Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2023 m. liepos 1 d. apie 13.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, koridoriuje, žodinio konflikto su savo šeimos nariu - sugyventine I. S. metu, tyčia rankos plaštaka stūmė ją į priekinę kūno pusę, dėl ko ji nugriuvau ant grindų ant dešinio šono, o jai gulint, viena ranka suėmė I. S. už kaklo ir jį suspaudė, o kitos rankos pirštus sukišo jai į burną, taip fiziškai smurtaudamas prieš I. S., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad I. S. yra jo sugyventinė. Jie nebuvo ir nėra susituokę, tačiau yra šeima, gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir buitį. Bendrų vaikų neturi. Jis turi keturis vaikus, kurių du yra pilnamečiai, o du - nepilnamečiai, tačiau su juo vaikai negyvena. I. S. turi du vaikus - sūnų ir dukrą, kurie yra nepilnamečiai ir gyvena kartu su jais. Pastaruoju metu gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jo ir I. S. santykiai visumoje geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna nesutarimų, konfliktinių situacijų. Rimtų konfliktų, dėl kurių būtų reikėję specialiųjų tarnybų pagalbos, iki 2023 m. liepos 1 d. nebuvo. 2023 m. liepos 1 d. namuose minėtu adresu buvo trise: jis, I. S. ir jos trimetė dukra. Jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo apgirtęs. Apie 12.00 val. jis nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, nusipirko degtinės ir grįžęs namo, buto virtuvėje, vienas gėrė alkoholį. I. S. buvo blaivi. Ji jam papriekaištavo, kad vienas namuose geria alkoholį, liepė jam išeiti iš buto. Jis pyko ant jos, pasakė keletą įžeidžiančių žodžių, po ko I. S. paėmė jo gertą degtinės butelį ir jį numetė į koridorių, nustūmė jam nuo lūpų stikliuką. Nors prieš jį fizinio smurto I. S. nenaudojo, jo nemušė, tačiau jo atžvilgiu ji elgėsi gana įžūliai, todėl jis užpyko ant jos ir nesusivaldė. Tęsiantis žodiniam konfliktui, buto koridoriuje rankos plaštaka vieną kartą pastūmė I. S., stovėjusią į jį pasisukus priekiu, dėl ko ši nukrito ant grindų, kiek pamena, ant šono. Tada ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, todėl, jai gulint, jis tyčia, viena ranka suėmė jai už kaklo ir jį suspaudė, o kitos rankos plaštaka stengėsi apglėbti jos burną, bet ji tuo metu šaukė, muistėsi, todėl taip gavosi, kad rankos pirštus jis sukišo jai į burną. Jis visiškai pripažįsta, kad jo veiksmai prieš I. S. nusikalstami, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Jis matė ant jos veido įbrėžimą, kuris, neneigs, yra jo veiksmų padarinys. Dėl įvykio jis apgailestauja. Įvykio metu, kaip minėjo, buvau išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo apsvaigęs ir ši aplinkybė neturėjo įtakos jo veiksmams. Taip pasielgė spontaniškai, išprovokuotas pačios I. S. nepagarbaus elgesio prieš jį. Dėl to, ką padarė, jis nuoširdžiai gailisi. Su I. S. susitaikė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Nepaisant to, šis įvykis paveikė ir jų tarpusavio santykius, todėl bendru sutarimu nusprendė bent jau laikinai pagyventi atskirai - ji liko gyventi mintame bute, jis išsikraustė pas savo giminaitį ir šiuo metu gyvena pas savo seserį I. K. jos nuomojamame name. Kadangi su I. S. susitaikė, jis jai jokios grėsmės nekelia. Atkreipia dėmesį, kad pilnai pripažįsta nusikaltęs ir dėl savo įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad pasielgė blogai ir savo veiksmus vertina kritiškai. Nenori nusikalsti ir daugiau nenusikals. Su I. S. šiuo metu gyvena atskirai, todėl prašo į teismą dėl jų gyvenimo skyrium nesikreipti. Jis yra teistas, tačiau jau senai. Vieną kartą yra teistas ir dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo artimoje aplinkoje, bet prieš kitą asmenį. Kitos jo įvykdytos nusikalstamos veikos - turtinio pobūdžio. Jis sutinka ir nori, kad procesas būtų baigtas supaprastinta forma, netiriant įrodymų. Savo kaltę dėl nusikaltimo prieš I. S. pripažįsta pilnai, ji akivaizdi. Neprieštarautų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nors yra teistas, tačiau jau ilgą laiką vedė socialiai teisingą gyvenimo būdą ir nenusikalto. Jis vykdo individualią veiklą, atlieka statybos ir vidaus apdailos darbus ir gauna nuolatines pajamas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į šias aplinkybes ir neskirtų jam bausmės, susijusios su įkalinimu

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja paklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad D. K. yra jos sugyventinis. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau yra šeima - gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų finansinis biudžetas bendras, juos sieja intymus ryšys. Pastaruoju metu gyveno jai asmeniškai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Teisiškai butas yra vieno kambario, tačiau padaryta pertvarka ir dabar bute - du kambariai. Bendrų vaikų neturi. Ji turi du vaikus iš santykių su kitu vyru, o D. K., kiek jai žinoma, turi penkis vaikus. Visumoje jos ir D. K. tarpusavio santykiai yra tikrai geri, sutaria puikiai, anksčiau jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. Alkoholiu nei ji, nei jis nepiktnaudžiauja. 2023 m. liepos 1 d., šeštadienį, nuo ryto ji buvo namuose, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Namuose buvo ir jos trimetė dukra. Ji buvo blaivi. Namuose taip pat buvo ir jos sugyventinis D. K.. Iš vakaro jis gėrė alkoholį, todėl ryte buvo prastos nuotaikos, pagiringas. Apie 12.00 val. jis išėjo į parduotuvę ir parsinešė 0,35 talpos butelį degtinės. Grįžęs į namus, jis virtuvėje pradėjo gerti alkoholį. Tuo metu jos dukra N. Š. buvo kambaryje, žiūrėjo filmukus, kambario durys buvo uždarytos. Gerdamas alkoholį, D. K. vadino ją įžeidžiančiais žodžiais. Tada ji pasakė, kad jis namuose negers, paprašė jo išeiti, jeigu jis ją įžeidinėja, tačiau jis tęsė įžeidinėjimus. Tada ji paėmė D. K. pirktą alkoholio butelį ir numetė jį į koridorių prie buto išėjimo į laiptinę durų. Tada dar kartą pasakė, kad jis eitų iš namų ir alkoholį gertų, kur nori. Tada D. K. dar bandė išgerti stikliuke likusį alkoholį, o ji ranka nustūmė tą stikliuką, laikomą jo rankoje, toliau nuo jo burnos, tokiu būdu neleisdama jam gerti alkoholio. Matė, kad D. K. supyko. Tai buvo akivaizdu. Tada ji atsitraukė atokiau. Virtuvės ir koridoriaus erdvė - bendra, durų ir pertvarų nėra, todėl ji atsidūrė koridoriuje. Tada D. K., būdamas įpykęs ant jos, iš virtuvės atėjo į koridorių ir tyčia prieš ją smurtavo fiziškai. Jis ranka, kuria – ji neatsimena, plaštaka stūmė ją jai stovint į jį priekiu, t. y. į priekinę jos kūno pusę, kur konkrečiai - nepamena, dėl ko ji nugriuvo ant dešinio šono, o jis priėjo prie jos, gulinčios ant grindų. Ji pasakė, kad iškvies policiją, po ko D. K. tyčia viena ranka suėmė jai už kaklo ir suspaudė, o kitos rankos pirštus sukišo jai į burną. Kuria ranka jis suėmė jai už kaklo, kurios rankos pirštus kišo jai į burną - nepamena. Viskas vyko labai greitai, spontaniškai, ji išsigando, todėl detalių nepamena. Juto stiprų fizinį skausmą, jai trūko oro, stengėsi ištrūkti ir tuo pačiu šaukė, kad jis ją paleistų. Tada jis atsitraukė, atsistojo ir išėjo. Ji pamatė, kad ant jos viršutinės lūpos - įdrėskimas. Prieš D. K. smurtą prieš ją to įdrėskimo ant jos viršutinės lūpos nebuvo, tai - jo veiksmų padarinys, greičiausiai atsiradęs tuo metu, kai jis kišo jai į burną savo rankos pirštus. Kai jis išėjo, ji nurimo. Nors tebejautė skausmą, tačiau namuose buvo mažametė dukra. Įvykio metu ši iš kambario neišėjo, paties įvykio nematė, todėl ji nenorėjo, kad ši apie tai sužinotų, pastarajai nieko nesakė, nesiskundė, į medikus ir policiją iš karto nesikreipė. Kad mergaitei būtų saugiau, ji pasiėmė šią ir išvažiavo pas savo mamą D. S.. Mamai sakė apie konfliktą su sugyventiniu, tačiau aplinkybių nedetalizavo - nejauku apie vyro smurtą prieš save kalbėti su savo mama. Dukrą paliko pasisvečiuoti pas mamą, o pati grįžo namo, kur netrukus, apie 17.00 val. grįžo ir jos sugyventinis D. K.. Jis iš laiptinėje esančios nulinės patalpos, kuri yra nerakinama, dažnai vadinama tiesiog rūsiu, pradėjo nešti prie konteinerio daiktus. Tuos daiktus ji ir D. K. bendrai įsigijo jos buto remontui. Nešdamas daiktus, D. K. burbėjo, sakė, kad tie daiktai ne tik jos, bet ir jo, dėl to jis taip pat turi teisę spręsti, kas su jais bus, neva jis juos išmes. Tačiau jis jų nemetė, dėjo prie konteinerio. Matė, kad bręsta nauja konfliktinė situacija, todėl nieko nelaukdama paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tačiau, kol jie atvyko, D. K. pasišalino. Ant jos viršutinės lūpos matėsi ,,šviežia“ žaizda, todėl pareigūnai klausė, kaip ši atsirado ir ji papasakojo, kas vyko konflikto apie 13.00 val. metu. Jai siūlė iškviesti medicinos pagalbą. Juto fizinį skausmą, buvo žaizda ant lūpos, tačiau ji žinojo, kad į medikus gali kreiptis bet kuriuo metu, skausmą gali malšinti vaistais, todėl skubios medikų pagalbos atsisakė. Po įvykio į medikus nesikreipė, joks gydymas jai nebuvo paskirtas. Per kelias dienas skausmas praėjo, žaizda lūpoje užgijo. Į teismo medikus savo iniciatyva nesikreipė. Jai paaiškintas tikslingumas nuvykti pas teismo medikus, tačiau šiuo metu ant jos kūno sužalojimo žymės nėra, žaizda užgijo, todėl kreiptis teismo medicininiam tyrimui ji atsisako. Žino, kad įdrėskimą jos lūpoje savo dokumentuose ir ją fotografuodami užfiksavo policijos pareigūnai. Po savaitgalio, kai išsiblaivė, D. K. atėjo pas ją, jos atsiprašė. Nors jai skaudu, kad jis taip pasielgė, laiko jo veiksmus prieš ją neteisėtais ir nusikalstamais, tačiau jam atleido, nes nenori, kad įtampa ir konfliktinė situacija tarp jų užsitęstų. Vis dėl to, po konflikto, bent jau kol kas, nusprendė pagyventi atskirai - ji liko gyventi savo bute, o jis išsikraustė pas savo giminaitį. Kadangi šiuo metu gyvena atskirai, D. K. dėl konflikto gailisi, savo kaltę dėl įvykio pripažįsta pilnai, grėsmės ji nejaučia ir prašo dėl jo gyvenimo skyrium nuo jos į teismą nesikreipti. Kadangi D. K. dėl įvykio apgailestauja, tiki, kad savo veiksmus prieš ją vertina kritiškai ir daugiau nenusikals, todėl prašo sprendžiant bausmės jam skyrimo klausimą, paskirti su įkalinimu ar laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ji mano, kad laisvės apribojimo bausmė, nustatant jam įpareigojimą išklausyti smurtinį elgesį keičiantį kursą, jam būtų pakankama. Dėl D. K. veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, ši teisė jai suprantama, tačiau jau dabar yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei vėliau ji nereikš. Pretenzijų D. K. neturi.

Policijos registruojamų įvykių registro informacijoje apie įvykį ROIK 0123000379524 užfiksuota, kad pareiškėja I. S. pranešė, jog dabar, (duomenys neskelbtini), Kaunas, pranešėjos sugyventinis iš rūsio neša pranešėjos daiktus ir deda prie šiukšlių konteinerio. Konflikto nėra. Nepilnamečių šiuo metu nėra, GMP atsisako. Vyras yra netoliese. Pranešėja pareigūnų laukia prie laiptinės. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. liepos 1 d. 17.06 val.

2023 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime ,,dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023 m. liepos 1 d. Kauno apskrities VPK RV buvo gautas Kauno apskrities VPK RV tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 17.00 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasitiko pranešėja I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, koridoriuje, žodinio konflikto metu tarp jos ir sugyventinio D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam bandė išmušti iš rankų alkoholio butelį, dėl ko pastarasis supykęs ją pastūmė ir ji parkrito ant grindų, tuomet pastarasis ją tyčia suėmęs rankomis už kaklo pradėjo smaugti ir kišo pirštus į burną, taip neleisdamas jai kvėpuoti. Konflikto metu I. S. veide buvo padarytas nubrozdinimas, įdrėskimas, kuris buvo užfiksuotas tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. D. K. nesulaikytas, po įvykio pasišalino.

2023 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime ,,dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo „nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir jų vieta: įdrėskimas veide. Smurtu įtariamas asmuo – D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Gauti duomenys: apie 17.00 val. atvykus adresu A. J. pr. 23, Kaunas, prie namo pastebėta stovinti pranešėja I. S., kuri paaiškino, jog jos neblaivus sugyventinis D. K., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie pusę metų, iš namo rūsio nešė jos asmeninius daiktus ir dėjo prie šiukšlių konteinerio. Iki atvykstant, D. K. iš įvykio pasišalino. Moteris taip pat aiškino, jog prieš šį jos pranešimą dienos metu, 2023 m. liepos 1 d. apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jo sugyventinio vyko žodinis konfliktas dėl vyro pastovaus alkoholio vartojimo. Konflikto metu moteris bandė iš D. K. išmušti alkoholio butelį, dėl ko pastarasis supykęs buto koridoriuje moterį pastūmė, ši parkrito ir tuomet, būnant abiem ant grindų, D. K. pradėjo tyčia rankomis I. S. smaugti, kišti pirštus į burną, taip neleisdamas jai kvėpuoti. I. S. tuo metu į policiją neskambino, kadangi sugyventiniui atleido, tačiau, kai grįžo ir ėmė imti daiktus, ji kreipėsi į policiją. Kartu su D. K. I. S. bendrų vaikų neturi. Konflikto metu bute taip pat dar buvo, tačiau konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jiems atvykus, mergaitės bute nebuvo, kadangi pastaroji, I. S. teigimu, yra nuvežta į sodybą pas senelius. Taip pat I. S. teigė, jog turi dar vieną vaiką - T. R., (duomenys neskelbtini) m., kuris konflikto metu įvykio vietoje nebuvo, kadangi pastarasis jau buvo pas senelius sodyboje. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus I. S. blaivumą, nustatyta, jog moteris yra blaivi. Informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga. D. K. įvykio vietoje nebuvo, kadangi pastarasis buvo pasišalinęs. Filmuota kūno kamera.

2023 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 1 d. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0123000379524 bei siekiant užfiksuoti galimo smurto artimoje aplinkoje faktą, buvo padarytos I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., patirtų sužalojimų fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-07-02 įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Įsakymas). Pareiškimas negautas. I. S. apklausta liudytojo apklausos protokolu. Alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, jog I. S. blaivi. Prie tarnybinio pranešimo pridedamos nuotraukos.

2023 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. K. smurtavo savo sugyventinės I. S. atžvilgiu, t. y. 2023 m. liepos 1 d. apie 13.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, koridoriuje, žodinio konflikto su savo šeimos nariu - sugyventine I. S. metu, tyčia rankos plaštaka stūmė ją į priekinę kūno pusę, dėl ko ji nugriuvau ant grindų ant dešinio šono, o jai gulint, viena ranka suėmė I. S. už kaklo ir jį suspaudė, o kitos rankos pirštus sukišo jai į burną, taip fiziškai smurtaudamas prieš I. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties kaltinamojo D. K. parodymais, nukentėjusiosios I. S. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis D. K. smurtinius veiksmus savo sugyventinės I. S. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą. Tyčia ranka ją pastumdamas, dėl ko ji nugriuvo, o jai gulint, viena ranka suėmęs jai už kaklo ir jį suspausdamas, o kitos rankos pirštus kišdamas jai į burną, kaltinamasis D. K. neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą arba ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Nukentėjusioji I. S. yra kaltinamojo D. K. sugyventinė, su kuria kartu gyvena, todėl jie laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis baustinas.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis D. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo trukme bei įpareigojimais.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį baigta nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo D. K. asmenybė, o būtent tai, kad jis laikomas neteistu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas. Kaltinamasis D. K. vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo savo gyvenamojoje vietoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį D. K. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam D. K. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį D. K. tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajam D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti, kad D. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.