Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-14 · Administracinė byla Nr. I-3379-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
I-3379-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01320-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
L. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3379-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01320-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1., 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Irenos Paulauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–4), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-424 (00476) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei L. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nesutinka su atsakovės priimtu Sprendimu, nes UAB „Gabalas“ Lietuvoje vykdo teisėtą ekonominę veiklą, moka visus privalomus mokesčius, įmonėje dirba tik kvalifikuoti darbuotojai, todėl įmonė nėra fiktyvi. Įmonė vykdo tarptautinę krovinių gabenimo veiklą Europos Sąjungos ribose bei už jos ribų, taip pat teikia logistikos paslaugas. Pažymėjo, kad pagrindiniai bendrovės darbuotojai yra vairuotojai ir dėl šios profesijos specifikos nuolatinius darbuotojus surasti yra sudėtinga. Pareiškėjos teigimu, atsakovas patikrino duomenimis ir priėmė Sprendimą, nepranešęs apie ketinimą priimti tokio pobūdžio sprendimą. Jei būtų gavusi pranešimą, pareiškėja būtų ištaisiusi visus nustatytus trūkumus.

Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento valstybės tarnautojai neatliko veiksmų numatytų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 101.1–101.5 papunkčiuose. Nurodė, kad bendrovė vykdo teisėtą veiklą ir tai pagrindžia visi Migracijos departamentui pateikti dokumentai.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 127–130) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nenustatė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies nurodytų pagrindų ir vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą pakeisti pareiškėjai Leidimą.

Esant įtarimų, kad pareiškėja yra atvykusi kitu negu deklaruota tikslu, atsakovas patikrino UAB „Gabalas“ duomenis Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – Sodros informacinė sistema) ir nustatė, kad UAB „Gabalas“ iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau du iš jų 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atleisti, o trečias bendrovėje nedirba nuo 20017 m. kovo 6 d. Todėl bendrovė nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovui užteko Sodros informacinės sistemos duomenų tokiam sprendimui priimti, todėl pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus ar atvykti apklausai. Šiuo atveju pagrindo panaikinti Leidimą nustatymas apsiribojo juridinio fakto konstatavimu.

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu bendrovėje dirbo penki asmenys – 3 iš jų – asmenys, kurie turi Leidimus, išduotus tuo pagrindu, kad atvyksta užsiimti teisėta veikla UAB “Gabalas“ ir 2 asmenys, kurių Lietuvos Respublikos registre, Užsieniečių registre nustatyti nepavyko, o Sodros informacinėje sistemoje nėra nurodyti jų asmens kodai.

Pažymėjo, kad pasikeitus bendrovėje aplinkybėms, pareiškėja privalėjo pati kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo kitu pagrindu.

Taip pat pažymėjo, kad atsisakymas pakeisti Leidimą savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti UAB „Gabalas“ akcininko pareigų, pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis). Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant (t. II, b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-424 (00476) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei L. M., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 23 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 131–138).

Išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, 2016 m. sausio 11 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą (t. I, b. l. 138).

Migracijos departamentas, patikrinęs ir įvertinęs UAB „Gabalas“ duomenis Sodros informacinėje sistemoje, 2017 m. balandžio 11 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 56–57).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Kaip minėta, ginčijamu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduoto leidimo laikinai gyventi LT7386491 panaikinimo. Tokį sprendimą Migracijos departamentas priėmė, kadangi UAB „Gabalas“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos respublikoje gyvenantys užsieniečiai (II t., b. l. 56–57).

Byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Pažymėtina, kad šių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja. Byloje esantys Sodros duomenys tvirtina, kad Bendrovėje 2017 m. balandžio 6 d. dirbo penki asmenys: R. G. (įdarbintas nuo 2017 m. sausio 1 d.), A. G. (įdarbintas nuo 2014 m. lapkričio 19 d.), N. G. (įdarbinta nuo 2017 m. kovo 6 d.), M. M. (įdarbintas nuo 2015 m. kovo 19 d.) ir pareiškėja L. M. (įdarbinta nuo 2015 m. kovo 19 d.) (t. II, b. l. 51). Sudarant darbo sutartį su pareiškėja L. M. buvo nustatyta, kad įmonėje ji dirbs 8 val. per dieną 5 darbo dienas per savaitę (t. I, b. l. 13–15, 162–164), tačiau nuo 2016 m. balandžio 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant pareiškėjai 1 val. darbo dieną, 5 dienas per savaitę, valandinis atlyginimas 10,00 (dešimt) eurų (t. I, b. l. 15). Sudarant darbo sutartį su N. G. buvo nustatyta, kad įmonėje ji dirbs 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę (t. I, b. l. 105–107). Iš Juridinio asmenų registro apie Bendrovę duomenų matyti, kad UAB „Gabalas“ direktorius yra M. M. (t. II, b. l. 46–47). Pažymėtina, kad teismui nėra pateikto darbo sutartys sudarytos su R. G. ir A. G..

Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos formuluotės „yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“ darytina išvada, kad šioje teisės normoje įtvirtintos trys imperatyvios sąlygos: 1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos; 2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; 3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visą darbo laiką. Šiuos reikalavimus Įmonė atitiktų, jeigu visos sąlygos egzistuotų kartu. Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų Sodros duomenų matyti, kad Bendrovėje skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo 5 asmenys: trys asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai (N. G., M. M. ir L. M.) ir du asmenys (R. G. ir A. G.), kurių, atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir Užsieniečių registre rasti nepavyko. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Migracijos departamento nustatytas aplinkybes. Be to, iš Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau iš jų du (O. V. ir A. S.) 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atleisti, o 2017 m. kovo 6 d. buvo atleistas ir trečias darbuotojas (E. K.)(t. II, b. l. 51). Vadinasi, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Gabalas“ nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pažymėtina, kad tokia pati situacija išlikusi iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 11 d. Taigi, iki Sprendimo priėmimo Bendrovė apie 4 mėnesius neturėjo reikiamo kiekio darbuotojų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl šie pareiškėjos argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „Gabalas“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vadinasi, Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje A-3329-662/2017).

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Pareiškėjai neatitikus vienos iš privalomųjų sąlygų, nustatytų Įstatymo 45 straispnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai.

Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Gabalas“ Lietuvoje vykdo teisėtą ekonominę veiklą, moka visus privalomus mokesčius, įmonėje dirba tik kvalifikuoti darbuotojai, todėl įmonė nėra fiktyvi. Pareiškėja grįsdama skundžiamo Sprendimo neteisėtumą nurodė, kad atsakovas neatliko tyrimo numatyto Aprašo 101.1–101.5 papunkčiuose. Pareiškėjos teigimu, jei atsakovas būtų pranešęs apie tokio pobūdžio planuojamą priimti sprendimą, pareiškėja būtų ištaisiusi visus nustatytus trūkumus.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 101.1-101.5 papunkčiuose įtvirtinta įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarka. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjai leidimas buvo panaikintas ne dėl to, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad šioje Bendrovėje nuo 2016 m. gruodžio 30 d. neatitinta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvaus reikalavimo, numatančio, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, šiuo atveju skundžiamas Sprendimas priimtas apsiribojant juridinio fakto konstatavimu, kuris yra pakankamas pagrindas panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).

Pareiškėja skunde teigė, kad Bendrovė vykdo tarptautinę krovinių gabenimo veiklą Europos Sąjungos ribose bei už jos ribų, taip pat teikia logistikos paslaugas, todėl nuolatinius darbuotojus surasti yra sudėtinga dėl šios profesijos specifikos. Tačiau šie pareiškėjos argumentai vertintini kaip pareiškėjos gynybinė pozicija, nes teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai pagrindžiantys, kad pareiškėja aktyviai ieško darbuotojų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. (15/5-7) 11U-424 (00476) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei L. M., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendė:

ę

Pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaArūnas KaminskasIrena Paulauskienė