Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja L. Venckuvienė Proceso Nr. 1-31-1-01658-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.4.; 1.1.4.4.5.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.7.4.; 2.1.14.; 2.4.6.4.2.

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Morenienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

K. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. Ž. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. lapkričio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Klaipėdoje, pasiūlė A. Ž. iš automobilio pagrobti garso aparatūrą. 2013 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu nuo 2.22 val. iki 2.50 val. A. Ž., įsibrovusiam į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, priklausančiam E. Š., A. Ž. telefonu patardamas, kaip išimti garso aparatūrą, padėjo iš automobilio pagrobti 200 litų vertės MP3 grotuvą „Woice Craft“, 400 litų vertės žemų dažnių garso kolonėlę „Fusion“ su 150 litų vertės garso stiprintuvu „Pro-Plius V-1000 2 Channel“, priklausančius E. Š., kuriuos neteisėtai įgijo ir iki 2013 m. vasario 11 d. laikė savo automobilyje BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. J. sukurstydamas ir padėdamas bendrininkavo su A. Ž. pagrobiant nukentėjusiajam E. Š. priklausančio turto už 750 litų.

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą iš saugyklos, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2012 m. lapkričio 9 d., laikotarpiu nuo 2.22 val. iki 2.50 val., K. J. pasiūlius ir duodant patarimus telefonu, sugadindamas automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančio E. Š., priekinių keleivio durelių 100 litų vertės spynelę, vairuotojo durelių 100 litų vertės spynelę ir bagažinės 100 litų vertės spynelę, įsibrovė į automobilį ir pagrobė 200 litų vertės MP3 grotuvą „Woice Craft“, 400 litų vertės žemų dažnių garso kolonėlę „Fusion“ su 150 litų vertės garso stiprintuvu „Pro-Plius V-1000 2 Channel“, priklausančius E. Š.. Tokiu būdu A. Ž. kaltinamas pagrobęs nukentėjusiajam E. Š. priklausančio turto už 750 litų ir sugadinęs turto už 300 litų, bendrininkaudamas su K. J..

K. J. ir A. Ž. išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir K. J. ir A. Ž. pripažinti kaltais bei paskirti jiems bausmes.

Išteisintieji K. J. ir A. Ž. bei jų gynėjai advokatai A. Kvaščevičius, A. Matiukienė ir D. Rocevičienė prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir palikti 2014 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nuosprendžiu K. J. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, o A. Ž. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Su tokia teismo išvada prokurorė kategoriškai nesutinka, anot jos, teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, o teismo nuosprendyje pateiktos išvados yra nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybikų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog K. J. ir A. Ž. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė K. J. ir A. Ž. kaltės klausimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis dėl K. J. ir A. Ž. išteisinimo yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis K. J. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, o A. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Išteisindamas K. J. ir A. Ž. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išanalizavus visą byloje esančią medžiagą, galima daryti tik prielaidą, kad jie galėjo šią nusikalstamą veiką įvykdyti, tačiau šios prielaidos nepatvirtina konkretūs byloje esantys įrodymai. Vienas iš skundžiamo nuosprendžio argumentų dėl K. J. ir A. Ž. išteisinimo yra tai, kad nors K. J. neneigė pokalbių įrašuose esant užfiksuotam jo balsui, nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose K. J. kalbėjo su A. Ž., jokių duomenų, kad telefoniniuose pokalbiuose girdimas balsas yra A. Ž., nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš K. J. pokalbių su nenustatytais asmenimis turinio galima daryti tik prielaidą, kad K. J. kalba su A. Ž., ir kad jie bendrininkaudami padarė vagystę iš nukentėjusiojo E. Š. automobilio, K. J. sukurstant ir padedant A. Ž. padaryti šią nusikalstamą veiką, o A. Ž. dar ir sugadinus svetimą turtą. Teismas taip pat nustatė, kad nukentėjusysis įvykio nematė, asmenys, matę šią vagystę, nenustatyti, jokių pėdsakų, kad nusikaltimo padarymo vietoje galėjo būti A. Ž., nesurasta, įvykio vieta po vagystės apžiūrėta, pirštų atspaudai nepaimti, paimtas avalynės pėdsakas, kuris netirtas, o vien ta aplinkybė, kad pas K. J. policijos pareigūnai automobilyje surado ir paėmė minėtą aparatūrą, neduoda pagrindo teigti, kad šią aparatūrą K. J. sukurstytas įsibrovęs į automobilį pagrobė A. Ž., nes nenustatyta, kad kaltinamieji A. Ž. ir K. J. būtų pažįstami. Išteisindamas K. J. ir A. Ž., pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iš paskelbtų nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jis pažįsta K. J. ir K. J. matė, kad nukentėjusysis į automobilį įsidėjo gerą garso aparatūrą, apžiūrėjo kolonėlę bagažinėje ir matė, kad ant jos pritvirtintas stiprintuvas, minėjo, kad jis taip pat nori įsigyti tokią aparatūrą, nepatvirtina, kad K. J. sukurstė A. Ž. pavogti šią aparatūrą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti spėjimų bei abejonių dėl kaltinamųjų kaltės, visos šios aplinkybės aiškinamos kaltinamųjų naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų visumos bei neišnaudojęs visų įstatyme numatytų priemonių patikrinti byloje surinktus duomenis, padarė neteisingą išvadą, jog byloje surinkti duomenys nėra pakankami padaryti išvadą, kad K. J. ir A. Ž. padarė jiems inkriminuojamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl byloje esančių įrodymų vertinimo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė neatlikęs visų veiksmų tam, kad būtų patikrintos abejonių keliančios kaltinamųjų K. J. ir A. Ž. nurodytos aplinkybės. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. J. ir A. Ž. išteisinimo yra nepagrįstos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimu leista ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktą informaciją apie K. J. gyvenimą (pokalbius su A. Ž. apie vagystę), kuri buvo renkama remiantis 2012 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, panaudoti byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46). Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2013 m. sausio 25 d. leista klausytis R. G. bendrininko, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (t. 1, b. l. 51). Minėto ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad šis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. J. (t., 1b. l. 52), be to, pats K. J. neneigė, kad klausantis šio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, užfiksuotuose pokalbiuose kalba jis, tačiau neigė aplinkybę, kad 2012 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. lapkričio 9 d. užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose jis kalbasi su A. Ž.. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, 2012 m. lapkričio 8 d. – 2012 m. gruodžio 30 d. pokalbių suvestinės matyti, kad 2012 m. lapkričio 8 d. 11.57 val. K. J. (kad tai yra paties K. J. balsas, jis pats nurodė išklausius garso įrašą), bendrauja su nenustatytu asmeniu, susitaria susitikti, 2012 m. lapkričio 9 d. 02.22 val. K. J. bendrauja su nenustatytu asmeniu, kalba apie dujų balioną, „stipreką“ (stiprintuvą), „subą“ (t. 1, b. l. 53–61). Esminis argumentas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos telefoninius pokalbius ir juose užfiksuotą informaciją kaip kaltinamųjų K. J. ir A. Ž. kaltę patvirtinančius įrodymus, buvo tai, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad K. J. minėtuose telefoniniuose pokalbiuose kalbasi su A. Ž., kadangi pats A. Ž. neigė, joks šiuose pokalbiuose yra užfiksuotas jo balsas.

Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir paskyrė byloje fonoskopinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar 2012 m. lapkričio 8 d. garso įraše iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), (pokalbiai Nr. 2948), 2012 m. lapkričio 9 d. garso įraše iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), (pokalbiai Nr. 3123), garso įraše iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 3132), garso įraše iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 3140), garso įraše iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 3147), garso įraše iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 3205) yra užfiksuotas A. Ž. balsas ir kalba, taip pat nustatyti, ar tirti pateikti garso įrašai yra sumontuoti, ar garso įrašuose yra trynimo požymių bei kokioje garsinėje aplinkoje daryti minėti garso įrašai.

Atlikus šią fonoskopinę ekspertizę, buvo gautas 2015 m. kovo 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3135(14) (t. 2, b. l. 128–132), kuriame buvo pateikta išvada, kad tirti pateiktame kompaktiniame diske, ant kurio ranka juodai užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, failuose 02948_0.wav, 03123_0.wav, 03132_0.wav, 03140_0.wav, 03147_0.wav, 03205_0.wav, esančiuose tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuotų vyrų D[02948_0] (laužtiniuose skliausteliuose nurodytas telefoninio pokalbio garso įrašo failo pavadinimas), D[03123_0], D[03132_0], D[03140_0], D[03147_0], D[03205_0], sakančių suvestinėse (t. 1, b. l. 53–57) nurodytas frazes, balsai ir kalba yra A. Ž. balsas ir kalba. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad tirti pateikti garso įrašai nėra sumontuoti, trynimo požymių nėra. Tiriamajame garso įraše, esančiame faile 02948_0.wav, abu pašnekovai vyrai D ir V, kalba iš ramių aplinkų, galbūt patalpų, netoli pašnekovo V girdėti vyriški balsai; tiriamajame garso įraše, esančiame faile 03123_0.wav, abu pašnekovai vyrai D ir V, kalba iš ramių aplinkų, vyras V galbūt iš patalpos, kurioje veikia televizorius, vyras D kalba galbūt iš bent iš dalies ribotos erdvės, girdėti traškėjimai, taukšėjimai, trinksėjimai; tiriamajame garso įraše, esančiame faile 03132_0.wav, abu pašnekovai kalba iš ramių aplinkų, galbūt patalpų, girdėti keli taukštelėjimai ir bilstelėjimai; tiriamajame garso įraše, esančiame faile 03140_0.wav, abu pašnekovai kalba iš ramių aplinkų, galbūt tų pačių kaip ir tiriamajame garso įraše, esančiame faile 03132_0.wav, girdėti keli taukštelėjimai ir bilstelėjimai, galbūt trinkteli durys; tiriamajame garso įraše, esančiame faile 03147_0.wav, abu pašnekovai kalba iš labai ramių, tylių aplinkų, galbūt patalpų; tiriamajame garso įraše, esančiame faile 03205_0.wav, abu pašnekovai kalba iš ramių aplinkų, galbūt patalpų.

Taigi ekspertizės akte Nr. Nr. 11-3135(14) pateikta išvada, kad minėtuose telefoniniuose pokalbiuose, kurių suvestinės pateiktos byloje (t. 1, b. l. 53–57), kalba A. Ž., todėl šiuo ekspertizės aktu yra paneigti tiek A. Ž. parodymai apie tai, kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose yra ne jo balsas, tiek K. J. parodymai, kad šiuose telefoniniuose pokalbiuose ji kalbasi ne su A. Ž., o su jam nepažįstamu narkomanu, vardu G., iš kurio ir įsigijo iš E. Š. pavogtą garso aparatūrą. Atsižvelgus į šias apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas A. Ž. balsas, yra nepagrįstos. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis E. Š. įvykio nematė, asmenys, matę šią vagystę, nenustatyti, jokių pėdsakų, kad nusikaltimo padarymo vietoje galėjo būti A. Ž., nesurasta, įvykio vieta po vagystės apžiūrėta, pirštų atspaudai nepaimti, paimtas avalynės pėdsakas, kuris netirtas, tačiau vien šios aplinkybės nepaneigia K. J. ir A. Ž. kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Vertinant telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotą informaciją (t. 1, b. l. 53–57) kartu su nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jis pažinojo K. J. ir K. J. žinojo, kad nukentėjusiojo automobilyje yra sumontuota garso aparatūra, bei kartu su tuo, kad K. J. automobilyje buvo rasta iš E. Š. automobilio pavogta garso aparatūra, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad K. J., bendrininkaudamas su A. Ž., padarė vagystę iš nukentėjusiojo E. Š. automobilio K. J. sukurstant ir padedant A. Ž. padaryti šią nusikalstamą veiką, o A. Ž. dar ir sugadinus svetimą turtą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. Š. į teisėsaugos institucijas dėl iš jo automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtos garso aparatūros kreipėsi iš karto po vagystės, t. y. 2012 m. lapkričio 9 d., todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad 2012 m. lapkričio 9 d. tarp K. J. ir A. Ž. užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose A. Ž. su K. J. kalba būtent apie šios garso aparatūros iš E. Š. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę. Vien tai, kad iš šių telefoninių pokalbių turinio neaišku, kur yra nusikaltimo padarymo vieta ar iš kokio automobilio vykdoma vagystė, nereiškia, kad šie telefoniniai pokalbiai negali būti vertinami kaip kaltinamųjų kaltę pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnį vertinant įrodymus turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, tačiau būtina įvertinti ir baudžiamosios bylos įrodymų visumą, sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas turi įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, ir tik tuomet galima daryti išvadas dėl asmens kaltės ar nekaltumo. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad surinktų duomenų pakanka kaltinamųjų K. J. ir A. Ž. kaltei dėl vagystės iš nukentėjusiojo E. Š. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti. K. J. ir A. Ž. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina nukentėjusiojo E. Š. parodymai (t. 1, b. l. 25–27), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 1, b. l. 28–32), liudytojo R. J. parodymai (t. 1, b. l. 33–34, t. 2, b. l. 34–35), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t. 1, b. l. 53–61), apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 64–66) ir kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nustato, kad K. J. padarė BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2012 m. lapkričio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Klaipėdoje, pasiūlė A. Ž. iš automobilio pagrobti garso aparatūrą. 2012 m. lapkričio 9 d., laikotarpiu nuo 2.22 val. iki 2.50 val. A. Ž., įsibrovusiam į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančiam E. Š., A. Ž. telefonu patardamas, kaip išimti garso aparatūrą, padėjo iš automobilio pagrobti 200 litų vertės MP3 grotuvą „Woice Craft“, 400 litų vertės žemų dažnių garso kolonėlę „Fusion“ su 150 litų vertės garso stiprintuvu „Pro-Plius V-1000 2 Channel“, priklausančius E. Š., kuriuos neteisėtai įgijo ir iki 2013 m. vasario 11 d. laikė savo automobilyje BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. J. sukurstydamas ir padėdamas bendrininkavo su A. Ž. pagrobiant nukentėjusiajam E. Š. priklausančio turto už 750 litų.

Taip pat kolegija nustato, kad A. Ž. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą iš saugyklos: 2012 m. lapkričio 9 d., laikotarpiu nuo 2.22 val. iki 2.50 val. K. J. pasiūlius ir duodant patarimus telefonu, A. Ž. įsibrovė į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė 200 litų vertės MP3 grotuvą „Woice Craft“, 400 litų vertės žemų dažnių garso kolonėlę „Fusion“ su 150 litų vertės garso stiprintuvu „Pro-Plius V-1000 2 Channel“, priklausančius E. Š.. Tokiu būdu A. Ž. pagrobė nukentėjusiajam E. Š. priklausančio turto už 750 litų, bendrininkaudamas su K. J..

Kartu kolegija pažymi, kad A. Ž. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2012 m. lapkričio 9 d. , laikotarpiu nuo 2.22 val. iki 2.50 val., K. J. pasiūlius ir duodant patarimus telefonu, A. Ž. sugadino automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausančio E. Š., priekinių keleivio durelių 100 litų vertės spynelę, vairuotojo durelių 100 litų vertės spynelę ir bagažinės 100 litų vertės spynelę. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas (2014 m. gruodžio 18 d. „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1481), kuriuo buvo pakeistas turto vertės išaiškinimas. Pagal šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi šiuo atveju nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (390 Lt) (112,95 Eur), bet neviršija 5 MGL (650 Lt) (188, 25 Eur) sumos. A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis sugadino 300 Lt vertės E. Š. priklausantį turtą. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti BK 190 straipsnio redakcija yra švelnesnė ir lengvina padėtį A. Ž., todėl turi būti taikoma A. Ž. padarytai nusikalstamai veikai, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. A. Ž. negali būti taikoma BK 190 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu, nes minėta redakcija yra griežtesnio pobūdžio, nei dabar galiojanti. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Atsakomybė kyla pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį, kai dalyko vertė yra iki 3 MGL dydžio (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d.). Taigi ši nuostata laikytina švelninančia A. Ž. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo A. Ž. nusikalstama veika dėl E. Š. priklausančio 300 Lt vertės turto sugadinimo nesiekia 3 MGL dydžio sumos, todėl ši veika atitinka ATPK 50 straipsnio sudėtį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. Ž. nepadarė veikos, kuri jam kaltinime kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, todėl dėl šios nusikalstamos veikos jis išteisinamas.

Pripažinus K. J. kaltu pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o A. Ž. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, spręstinas jiems skirtinų bausmių klausimas. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdama bausmę K. J. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. K. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į K. J. vaidmenį nusikalstamoje veikoje – jis sukurstė A. Ž. daryti nusikalstamą veiką bei padėjo jam padaryti šią nusikalstamą veiką, savo veiksmais paskatino nusikalsti A. Ž.. K. J. padarė apysunkį nusikaltimą, nors 2012 m. lapkričio 9 d. nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau 2014 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija mano, kad, atsižvelgus į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, K. J. skirtina šiek tiek švelnesnė bausmė nei BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Skirdama bausmę A. Ž. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. A. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, kad A. Ž. padarė apysunkį nusikaltimą , anksčiau teistas penkis kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys rodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ar keisti gyvenimo būdo. Todėl teisėjų kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. Ž. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis šiek tiek mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Lietuvos teismo ekspertizės centras, pateikdamas 2015 m. kovo 27 d. ekspertizės aktą Nr. 11-3135(14), nurodė, kad fonoskopinės ekspertizės atlikimo ir ekspertizės akto paruošimo vertė yra 4510,38 Eur (15573,44 Lt), kuriuos prokurorė prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos solidariai iš K. J. ir A. Ž. (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

K. J.pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. J. paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti galutinę bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laiką.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Ž. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ekspertizės akto paruošimo išlaidas – 4510,38 Eur (15573,44 Lt), ir priteisti solidariai iš nuteistųjų K. J. ir A. Ž. Lietuvos teismo ekspertizės centrui 4510,38 Eur (15573,44 Lt) (po 2255,19 (7786,72 Lt) Eur iš kiekvieno iš nuteistųjų) proceso išlaidų už fonoskopinės ekspertizės atlikimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: avalynės pėdsaką ant daktiloplokštelės, esantį voke, CD su nuotraukomis, esantį voke, CD su abonentiniais Nr. 864621284, Nr. 860846113, Nr. 86474855, Nr. 867253479 laikotarpiu nuo 201211-09 iki 2012-12-31, esantį voke, CG su užrašu „46113 Kopija Nr. 30-15-N-152K₃(13) Užd. Nr. 30-6-2349RN 2012-10-25 2012-3067K₂ BB 31-1-01658-12 Įrašas 2014-05-16 1/1“, CD su užrašu „21285 Kopija Nr. 30-15-N-150K₅(13) Užd. Nr. 30-6-2048RN 2012-10-25 2012-3067 BB 31-1-01658-12 Įrašas 2014-05-16 1/1“, CD su užrašu „ Kopija Nr. 30-15-N-150K₂(13) Užd. Nr. 30-6-2048 RN 30-6-2349 RN 2012.10.25 2012-3067 2012-3067K₂ BB 30-1-00352-12 31-1-01658-12 Įraš. 13.02.19“, CD su užrašu Nr. 30-15-D-14-28 2012-12-09 garso įrašas“, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.