Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki įkalinimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 20 kartų, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 32 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 90 parų arešto bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK178 straipsnio 5 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu atlieka bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), karfentanilis priskiriamas narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas).

16. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju turi būti tikslinamos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, o būtent šalinama aplinkybė dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo draudžiamas medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-138-489/2022 ir kt.). Tokių medžiagų įgijimas negali būti preziumuojamas vadovaujantis vien nustatytu jų laikymo faktu, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vadovaujantis vien kaltinamojo prisipažinimu, nenustačius kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų. Šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. Z. inkriminuotą draudžiamų medžiagų įgijimo faktą. Kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios draudžiamų medžiagų įgijimu, nėra pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma, iš esmės jos nustatytos tik iš kaltinamojo parodymų, kurių nėra galimybės patikrinti, ir preziumuojamos vadovaujantis nustatytu jų radimo pas kaltinamąjį faktu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai įrodančių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes – laiką, vietą, būdą, šaltinį ir kitas aplinkybes, vien kaltinamojo parodymų nagrinėjamu atveju nepakanka. Pašalinus vieną V. Z. inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinių medžiagų įgijimą), jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia, nes narkotinių medžiagų laikymas yra neginčijamai įrodytas.

17. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. Z. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – 0,00091 g karfentanilio. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau tikslių įvykio aplinkybių negalėjo prisiminti, nes, kaip pats nurodė, buvo stipriai apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Visgi V. Z. nurodė, kad įvykio dieną buvo prie kaltinime nurodyto namo, policijos pareigūnai jo kojinėje rado nustatytą kiekį narkotinės medžiagos, kurią būtų suvartojęs per dieną. Be paties kaltinamojo prisipažinimo V. Z. kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu ir asmens kratos, apžiūros bei įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad 0,00091 g karfentanilio, supakuotus į 25 vnt. folijos lankstinukų ir į juodą plastikinį paketą, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje policijos pareigūnai, atvykę pagal gautą pranešimą, rado V. Z. dešinės kojos kojinėje, o pastarasis tuo metu buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, specialisto išvada patvirtina rastos medžiagos rūšį ir jos kiekį. Taigi paminėti įrodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis V. Z., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,00091 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

18. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų laikymo – nurodė, kad tuo metu beveik kiekvieną vartodavo narkotines medžiagas ir rasto kiekio jam būtų pakakę vienai dienai, įvykio dieną paimtame jo šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolito), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolito), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, narkotines medžiagas slėpė savo kojinėje, teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. Z. suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

19. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Z. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Asmuo veikė tiesiogine tyčia. Dėl šios nusikalstamos veikos turtinė žala nepadaryta. Iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo kaltinamasis V. Z. buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 19 kartų, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po veikos padarymo priimtas dar vienas apkaltinamasis teismo procesinis sprendimas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Per pastaruosius vienerius metus jis eilę kartų (Administracinių nusižengimų registro išrašas sudaro 39 lapus) baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Bylos duomenimis, veikos padarymo metu V. Z. buvo paskelbta paieška. Kaltinamasis yra vidurinio išsilavinimo, nedirba, oficialiai dirbo iki 2024 m. spalio 31 d., jis yra nevedęs. Kaltinamojo teigimu, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, iš bylos duomenų matyti, kad jam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, tačiau būdamas laisvėje kaltinamasis šios problemos efektyviai nesprendė ir pakankamai pastangų gydymuisi nuo priklausomybės nedėjo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kaltinamasis nuolat daro nusikalstamas veikas (taip pat ir administracinius nusižengimus), nors ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, jam įprasto neteisėto gyvenimo būdo nekeičia, išvadų nedaro ir vėl nusikalsta. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindas V. Z. pripažinti recidyvistu, kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. V. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką vien formalus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra pakankamas pagrindas pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tam būtina, kad asmuo ne tik pripažintų kaltę, bet ir parodytų nuoširdų gailestį bei sąmoningą požiūrį į savo veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino formaliai, neišreiškė gailesčio ir savo elgesiu neparodė kritinio santykio su padaryta veika (teisme nurodė, kad savo elgesį vertina nelabai gerai, reikia gydytis ir tiek), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti minėtą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia. Taigi manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti V. Z. skyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. Z. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

21. Teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą V. Z. yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu (2025 m. birželio 26 d.), yra padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl paskirtos bausmės turi bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi yra subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu V. Z. paskirtos bausmės, todėl nagrinėjamu atveju bus bendrinama šia nutartimi jam paskirta bausmė. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirtos bausmės (1 metų 20 dienų laisvės atėmimo) pridedant dalį švelnesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesius laisvės atėmimo), paskiriant V. Z. galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgiant į teismo nuosprendžio 20 punkte aptartas aplinkybes. Į skirtinos galutinės bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį bei šiuo teismo procesiniu sprendimu įskaityti laikotarpiai.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

22. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 16 d. pažyma Nr. APD-2026-03051 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 237,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį V. Z. ginant advokatui Rimantui Aliukoniui.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

24. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. Z. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirtas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, taigi be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

25. Kaltinamasis V. Z. ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, nėra duomenų apie jo gaunamas kokias nors pajamas ar turimą turtą, dėl to akivaizdu, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Asmuo teisiamojo posėdžio metu patvirtino neturintis galimybių atlyginti išlaidų už advokato paslaugas, šių išlaidų nepriteisti prašė ir jo gynėjas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. Z. netenkinamas.

VI. Kiti klausimai

26. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas V. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 26 d. 18.10 val. iki 2025 m. birželio 27 d. 12.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) likę rusvos spalvos milteliai (bendras kiekis – 0,785 g, grynosios narkotinės medžiagos kiekis – 0,00078 g), supakuoti į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir kartu su pirminėmis pakuotėmis supakuoti į voką Nr. A048604, perduoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) 2 vnt. vokų su laikmenomis, prisegti prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. (V.) Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir V. (V.) Z. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. (V.) Z. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. (V.) Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 26 d. 18.10 val. iki 2025 m. birželio 27 d. 12.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. (V.) Z. pripažinti recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. (V.) Z. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) likusius rusvos spalvos miltelius (bendras kiekis 0,785 g, grynosios narkotinės medžiagos kiekis 0,00078 g), supakuotus į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir kartu su pirminėmis pakuotėmis supakuotus į voką Nr. A048604, perduotus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) 2 vnt. vokų su laikmenomis, prisegtus prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.