Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir J. R., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas po atsakovo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo priėmimo registro tvarkytojui nepateikė viešojo administravimo subjekto sprendimo, patvirtinančio prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumą, o pateikta Dūkštų seniūno 2008 m. kovo 13 d. pažyma Nr. P10-41 pastatų statybos teisėtumo fakto nepatvirtina, kadangi joje nurodyta, kad, pagal ūkinės knygos įrašus, pastatų savininkas yra J. B. Dėl to pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ nuostatos ir nėra teisinio pagrindo jį laikyti šių pastatų savininku. Pažymėjo, kad minėtame Vyriausybės nutarime aiškiai nurodoma, kad įrašai apie pastatus ūkinėse knygose buvo atliekami tik tiems asmenims, kurie juos įsigijo ar pastatė iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, (toliau – ir Instrukcija). Akcentavo, jog pareiškėjas, pagal minėtas pirkimo-pardavimo sutartį bei seniūno pažymą, nėra nei šių pastatų statytojas, nei jų įgijėjas sandorio pagrindu. Todėl Vilniaus filialio 2008 m. vasario 19 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra pagrįstas.

Nukreipė į Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu (2008 m. kovo 11 d. prašymas buvo papildytas tam tikrais dokumentais) įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikė Dūkštų seniūno 2008 m. vasario 28 d. pažymą Nr. P21-15, kuri neįrodo pareiškėjo nuosavybės teisių į ginčo pastatus, todėl jo nuosavybės teisių registracija šio dokumento pagrindu yra negalima. Taigi atsakovas 2008 m. kovo 19 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo.

Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.395 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

II.

Rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsniu, Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija tos aplinkybės, kad ginčo statiniai nei jo kreipimosi į atsakovą, nei šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Nukreipė į Registro įstatymo 4 straipsnį. Rėmėsi CK 6.395 straipsnio 1 dalimi ir laikėsi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašyme minimi statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atitinkamai nebuvo pagrindo svarstyti klausimo dėl nuosavybės teisių įregistravimo į minėtus statinius. Pabrėžė, kad taip pat nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarties, pažymos apie statinių įrašymą į ūkinę knygą, namų valdos techninės apskaitos bylos) pagrindu atsakovas turėjo pagrindą įrašyti statinių duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nukreipė į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 1, 2, 2.1 ir 4 punktus. Pažymėjo, jog pastatyti seni pastatai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, (toliau – ir Registro nuostatai) nustatyta tvarka registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. Be to, senų statinių savininkų įpėdiniai privalo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Laikėsi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog Dūkštų seniūno 2008 m. vasario 2 d. pažymoje Nr. P21-15 nurodyta, kad ūkinėje knygoje yra įrašai apie joje minimų statinių, kurie buvo pastatyti iki 1989 m., priklausymą J. B., atsakovas, vadovaudamasis pirmiau minėtų teisės aktų nuostatomis, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus neturėjo pagrindo registruoti ginčo statinių Nekilnojamojo turto registre: prašymą pateikė ne pažymoje minima J. B., o pareiškėjas, kurio tuo metu nebuvo pagrindo laikyti ir jos įpėdiniu, kadangi juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas kartu su J. R. priėmė palikimą, atsiradusį po J. B. mirties, nustatytas tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu. Pažymėjo, jog, įsiteisėjus šiam sprendimui, t. y. jau po ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo pareiškėjui nėra kliūčių nustatyta tvarka kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl ginčo statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys Registrų centras ir J. R. atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų – statinių lAl/m, 2I1/p, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m, 9I1/m, 10I1/m, 11I1/m, 12I1/m, 13Il/m, šulinio, lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., (toliau – ir ginčo nekilnojamieji daiktai) – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nagrinėjant šį ginčą, turi būti tikrinamas 2008 m. kovo 19 d. sprendimo ir sprendimo Nr. 167 teisėtumas ir pagrįstumas bei tai, ar atsakovas yra kompetentingas atlikti apelianto reikalaujamus veiksmus ir ar jis konkrečiu atveju turi pareigą, o apeliantas – teisę reikalauti atlikti tokius veiksmus.

Filialo 2008 m. vasario 19 d. sprendimu (toliau – ir 2008 m. vasario 19 d. sprendimas) (b. l. 21), išnagrinėjus apelianto prašymą įrašyti ginčo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jo pateiktus dokumentus, buvo nuspręsta sprendimo įrašyti ginčo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turo kadastrą priėmimą atidėti, nes kartu su prašymu nebuvo pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis ginčo nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumą.

2008 m. kovo 19 d. sprendimu (b. l. 67), išnagrinėjus apelianto prašymą įrašyti ginčo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jo pateiktus dokumentus, buvo nuspręsta šio prašymo netenkinti, nes apelianto kartu su prašymu pateiktas dokumentas – Dūkštų seniūno 2008 m. kovo 13 d. pažyma Nr. P10-41 – nepatvirtina jo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamuosius daiktus.

Sprendimu Nr. 167 (b. l. 7-8), išnagrinėjus apelianto skundą dėl 2008 m. kovo 19 d. sprendimo (b. l. 10), buvo nuspręsta šį sprendimą palikti galioti.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia įvertinti, ar iš tiesų apeliantas 2008 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo metu neturėjo nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus.

Apeliantas savo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamus daiktus grindžia 2001 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp jo ir J. B. (b. l. 18-20), kurios objektas – 4,4 ha ploto žemės sklypas su medžiais ir želdiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas nurodo, kad šio sandorio atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostata.

CK 6.395 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Kaip matyti iš 2001 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, joje nėra aptartas žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo klausimas, todėl laikytina, kad nuosavybės teisė į juos kartu su nuosavybės teise į žemės sklypą perėjo pirkėjui, t. y. apeliantui (be kita ko, kreipimosi į atsakovą metu šis sandoris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, 2008 m. liepos 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija (b. l. 29-30)). Todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad apeliantas nėra ginčo nekilnojamųjų daiktų savininkas, o tai, kad Dūkštų seniūno 2008 m. kovo 13 d. pažymoje Nr. P10-41 nurodoma, jog ginčo nekilnojamųjų daiktų (statinių) savininku, pagal namų ūkio knygą Nr. 8, yra J. B., nepaneigia pirmiau nustatytos aplinkybės.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, statiniai yra formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju apeliantas tokio viešojo administravimo subjekto sprendimo nepateikė, o jo pateikta Dūkštų seniūno 2008 m. kovo 13 d. pažyma Nr. P10-41 ginčo nekilnojamųjų daiktų (statinių) statybos teisėtumo fakto nepatvirtina, kadangi joje nurodyta, jog, pagal ūkinės knygos įrašus, ginčo nekilnojamųjų daiktų (pastatų) savininkė yra J. B. Dėl to, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens manymu, apelianto atžvilgiu negali būti taikomos ir Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos naujam statiniui, formuojamam Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o seniai (iki 1991 m. liepos 25 d.) pastatytų ar įgytų statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą išimtinės taisyklės nustatytos šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos (Namų valdos techninės apskaitos byla, sudaryta 1987 m. rugsėjo 14 d.), ginčo nekilnojamieji daiktai (statiniai) buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. (kaip nurodoma Dūkštų seniūno 2008 m. kovo 13 d. pažymoje Nr. P10-41, gyvenamojo namo 1A1m statybos metai yra 1944 m.), todėl nagrinėjamai situacijai taikytinos ne atitinkamos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio, o šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir šios teisės normos taikymą detalizuojančio Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) nuostatos.

Sąrašo 1 punkte numatyta, kad jame nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Instrukcija, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir seni statiniai). To paties sąrašo 2.1 punkte nustatyta, jog pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Kaip jau buvo minėta pirmiau, apeliantas atsakovui pateikė Dūkštų seniūno 2008 m. kovo 13 d. pažymą Nr. P10-41 apie tai, kad ginčo nekilnojamieji daiktai J. B. vardu yra įrašyti namų ūkio knygoje. Ta aplinkybė, kad minėtoje pažymoje ginčo nekilnojamųjų daiktų savininke įvardijama J. B., nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama kaip užkertanti kelią apeliantui įregistruoti ginčo nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi, kaip jau buvo konstatuota pirmiau, 2001 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jam perėjo nuosavybės teisės į juos. Be to, J. B., kaip matyti iš bylos medžiagos, yra mirusi, apeliantas yra jos įstatyminis paveldėtojas, o J. R., kuri taip pat paveldėjo dalį J. B. turėto turto, jokių pretenzijų į apelianto prašytus įregistruoti nekilnojamuosius daiktus nereiškia (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimas (b. l. 53), J. R. 2008 m. spalio 14 d. atsiliepimas į M. S. skundą (b. l. 54)). Pažymėtina ir tai, jog byloje ginčo dėl to, kad minėti nekilnojamieji daiktai (statiniai) buvo kaimo vietovėje, nėra. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus, idant ginčo nekilnojamieji daiktai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantas yra ginčo nekilnojamųjų daiktų savininkas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir įrašyti ginčo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atitinkamai nepagrįstas ir sprendimas Nr. 167. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti sprendimai naikinti, o atsakovas įpareigotinas ginčo nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantas, kreipdamasis į atsakovą, būtų prašęs įregistruoti ne tik ginčo nekilnojamuosius daiktus, bet ir daiktines teises į juos, jog jo ginčijami sprendimai buvo priimti tik dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. Atsižvelgiant į tai bei į tai, jog ginčo nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), nepaisant to, kad atsakovas įpareigotinas tą padaryti, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti apelianto nuosavybės teises į juos, tačiau pažymėtina, jog tai gali būti padaryta ir nekeliant ginčo teisme.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas: sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti 2008 m. kovo 19 d. sprendimą bei sprendimą Nr. 167 ir įpareigoti atsakovą ginčo nekilnojamųjų daiktų duomenis įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre buvo atmesti, naikintina ir pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras” Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 167 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” bei valstybės įmonės „Registrų centras” Vilniaus filialo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą „Dėl atsisakymo įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (atidėti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą (pakeitimą) į Nekilnojamojo turto kadastrą” ir įpareigoti valstybės įmonės „Registrų centras” Vilniaus filialą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – statinių lAl/m, 2I1/p, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m, 9I1/m, 10I1/m, 11I1/m, 12I1/m, 13Il/m, šulinio, lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., – duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmesti, panaikinti. Pareiškėjo skundą šioje dalyje patenkinti ir panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras” Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 167 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” bei valstybės įmonės „Registrų centras” Vilniaus filialo 2008 m. kovo 19 d. sprendimą „Dėl atsisakymo įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (atidėti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą (pakeitimą) į Nekilnojamojo turto kadastrą” ir įpareigoti valstybės įmonės „Registrų centras” Vilniaus filialą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – statinių lAl/m, 2I1/p, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m, 9I1/m, 10I1/m, 11I1/m, 12I1/m, 13Il/m, šulinio, lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., – duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.