Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeistų daiktų savininkų D. G., E. R. G. ir I. G. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ pareiškimą skolininkei BUAB „Saginda“, įkeistų daiktų savininkams D. G., E. R. G. ir I. G. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius prašė pradėti priverstinį išieškojimą iš skolininkės UAB „Saginda”, prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto trečiųjų asmenų turto, nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui, areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir įteikti įspėjimus. Nurodė, kad skolininkė tinkamai nevykdė prievolių pagal 2001-08-27 kredito sutartį Nr. 646029 su pakeitimais ir papildymas, todėl 2009-09-18 sutartis nutraukta prieš terminą. 2009-12-22 skolininkei UAB „Saginda“ iškelta bankroto byla.

Atskiraisiais skundais įkeistų daiktų savininkai D. G., E. R. G. ir I. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-01-06 nutartį panaikinti. Nurodo, jog kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas E. R. G., D. G. ir I. G. priklausančiu turtu bei UAB „Saginda“, kuriai ir buvo suteiktas kreditas, priklausančių Negyvenamųjų patalpų įkeitimu (hipoteka). Įvertinus tai, jog kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas bendrąja hipoteka, šalių susitarimu turėjo būti nustatyta įkeistų daiktų – turto ir negyvenamųjų patalpų pardavimo varžytinėse eilė. Tokio rašytinio susitarimo hipotekos sutartyje nebuvo. Tai reiškia, jog nenustačius įkeistų daiktų turto ir negyvenamųjų patalpų pardavimo varžytinėse eilės, bet koks turto pardavimas iš varžytinių bei disponavimo teisių apribojimas (areštas) yra negalimas. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-11 UAB „Saginda“ iškėlė bankroto bylą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įkeisto turto pardavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja ne teisės aktai, reglamentuojantys išieškojimo iš įkeisto turto procesą, vykdomą per hipotekos įstaigas, o specialusis įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas. Dėl šios priežasties susiduriama su problema, kai vieno skolininko įsipareigojimo (prievolės) įvykdymas yra užtikrintas bendrąja hipoteka, tačiau vienam iš turto savininkų yra iškelta bankroto byla ir įkeisto turto realizavimui yra taikomas Įmonių bankroto įstatymas (šalių susitarimu jau negalima nustatyti turto pardavimo varžytinėse eilės). Mano, kad kreditoriui įkeisto turto ir negyvenamųjų patalpų pardavimo eilė turi būti tokia – pirmiausiai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis realizuojamos UAB „Saginda“ priklausančios negyvenamosios patalpos, o tik paskui parduodamos iš varžytinių E. R. G., D. G. ir I. G. priklausantis turtas. Dėl šios priežasties apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai apribojo jų disponavimo turtu teises, todėl priimtas nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Atskirieji skundai atmestini, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-01-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos procedūros paskirtis sukurti prielaidas pradėti realų skolos išieškojimą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnis 2 dalis). Būtent hipotekos kreditoriaus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimą, nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamą nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Būtent šioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rūšies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011; 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 272/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2001-08-27 sudarė kredito linijos sutartį Nr. 646029 su visais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią UAB „Saginda“ suteikė 377 397,80 EUR kreditą, 1 600 000 USD kredito liniją ir 250 000 EUR kredito liniją (t. 1, b. l. 38-138). D. G., E. R. G. ir I. G., užtikrindami kredito grąžinimą, kreditoriui AB „Swedbank“ įkeitė jiems priklausančią parduotuvę/patalpą Nr. 10 (unikalus numeris 2796-2023-8018:0009), Savanorių a. 13, Panevėžys, parduotuvę/patalpą Nr. 11 (unikalus numeris 2796-2023-8018:0010), Savanorių a. 13, Panevėžys (t. 1, b. l. 6-35). Vilniaus apygardos teismas 2009-12-11 nutartimi UAB „Saginda“ iškėlė bankroto bylą (t. 1, 161-164). UAB „Saginda“ prievolių bankui pagal sutartį neįvykdė, todėl kreditorius AB „Swedbank“ įgijo teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš R. G., D. G. ir I. G. priklausančio turto.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne visiškai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkei UAB „Saginda“ kildinima iš 2001-08-27 kredito linijos sutarties Nr. 646029 su visais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią kreditoriui iki 2009-08-24 turėjo būti grąžinta 1 600 000 USD ir 250 000 EUR paskolos, o iki 2015-11-25 turėjo būti grąžinta 377 397,80 EUR kreditas (t. 1, b. l. 134-138).

Apeliantų argumentai dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilės nustatymo atmestini. Teismas pažymi, jog įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, kadangi skolininko UAB „Saginda“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą. Taip pat pažymėtina, jog nors įkeitimo teisė, kaip papildoma prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, tačiau ši prievolė yra atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Sutarties laisvės principas ir draudimas šaliai vienašališkai keisti sutarties sąlygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties šaliai kokios nors pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties šalims, kita šalis neturi pagrindo reikalauti tokią pareigą įvykdyti. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tik tokiomis sąlygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis.

Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtu patenkinti iš įkeisto turto. Taigi šalių susitarimas, kad prievolės neįvykdymo atveju visas įkeistas turtas būtų realizuojamas vienu metu neprieštarauja hipotekos sutarties paskirčiai ir esmei, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir yra sąlygotas sutarčių laisvės principo. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal CPK XXXVI skyriaus taisykles.

Apeliantų argumentai, kuriais analizuojama sudarytos hipotekos sutarties rūšis – bendroji ar svetimo daikto hipoteka bei bankroto bylos iškėlimo vienam iš hipotekos teisinių santykių dalyvių faktas nagrinėjamoje priverstinio skolos išieškojimo proceso stadijoje yra neaktualūs ir nesuteikia pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo hipotekos skyriaus nutartį. Teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.