporto priemonėms neįmanoma. Pagal byloje esančią foto medžiagą matyti, kad iš abiejų tunelio galų yra vingiai (KET ženklais nepažymėti), kurie labai sunkina matomumą abiems vairuotojams ir reikalauja ypatingo atidumo. Iš byloje surinktų įrodymų negalima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo ir nagrinėti abiejų eismo įvykio dalyvių galimybės išvengti susidūrimo jau susidarius šiai situacijai. O pati situacija šiuo atveju nevienareikšmė. Iš vienos pusės A. V. pirmumą suteikia KET ženklas Nr. 206, o vairuotojui V. O. privalu vykdyti KET ženklo Nr. 205 reikalavimus, bet eismo įvykis įvyksta VW Crafter įvažiuojant į tunelį, o Mitsubishi Pajero iš jo išvažiuojant. Surinktų įrodymų pagrindu negalima teigti, kad A. V. veiksmai buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, todėl administracinio nusižengimo teisena pradėta A. V. atžvilgiu yra nutraukiama vadovaujantis LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas V. O. nurodė, kad su tokiu Kelių policijos pareigūno sprendimu nesutinka, jame nurodyti motyvai nepagristi, neteisingi, neteisėti, ir todėl nutarimas naikintinas. Akivaizdžiai šioje situacijoje dėl eismo įvykio kaltas yra VW Crafter vairuotojas A. V.. Tiriant bylą policijoje, pareiškėjas paaiškino, kad vairavo Mitsubishi ir važiavo Riovonių gt. link Savanorių prospekto. Prieš įvažiuodamas į tunelį sustojo ir praleido priešpriešiais tuneliu važiavusį automobilį, nes jo važiavimo kryptimi yra ženklas Nr. 205 "Priešpriešinio eismo pirmenybė". Šis ženklas nurodo, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. Pareiškėjas vykdydamas KET ženklo Nr. 205 reikalavimus taip ir padarė. Praleidęs priešpriešiais važiavusį automobilį pajudėjo, įvažiavo į tunelį ir jau išvažiuodamas iš jo, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį VW Crafter ir po to įvyko susidūrimas. Jis įvažiavo į tunelį, kuriame du automobiliai prasilenkti realiai negali, tuomet, kai kelias važiuoti jam buvo laisvas. Į tunelį įvažiavo tik būdamas įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nes tunelis ir kelias prieš jį buvo tuščias. Įsitikino tuo tebestovėdamas prieš ženklą Nr. 205, tik tuomet pradėjo judėti tunelio link. Iš priekio pastebėjo atvažiuojantį automobilį pats jau išvažiuodamas iš tunelio. Atvažiuojantis vairuotojas turėjo duoti užbaigti manevrą, tačiau greitai važiavo, laiku nesuspėjo sureaguoti, sustabdyti, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, pats dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo vairavimo sudarė kliūtį eismui, dėl ko įvyko autoįvykis. Be to, VW Crafter vairuotojas A. V. prieš avariją visiškai neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, kad vairuoja didelių gabaritų automobilį, turės važiuoti per tunelį, kad kelio reljefas važiuojant iš abiejų tunelio galų yra sudėtingas, kelyje yra vingiai, kurie KET ženklais nepažymėti, tačiau jie realiai labai sunkina matomumą, ir todėl važiuojant tokiu keliu reikia ypatingai atidžiai vairuoti. Į šias aplinkybes A. V. nekreipė reikiamo dėmesio, elgėsi lengvabūdiškai, dėl ko ir įvyko nurodytas eismo įvykis. Jau baigdamas pravažiuoti tunelį, siaurą ir vingiuotą kelio ruožą, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės nei važiuoti atgal, nei prasilenkti su VW Crafter automobiliu, kuris ir kliudė pareiškėjo vairuojamą automobilį. Elementari logika verčia suprasti, kad vairuotojas kelio ženklo Nr. 205 reikalavimus turi vykdyti tuomet, kai vyksta priešpriešinis eismas, bet kai jo nėra, jam galima važiuoti. Priimdamas skundžiamą nutarimą, Kelių policijos vyr. specialistas neįvertino liudytojos V. B. parodymų, kad prieš patį įvykį, VW Crafter vairuotojas ją aplenkė važiuodamas dideliu, jos manymu, apie 70 km/h greičiu. Taip pat, nebuvo įvertinti Kelių policijos vyr. patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad iš karto po įvykio VW Crafter vairuotojas A. V. aiškino, kad jam įvažiuojant į tunelį, priešpriešiais važiavo Mitsubishi automobilis, jis savo VW Crafter staigiai stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Automobilių susidūrimas veidrodžiais buvo kelių metrų atstumu nuo išvažiavimo iš tunelio, tunelio plotis yra tik 3.1 metro, automobilio gabaritai dar apie 3 metrai ilgio ir apie 2 metrai pločio, tai akivaizdžiai parodo, kad įvykis buvo ne pačiame tunelyje, o mažiausiai kelis metrus nuo išvažiavimo iš tunelio, kitaip ir pareiškėjo automobiliui būtų nubrozdinta dešinioji pusė. Mano, kad šioje situacijoje yra pakankamai duomenų, kad VW Crafter vairuotojas A. V. būtu pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl prašo panaikinti 2017 m. vasario 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 17064786241 ) VW Crafter vairuotojo A. V. atžvilgiu.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. V. važiavimo kryptimi, prieš tunelį, yra kelio ženklas Nr. 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu“, nurodantis, kad siauru kelio ruožu važiuojantis vairuotojas turi pirmenybę prieš artėjantį priešpriešinį transportą. V. O. važiavimo kryptimi, prieš tunelį, yra kelio ženklas Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ kuris nurodo, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. Eismo įvykis įvyko V. O. baigiant išvažiuoti iš tunelio, o A. V. įvažiuojant į tunelį. Automobiliai kliudė vienas kitą kairės pusės šoniniais veidrodžiais, automobilis VW Crafter dešine puse atsitrenkė į tunelio sieną. Tiek vienoje, tiek kitoje tunelio pusėje yra kelio vingiai ir vairuotojai, artėjantys prie tunelio iš skirtingų pusių, vienas kito nemato. Byloje nėra duomenų, kad vairuotojai važiavo didesniu negu leistina greičiu. Byloje yra pilietės V. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad automobilis VW Crafter, likus iki tunelio 100-150 metrų, ją aplenkė važiuodamas 70 km/h greičiu, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra. Remiantis surinktų įrodymų visuma negalima teigti, kad A. V. veiksmai buvo pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta A. V. atžvilgiu buvo nutraukta pagal LR ANT 591 straipsnio 1 punktą. V. O. administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas.

Teismo proceso metu pareiškėjas V. O. paaiškino, kad palaiko savo skunde nurodytus argumentus. Kai jis privažiavo prie ženklo Nr. 205 priešais tunelį, kuris suteikia pirmenybę priešpriešiniam eismui, tuo metu kaip tik tuneliu priešpriešiais važiavo mašina. Ją sustojęs praleido. Tuomet įsitikino, kad priekyje nieko nėra ir neskubėdamas apie 10 km/h greičiu įvažiavo į tunelį. Pravažiavęs jo pusę (tuo metu jau buvo tunelio centre), pamatė atvažiuojančią priešais mašiną. Ši tuo metu buvo apie 30 metrų nuo tunelio pradžios. Šiek tiek pagreitino (iki kokių 40 km/h), kad kuo greičiau išvažiuotų iš tunelio ir jį atlaisvintų. Tačiau pamatė, kad kita mašina nestoja ir vis tiek važiuoja link jo. Jau išvažiuodamas iš tunelio metėsi į dešinę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau vis tiek įvyko susikabinimas veidrodžiais. Gal nei to nebūtų buvę, jei VW dar iki kontakto nebūtų kabinęs tunelio įvažiavimo betoninės sienelės (įvažiavimo šone sutvirtinančios kalno šlaitą), nuo ko pastarąjį metė į pareiškėjo automobilio pusę. Automobilių veidrodžių kontaktas įvyko pareiškėjui jau pilnai išvažiavus iš tunelio. Po kontakto pareiškėjo automobilis dar šiek tiek pavažiavo į priekį. Iki policijos atvykimo automobiliai pajudinti nebuvo. Jo vairuojamam automobiliui dužo kairės pusės veidrodėlis. Kitam automobiliui nuo susidūrimo su siena – lūžo dešinys ratas. Nepažeidė KET taisyklių, kadangi judėjimą tuneliu pradėjo būdamas įsitikinęs, kad tuo metu juo ar priešais jį nevažiuoja jokia kita mašina, kad niekam nereikia užleisti kelio. Nesuprantama, kodėl vėliau privažiavęs prie tunelio vairuotojas laiku nesustojo matydamas tunelyje akivaizdžią kliūtį - atvažiuojančios kitos mašinos šviesas. Vairuotojas iš pradžių sutiko su savo kalte. Vėliau ėmė ją neigti.

Suinteresuotas asmuo A. V. parodė, kad prie tunelio atvažiavo Riovonių gatve nuo Savanorių prospekto pusės. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Prieš ženklą Nr. 206 (ten dar yra apsauginis stabdantis bortelis) dar pristabdė, bet ties ženklu nieko tunelyje nematė. Ties ženklu matosi tiek tunelio įvažiavimas, tiek išvažiavimas. Jam būnant prie ženklo jokios mašinos tunelyje nebuvo. Tik prieš pat įvažiuodamas į tunelį pamatė, kad iš priekio atvažiuoja mašina. Tuo metu jis buvo apie 7 metrus nuo įvažiavimo į tunelį. Pareiškėjo automobilis buvo kažkur ties tunelio pradžia. Nuo priešpriešinio automobilio pamatymo momento jis pats spėjo pravažiuoti tik kokius 4 metrus. Kontaktas tarp abiejų automobilių įvyko susiaurėjime prieš įvažiuojant į tunelį. Kitas vairuotojas net nestabdė. Važiavo tiesiai. Pradėjo stabdyti ir bandydamas išvengti smūgio suko į dešinę. Galutinai sustoti jau nespėjo. Jis pats trenkėsi į tunelio sienelės išplatėjimą prieš įvažiavimą. Mitsubishi su jo automobiliu kontaktavo tik veidrodėliu. Po kontakto jo vairuojamas automobilis dar kažkiek pajudėjo į priekį. Eismo įvykio nuotrauka atspindi situaciją ne paties kontakto metu, o jau po kontakto. Mano, kad dar būdamas prie ženklo Nr. 205 priešais tunelį pareiškėjas turėjo matyti jo automobilį ir pagal ženklo reikalavimus jį praleisti tuneliu, tačiau to nepadarė.

Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas išklausęs abiejų vairuotojų paaiškinimus, nurodė, kad situacija reikalauja papildomo tyrimo. Byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad automobilių kontaktas įvyko ties išvažiavimu iš tunelio žiūrint pagal Mitsubishi judėjimo kryptį. Byloje yra kilusios abejonės dėl vairuotojų veiksmų ir galimybės pamatyti vienas kitą iki įvažiavimo į tunelį. Sutinka, kad skundas pagrįstas, skundžiamas nutarimas priimtas pakankamai neištyrus eismo įvykio aplinkybių, byla turi būti grąžinta išsamesniam tyrimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas LR ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 567 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti ir įvertinti reikšmingus bylai duomenis. To padaryta byloje nebuvo.

Byloje nėra ginčo, kad 2017-01-20 apie 13:52 val. automobiliai VW Crafter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu abu buvo apgadinti. Dėl eismo įvykio vietos, laiko, automobilių kontakto pobūdžio, pasekmių ginčo byloje nėra. Šias faktines aplinkybes vienodai nurodo tiek pareiškėjas V. O., tiek antrojo automobilio vairuotojas A. V.. Tarp automobilių vairuotojų yra kilęs ginčas, kuris iš jų ir kokius KET pažeidimus padarė, t.y. kurio iš vairuotojų kalti veiksmai lėmė eismo įvykį.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad administracinė teisena A. V. atžvilgiu nutrauktina remiantis kelio ženklų Nr. 206 ir 205 iš abiejų pusių priešais tunelį nustatytu eismo reguliavimu, pagal kurį pirmumo teisę pravažiuoti tuneliu turi transporto priemonės, į jį įvažiuojančios automobilio VW Crafter judėjimo kryptimi. Tuo tarpu automobilio Mitsubishi judėjimo kryptimi esantis ženklas Nr. 205 "Priešpriešinio eismo pirmenybė", vairuotojui nustato pareigą praleisti tuneliu priešpriešiais atvažiuojančius automobilius. Tarp vairuotojų nėra ginčo, kad automobilių kontaktas įvyko Mitsubishi jau išnirus iš tunelio, o VW Crafter į šį dar neįvažiavus. Pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo neįvertinta eismo įvykio vietos reikšmė jo mechanizmo nustatymui, kuri iš esmės pagrindžia pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad abipus tunelio vairuotojai privažiavo ne tuo pačiu laiku, kad A. V. dar tik privažiuojant prie tunelio, jis pats jau buvo pusę šio pervažiavęs, savo judėjimą tuneliu pradėjęs esant saugiai situacijai ir nepažeisdamas KET ženklo reikalavimų (matomumo zonoje nebuvo kitų automobilių), ir kito automobilio vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti susidariusią eismo situaciją, akivaizdžią kliūtį tunelyje, atsiradusią iki jo, bei leisti pareiškėjui saugiai pabaigti judėjimą tuneliu. Abu vairuotojai teigia nematę vienas kito iki Mitsubishi įvažiuojant į tunelį. A. V. nurodo, kad kitą automobilį pamatęs jau važiuojantį tunelyje, nors kartu aiškino, kad dar ties jo pusės ženklu ir pristabdymo borteliu, t.y. 30 metrų iki tunelio galima matyti situaciją priešingame tunelio gale. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad VW Crafter išvydo tik jau pats būdamas įveikęs pusę tunelio. A. V. nurodo, kad pamatymo metu Mitsubishi buvęs tunelio pradžioje, pastarojo vairuotojas prieš įvažiuodamas į tunelį turėjo matyti jo didelių gabaritų ryškų automobilį ir laikytis KET ženklo Nr. 205 reikalavimų. Tačiau ta aplinkybė, kad automobilių kontaktas įvyko priešais įvažiavimą į tunelį (žiūrint VW judėjimo kryptimi), VW į pastarąjį dar neįvažiavus, o Mitsubishi iš jo jau išnyrant, objektyviai patvirtina ne A. V., o pareiškėjo V. O. nurodomas aplinkybes, kad tai jis pirmas privažiavo prie tunelio ir nesant jokių iš anksto matomų kliūčių įvažiavęs į jį, nepažeisdamas ženklo reikalavimų. Tuo tarpu paties A. V. parodymai prieštaringi. Iš vienos pusės jis teigė, kad nuo ženklo Nr. 206 stovėjimo vietos (ženklas yra 30 metrų atstumu nuo įvažiavimo į tunelį) jam buvo matyti tiek įvažiavimas į tunelį, tiek išvažiavimas iš jo kitame gale, ir tunelyje bei priešais jį jokių automobilių nebuvo. Iš kitos pusės aiškino, kad jis pats automobilį Mitsubishi tunelyje pamatęs tik būdamas 7 metrų atstumu nuo įvažiavimo į jį ir savo vairuojamo automobilio sustabdyti jau nespėjęs. Tokiu būdu lieka neaišku, kas jam objektyviai sukliudė pamatyti pareiškėjo automobilį anksčiau nei 7 metrai iki įvažiavimo į tunelį ir stabdyti laiku, juolab, kad, jo teigimu rašytiniame paaiškinime, jis važiavęs apie 20 km/h greičiu (b.l. 42-43). Logiška, kad dar iki įvažiavimo į tunelį, pamatęs juo jau važiuojantį kitą automobilį, jis turėjo vertinti atsiradusią kliūtį savo kelyje, stabdyti savo transporto priemonę prieš įvažiavimą į tunelį, kadangi buvo akivaizdu, jog prasilenkti dviem automobiliams jame neįmanoma, ir leisti kitam vairuotojui pabaigti manevrą, pradėtą iki jo pasirodymo.

Ginčijamame nutarime pripažįstama, kad situacija dviprasmė ir nurodoma, kad iš byloje surinktų įrodymų negalima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo ir nagrinėti abiejų eismo įvykio dalyvių galimybės išvengti susidūrimo jau susidarius šiai situacijai. Tačiau galimą nusižengimą tirianti institucija turi būti aktyvi. Pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės ar prieštaravimai turi būti šalinami renkant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013). Eismo įvykio dalyvių paaiškinimų prieštaravimų nebuvo bandyta šalinti kitais tyrimo veiksmais. Eismo įvykį tyrusi institucija netikrino eismo dalyvių nurodomų aplinkybių, pavyzdžiui, tunelio ir kelio matomumo nuo abipus tunelio esančių ženklų Nr. 205 ir Nr. 206, abiejų vairuotojų galimybių matyti transporto priemonių judėjimą tuneliu iki įvažiuojant į pastarąjį, nors ši aplinkybė gali būti nustatoma ne tik iš eismo dalyvių parodymų, tačiau ir atliekant objektyvią įvykio vietos apžiūrą.

Šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kai po įvykusio eismo įvykio, kurio metu abiejų transporto priemonių savininkai patyrė turtinę žalą, nei vienam iš jo dalyvių nėra pareikšti kaltinimai jokiu KET pažeidimu, todėl nėra nustatyta, kurio iš vairuotojų kaltais veiksmais padaryta žala.

Išanalizavęs tyrimo medžiagą teismas, konstatuoja, kad tiriant eismo įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, nutarimą priėmusi institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkti ir įvertinti visi duomenys, galintys turėti reikšmės eismo įvykio mechanizmo, eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų padarytų KET pažeidimų bei jų ryšio su įvykusiu eismo įvykiu nustatymui ir tinkamam jų veikos kvalifikavimui.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 punktu, 646 straipsniu, teismas -

nutarė:

V. O. skundą tenkinti.

2017 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK 17064786241 panaikinti, medžiagą grąžinti papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski