- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-339-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02344-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 3.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.2Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) T. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė T. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. Č. 19 474 Eur ieškovės naudai bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-11-10 nutartimi nutarė parengiamąjį teismo posėdį byloje paskirti 2015-12-01.
A. V. Č. atstovas advokatas M. K. 2015-11-30 teismui pranešė, kad atsakovas V. Č. 2015-11-30 mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-3407-239/2015 pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaidų darbų trūkumams pašalinti priteisimo, nutraukė.
Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, konstatavo, kad šioje byloje ginčas yra neatsiejamai susijęs su atsakovo asmeniu, asmeniškai atsakovo atliktais veiksmais, įrodinėjimu, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, šios sutarties sąlygos buvo derinamos tik žodžiu. Teismas reikšminga laikė ir tai, kad byloje 2015-12-01 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas, atsakovo pozicija teismui yra visiškai nežinoma. Todėl teismas konstatavo, kad, pagal ginčo teisinius santykius, šioje byloje neleidžiamas teisių perėmimas, byla turi būti nutraukta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apeliantė (ieškovė) T. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-12-01 Trakų r. apylinkės teismo nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo bei perduoti klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis šiuo atveju dėl atsiliepimo pateikimo niekaip nesusiję su galimu jo teisių perėmimu procese. Atsakovas buvo informuotas apie procesą, turėjo atstovą pagal pavedimą, pateikė atsiliepimą, derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo. Taigi atsakovas buvo procesiškai aktyvus. Pažymėjo, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalauja iš atsakovo atlyginti išlaidas jo darbo trūkumams ištaisyti, iš esmės tai reikalavimas priteisti skolą. Apeliantės teigimu šiuo atveju materialiųjų teisių perėmimas yra įmanomas paveldėjimu. Paveldėjimas yra universalus teisių perėmimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, jie priima visą palikimą besąlygiškai. Apeliantės manymu, ją ir atsakovą siejęs santykis nėra neatskiriamai susijęs su atsakovo, kaip palikėjo, asmeniu, nes atsakovo prievolę, gali perimti atsakovo įpėdiniai. Teismas nepagrįstai sprendė, jog negalimas teisių perėmimas. Kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Teismas nutartimi turėjo bylą sustabdyti, o ne ją nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-12-01 nutartimi nutarė bylą nutraukti, konstatavęs, kad byloje negalimas teisių perėmimas.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje negalimas teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-12-01 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad civilinė byla negali būti nagrinėjama esant tik vienai proceso šaliai, todėl mirus vienai iš bylos šalių turi būti nustatyta, ar atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį yra leidžiamas teisių perėmimas, o teismui nustačius, kad teisių perėmimas yra galimas, teismas privalo nustatyti šalies teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. LR CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. LR CK 5.1 str. 2 d. numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1. str. 3 d.). Taigi sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimus atsakovui kildina iš rangos teisinių santykių, ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 19 474 Eur išlaidų jo darbo trūkumams pašalinti. Ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovui yra turtinio pobūdžio, susiję su ieškovės turtinių interesų gynimu ir atsakovo galima prievole, jeigu ji byloje bus įrodyta. Pažymėtina, jog dėl asmens teisių paveldėjimo sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. LR CK 5.1 str. 2 d. nustatyta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovo asmeniu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas.
Todėl iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju – mirus atsakovui V. Č., pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusio atsakovo procesinių teisių perėmimo pagal LR CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (LR CPK 163 str. ir kt.) taikymo.
Pažymėtina, kad LR CPK 163 str. 1 p. bei 166 str. 1 d. 1 p. reglamentuojama teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai miršta bylos šalimi buvęs fizinis asmuo, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Įvykus universaliam atsakovo teisių ir pareigų perėmimui materialiojoje teisėje, jo vietą materialiojoje (taigi ir proceso) teisėje užima įpėdiniai pagal testamentą arba įstatymą (LR CK 5.1 str.).
Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – 2016-02-25 2-ojo notarų biuro pažymą, jog po V. Č. mirties jo palikimą priėmė įpėdiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį CPK 293 str. 7 p. pagrindu nutraukė. Teismo nutartis naikintina, byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p. straipsniais, teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti, o civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.