Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-14 · Civilinė byla Nr. e2-1076-464/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
e2-1076-464/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02423-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
A. K., I. K.
Atsakovas
A. G., K. G.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1076-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02423-2014-3. Procesinio sprendimo kategorija 110.3.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-883-524/2015 pagal ieškovų A. K. ir I. K. ieškinį atsakovams A. G. ir K. G. dėl skolos priteisimo buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla (ši civilinė byla pagal teismingumą šiam teismui perduota nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi) pagal ieškovų A. K. ir I. K. ieškinį atsakovams A. G. ir K. G. dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš A. G. 170 600,00 Lt (49 409 EUR) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš K. G. – 44 200,00 Lt (12 801 EUR) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovui A. G. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, skolininkui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 170 600,00 Lt (49 409 EUR), areštuoti K. G. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, jam priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 44 200,00 Lt (12 801 EUR) sumos.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovų A. G. ir K. G. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) panaikino areštą atsakovui K. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir areštavo atsakovui K. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 2) panaikino areštą atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir paliko galioti areštą atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini); 3) įpareigojo atsakovą A. G. per 3 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 2 781 EUR sumą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą ir pateikti įrodymus teismui apie atliktą įmoką.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. 2015 m. sausio 29 d. pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas areštuoti jam priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui (duomenys neskelbtini), be to, grąžinti jo įmokėtą 2 781 EUR įmoką.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi šio A. G. prašymo netenkino.

Atsakovas A. G. 2015 m. kovo 31 d. pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinti areštą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir areštuoti kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti A. G. per 3 darbo dienas įnešti 928 EUR sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad atsakovai vykdo veiklą, susijusią su prekyba žemės sklypais ir gyvenamųjų namų statyba. Pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį reikalinga realizuoti areštuotą atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovo A. G. prašymą tenkino: 1) pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo A. G. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi, ir panaikino areštą atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tačiau areštuoti atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) atsakovo K. G. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti nepakeistas; 3) įpareigojo atsakovą A. G. per 3 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos sumokėti 928 EUR sumą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, kad atsakovo A. G. prašomo areštuoti kito turto vertės pakanka jam ieškovo reiškiamų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo institutu siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17 str., 146 str.), o spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi siekti optimalaus ieškovų ir atsakovų interesų suderinamumo, nesuteikti nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (CPK 146 str. 1 d.), vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 24 400 EUR. Pagal 2015 m. kovo 12 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą šio sklypo vertė - 45 700 EUR. Įvertinęs pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos turinį, taikytus turto vertinimo metodus bei turto vertintojo kvalifikaciją, teismas nenustatė pagrindo abejoti šioje ataskaitoje nurodyta turto, kuriam nėra taikomi kiti apribojimai, rinkos verte. Atsakovas A. G., kuriam reiškiamas 170 600 Lt (49 409 EUR) reikalavimas, į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs 2 781 EUR sumą bei sutinka papildomai įmokėti 928 EUR sumą, to pakanka užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir A. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Skundžiama nutartimi areštuoto turto gali nepakakti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Išieškant iš įkeisto turto pirmose varžytynėse jis pardavinėjamas už 80 procentų rinkos vertės (CPK 718 str.), o ši vertė kartu su į teismo depozitą įmokėtomis lėšomis nesiekia ieškiniu A. G. pareikšto reikalavimo sumos.

2. Abejotina sklypo (duomenys neskelbtini) vertinimo išvada. Teismas be pagrindo ja pasitikėjo. Pirma, ji (45 700 EUR) yra ženkliai didesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę sklypo rinkos vertę - 24 400 EUR. Antra, panašūs sklypai varžytynėse parduodami už aiškiai mažesnę kainą. Tą pavirtina vieša informacija apie elektronines varžytynes. Trečia, sklypo vertė nustatyta lyginamuoju metodu, t. y. pagal įprastinius sandorius, o ne įvykusius iš turto išieškant priverstine tvarka. Kadangi atsakovas geruoju teismo sprendimo gali nevykdyti, reikėtų priverstine tvarka išieškoti iš areštuoto turto, todėl atsižvelgtina į kainą, gaunamą realizuojant turtą priverstine tvarka. Ketvirta, kaina nustatyta palyginus netapačių sklypų kainas (skiriasi plotai, privažiavimo danga, nėra duomenų apie sklypuose buvusias komunikacijas). Penkta, ataskaita yra 2015 metų, tačiau vertė nustatyta pagal 2012 metų gruodžio, 2013 metų balandį ir rugsėjį parduotų sklypų kainą.

3. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas pačių atsakovų 2014 m. gruodžio 16 d. prašymu, o vėliau pats A. G. pradėjo siekti arešto šiam sklypui panaikinimo, nurodydamas, kad jį įsipareigojo parduoti dar 2014 m. rugpjūčio 5 d. preliminaria sutartimi, todėl nesąžiningai gali siekti perleisti vienintelį turimą vertingą turtą.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, siekia atsakovams sukelti nuostolius. A. G. 2014 m. rugpjūčio 5 d. preliminaria sutartimi yra įsipareigojęs sklypą (duomenys neskelbtini) parduoti iki 2015 m. kovo 6 d., todėl ėmėsi veiksmų šią sutartį įvykdyti, tačiau teismas netenkino prašymo pakeisti sklypo areštą kito turto (automobilio) areštu, vėliau netenkino prašymo užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai pakeitė arešto objektą.

2. Dėl ankstesnės analogiškos to paties vertintojo turto vertinimo ataskaitos (dėl ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) ieškovai neturėjo pastabų, o dabar analogišką vertintojo ataskaitą jau dėl kito sklypo (duomenys neskelbtini) ginčija, siekdami sukelti atsakovui kuo daugiau nepatogumų.

3. Negalima areštuoti didesnės vertės turto, nei ieškiniu reikalaujama priteisti suma, ypač kol dar net nežinoma, ar ieškinys bus patenkintas. Argumentai, kad priverstine tvarka parduodamas sklypas yra pardavinėjamas už mažesnę, nei rinkos vertė, kainą, nereikšmingi. Pirma, jie grindžiami tik prielaidomis, kad sklypą reikės realizuoti priverstine tvarka, antra, net ir priverstine tvarka parduodamas sklypas gali būti parduotas už rinkos kainą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pakeistas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės objektas – vietoje vieno atsakovui A. G. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) jo paties prašymu areštuotas kitas sklypas (duomenys neskelbtini). Kadangi pastarojo sklypo rinkos vertė (45 700 EUR), nustatyta turto vertintojų, yra mažesnė nei atsakovui A. G. ieškiniu pareikštas reikalavimas (170 600 Lt, atitikmuo - 49 409 EUR), A. G. skundžiama nutartimi įpareigotas trūkstamą sumą (928 EUR) įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu skundžiama nutartimi areštuoto turto - sklypo vertė, nustatyta vertintojų, kartu su į teismo depozitinę sąskaitą A. G. jau įmokėta suma (2 781 EUR) ir skundžiamos nutarties pagrindu įmokėtina suma ( 928 EUR) atitinka A. G. ieškiniu pareikšto reikalavimo sumą (49 409 EUR).

Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių - asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos. Todėl teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), nevaržyti atsakovų daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Kaip ir viso proceso metu, taip ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi siekti subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą, nesuabsoliutinti vienos iš šalių interesų kitos šalies teisėtų interesų sąskaita. Viena iš priemonių subalansuoti proceso dalyvių interesų apsaugą yra galimybė suinteresuoto asmens prašymu pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.) ar netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.). Taip atsakovui suteikiama galimybė pasiūlyti jam priimtiniausią ieškovo interesų užtikrinimo būdą. Atsakovo interesus užtikrina ir ekonomiškumo principas, pagal kurį bendra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma (atsakovo suvaržymų mastas) iš esmės nebūtų didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovo, siekiančio užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, teisėti interesai nėra pažeidžiami, jeigu pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra pakankamas teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl atskirojo skundo išnagrinėjimui teismas turi pasisakyti, ar skundžiama nutartimi pakeistus laikinąsias apsaugos priemones dėl pasikeitusio arešto objekto nesumažėjo ir tebėra pakankamas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Nagrinėjamos bylos atveju skundžiama ir anksčiau priimtomis teismų nutartimis apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas dviem būdais, t. y. atsakovo A. G. konkretaus turto (žemės sklypo) areštu bei trūkstamos sumos įmokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą. Vadovaujantis skundžiama nutartimi areštuoto A. G. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) vertės, kuri nustatyta turto vertintojų, ir į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtų bei skundžiamos nutarties pagrindu sumokėtinų lėšų bendra suma atitinka A. G. ieškovų pareikštą reikalavimą, tačiau apeliantas abejoja šio sklypo (duomenys neskelbtini) vertės, nustatytos vertintojų, pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi teisinių prielaidų abejoti kompetentingų turto vertintojų atliktu ginčo žemės sklypo įvertinimu, pagal kurį šio sklypo vertė yra 45 700 EUR. Apeliantas, išdėstydamas savo nesutikimą dėl šio sklypo vertinimo, savo abejonių nepagrindžia nustatytą žemės sklypo vertę paneigiančiais duomenimis. Apelianto pateikti duomenys ir įrodymai apie įvykusias kelių sklypų varžytynes, pirma, fragmentiški (pasirinkti vos keli sklypai ir neaišku, ar jie atspindi kainų vidurkį), antra, parduoti sklypai nėra identiški (visi sklypai yra kitoje vietovėje, vienas iš sklypų yra kitos, t. y. žemės ūkio paskirties), kas neabejotinai turi įtakos tiek sklypų panaudojimo galimybėms, tiek jų rinkos vertei bei pardavimo kainai. Kitų įrodymų, galinčių paneigti vertintojo išvadą dėl sklypo (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, apelianto iniciatyva atlikto alternatyvaus šio konkretaus sklypo vertės nustatymo dokumento, nepateikta, todėl vertintojo išvados teisingumo prezumpcija nepaneigta (CPK 12 str., 178 str.). Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat nepaneigia aptariamos vertinimo išvados teisingumo. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad vertintojo nustatyta sklypo vertė yra tikslesnė ir paneigia masinio vertinimo būdu nustatytą, Nekilnojamojo turto registre nurodytą nekilnojamojo turto objekto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712-236/2015).

Atmestini ir apelianto skundo argumentai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl jų masto turi būti sprendžiama pagal areštuojamo nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo kainas, o ne pagal rinkos kainas. Tokia jo pozicija neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.), suabsoliutina tik vienos šalies – ieškovo interesus ir yra grindžiama įrodymais nepagrįsta prielaida, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus vykdomas ne gera valia atsakovui atsiskaitant ar vykdant teismo sprendimą iš areštuoto turto vertės, bet priverstinio vykdymo būdu parduodant areštuotą turtą už pradinę kainą (CPK 718 str.). Apelianto pateikti duomenys apie vykusias varžytynes šiuos skundo argumentus taip pat paneigia, kadangi rodo, jog sklypai buvo parduoti už didesnę nei pradinė pardavimo kainą (vienas iš sklypų parduotas už daugiau nei dvigubai didesnę nei pradinė pardavimo kaina). Vadinasi, net ir priverstinio vykdymo būdu realizuojant areštuotą turtą labiau tikėtina už jį gauti didesnę nei pradinė pardavimo iš varžytynių kainą.

Galiausiai pažymėtina, kad atsakovas A. G. užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir statyba. Tą patvirtina tiek proceso eiga (A. G. kelis kartus prašė keisti vieno sklypo areštą į kito tam, kad areštuotą sklypą galėtų parduoti), tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pagal viešus aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), atsakovui A. G. šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi areštuotą sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 2015 m. kovo 20 d., t. y. jau po to, kai Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikė jam laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų ribose, o nuo 2007 metų yra įsigijęs ir perleidęs dar penkis žemės sklypus, kuriuose vykdė statybas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. G. vykdo veiklą tokiu būdu, kad perka sklypą, jame vykdo statybos darbus ir vėliau tą sklypą perleidžia bei perka kitą, kuriame taip pat iki pardavimo vykdo statybą. Veiklos pobūdis lemia, kad turimo nekilnojamojo turto (sklypų ir jame pradėtų statybų) sudėtis bei vertė nuolat keičiasi, o turto arešto objekto pakeitimas (vieno sklypo arešto pakeitimas į kito) yra būtinas tam, kad nebūtų sutrikdoma A. G. veikla.

Pirmiau konstatavus, kad skundžiama nutartimi areštuoto turto vertės pakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pripažintina, kad apelianto teisių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia. Tuo tarpu jos panaikinimas galėtų sutrikdyti atsakovo A. G. veiklą, iš kurios jis gauna pajamas, taip pat sutrukdytų vykdyti įsipareigojimus, tarp jų ir preliminarią 2014 m. rugpjūčio 5 d. sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame statomo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. Net jeigu skundžiama nutartimi areštuoto A. G. turto, jį realizavus, nepakaktų pilnai įvykdyti apeliantui palankų teismo sprendimą, atsakovo A. G. vykdoma veikla, iš kurios jis gauna pajamas, užtikrintų galimybę likusią priteistą sumą sumokėti iš kito turimo turto ar pajamų. Tokioje faktinėje situacijoje, siekiant išlaikyti proceso dalyvių interesų balansą ir nevaržyti atsakovo A. G. daugiau nei būtina, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą, pagrįstą bei tinkamai motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė