Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nežymiai sužalojo ir nesunkiai susargdino savo šeimos narį – nėščią sutuoktinę, o būtent jis:

2016 m. birželio 20 d. apie 14.30 val. Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų miestelyje, ties Vilniaus gatvėje esančiu namu Nr. 17, K. K., išlipus iš sutuoktinio V. V. automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir einant gatve, šią prisivijo ir tempdamas už abiejų rankų riešų ir spausdamas rankas bei koja spirdamas – stumdamas į juosmens sritį, jėga įsodino savo besilaukiančią (nusikalstamos veikos padarymo metu 11 savaičių nėštumas) sutuoktinę į jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį aukščiau minėtu adresu, ant galinės sėdynės ir važiuodamas Mickūnų miestelio Vilniaus gatve, dešine ranka suėmęs savo sutuoktinę K. K. už plaukų, ne mažiau nei tris kartus trenkė jos galvą kaktos sritimi į porankį tarp automobilio priekinių sėdynių, vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilio miško aikštelėje, esančioje apie 150 m. nuo išvažiavimo iš Mickūnų mstl., suėmęs K. K. už plaukų, ne mažiau nei du kartus trenkė jos galvą kaktos sritimi į porankį tarp automobilio priekinių sėdynių, po ko išlipęs iš automobilio, K. K. mėginant ištrūkti, jis suėmęs sutuoktinę už kaklo, jėga mėgino įstumti į automobilį, o K. K. suklupus šalia automobilio ant kelių, sugriebęs ją už rankų, tampė, trankė pastarąją į aukščiau minėtą automobilį, stipriai rankomis spaudė K. K. šonus ir laikė prispaudęs prie automobilio, tokiu būdu ne mažiau kaip 32 trauminiais poveikiais sukėlė K. K. fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai kaktos, abiejų pečių, kairio žasto, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės, kryžmens srities, abiejų sėdmenų, abiejų šlaunų, dešinio kelio, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, nugaros kairės pusės kraujosruvas odoje, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos, dėl ko, nusikalstamos veikos pasėkoje nukentėjusiajai K. K. buvo sutrikdyta psichikos sveikata – išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiais savo smurtiniais veiksmais, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu nesunkiai susargdino, savo šeimos narį – nėščią sutuoktinę K. K. (nusikalstamos veikos padarymo metu pavardė – (duomenys neskelbtini)),

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 3 ir 4 punktuose.

Kaltinamasis V. V. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Negali nurodyti, dėl kokių priežasčių smurtavo nukentėjusios atžvilgiu (T 2, b. l. 96).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusios K. K. parodymais, kad 2016 m. birželio 20 d. V. V. jos atžvilgiu atliko visus kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Negali nurodyti priežasčių, dėl kurių kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo. Atleido kaltinamajam, susitaikė su juo, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. V. V. jai visiškai atlygino patirtą turtinę ir neturtinę žalą (T 2, b. l. 96-97).

K. V. 2016 m. birželio 22 d. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 14.30 val. jai būnant (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. V., privažiavęs jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jėga ją pasodino ant automobilio galinės sėdynės ir važiuojant keliu link namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs ją už plaukų, ne mažiau tris kartus jos galvos kaktą trankė į automobilio panelę, paskui nusukęs į miškelį, sustojęs, suėmęs už plaukų, nemažiau du kartus jos galvos kaktą trankė į automobilio panelę. Jai pabandžius išlipti iš automobilio, jis išlipo iš automobilio ir paėmęs už kaklo jėga įstūmė ją atgal į automobilio vidų. Jai nukritus ant kelių, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, nuo ko jai liko kraujosruvos (T 1, b. l. 1).

K. K. 2016 m. birželio 22 d. pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 15 val. ji buvo prie sutuoktinio V. V. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Apie 20 minučių pralaukusi sutuoktinio, kuris nuėjo su draugu, nusprendė paskambinti sesei, kad ji pasiimtų ją, nes bijojo sutuoktinio. Jai einant keliu, V. V. pasivijo ją automobiliu ir liepė sėsti į automobilį. Atsisakius sėsti į automobilį, sutuoktinis ją jėga įstūmė į automobilį ir spardė kojomis. Paprašius, kad V. V. ją išleistų, pastarasis toliau smurtavo jos atžvilgiu. V. V. nuvežė ją į miško aikštelę, kur ją spardė kojomis, bandė smaugti. Pastarasis žinojo, kad ji yra trečią mėnesį laukėsi. Dėl patirto smurto jai buvo konstatuotas galvos sumušimas (T 2, b. l. 2).

Apžiūros protokolu ir prie jo pridėtomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2016 m. birželio 22 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – Vilniaus gatvės atkarpa. Į įvykio vieta patenkama važiuojant iš Vilniaus pagrindiniu keliu, įvažiavus į Mickūnus, privažiavus jame šalia gatvės esančią apsisukimo aikštelę, kurios gale matosi užrašas ant medinio stendo „Mickūnų girininkija“. Iš kairės, kitoje gatvės pusėje, yra daugiabutis gyvenamasis namas, ant kurio matyti užrašas „Vilniaus 35“. Vilniaus gatve link Lavoriškių pravažiavus 600 m, iš kairės yra kelio ženklas, žymintis Mickūnų pabaigą. Toliau pravažiavus, įvažiuojama į mišką, kur pravažiavus nuo Mickūnų pabaigą žyminčio ženklo apie 300 metrų, yra posūkis į kairę, t.y. įvažiavimą į mišką. Minėtas įvažiavimas yra senas. Keliukas yra be dangos. Apžiūros metu fiksuotinų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (T 1, b. l. 41-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1907/2016(01), kurioje nurodyta, kad K. K. nustatytos kaktos, abiejų pečių, kairio žasto, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės, kryžmens srities, abiejų sėdmenų, abiejų šlaunų, dešinio kelio, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, nugaros kairės pusės kraujosruvos odoje, dešinės blauzdos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2016-06-20) ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti trisdešimt dviem trauminiais poveikiais. Jie yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojimo įrankį (įrankius), neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Tikėtina, kad K. K. dėl jai nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą (T 1, b. l. 67-68).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. Nr. 78 TPK-105/2017, kuriame nurodyta, kad iki 2016 m. birželio 20 d. K. K. psichikos sutrikimu nesirgo. Asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik konkrečios juridiškai reikšmingos situacijos laikotarpiu. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. psichikos sutrikimu nesirgo, tačiau išgyveno intensyvią stresogeninę – psichotraumuojančią patirtį, 2016 m. birželio 20 d. V. V. veiksmų jos atžvilgiu pasekoje, K. K. išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris tęsiasi iki šiol. K. K. savijautą bei jai konstatuojamo potrauminio streso sutrikimo eigą apsunkino nėštumo sąlygotas emocinis pažeidžiamumas, nesėkminga santuoka, apvilti teisėti lūkesčiai, komplikuoti frustraciją keliantys santykiai su sutuoktiniu bei pastarojo iniciatyvos atkurti darnius santykius nebuvimas. K. K. galėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, suvokė galiams jų pasekmes ir pagal savo galimybes priešinosi jiems. K. K. emocinė būklė byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo apriboti jos gebėjimą suvokti bei įsiminti visas įvykio aplinkybes, tikslią įvykio eigą ir pan., tačiau nesutrukdė teisingai suvokti esmines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. K. K. gali būti apklausiama ir dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose, tačiau neatmetama galimybė, jog dalyvavimas teismo procese gali laikinai pabloginti tiriamosios psichikos ir emocinę būseną. V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasėkoje K. K. buvo sutrikdyta psichikos sveikata, jai išsivystė potrauminio streso sindromas, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (T 1, b.l. 116-124).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji K. K. įvykio vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T 1, b. l. 146-158).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji K. K. pateikė jai siųstus SMS pranešimus, kurie buvo išversti. Susirašinėjimas vyksta 2016 metų birželio mėn., naktį iš 19 į 20 dieną, anksčiausias matomas pranešimas (SMS) – 23.49, vėliausias – 02.20. Iš pranešimų turinio matyti, kad K. K. kviečia V. V. atvažiuoti pas ją (įkalbinėja po truputį, kad kas iš draugų pavežtų, kad ji automobilį pasamdys ir jis atvažiuos pasikalbėti), tačiau pastarasis rašo, kad negali atvažiuoti, kad jis yra neadekvatus, jį visą purto, kad jam buvo taip bloga, kad net iškvietė psichologą, kad jis vartoja vaistus (T 1, b. l. 159-160,161-164).

Liudytojo P. Č. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 12.00 val. atvažiavo į Vilniaus g. 10, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r., kur ketino susitikti su draugu V. V.. Jam nuvykus minėtu adresu V. V. dar nebuvo, dėl to pabendravo su jo tėvais. Po kurio laiko atvažiavo V. V., jis buvo vienas. Jie išėjo pabendrauti į kiemą. V. V. buvo atvažiavęs juodos spalvos automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar kas nors dar buvo šiame automobilyje, nepastebėjo. Būnant kieme, išgirdo, kad užsitrenkė minėto automobilio durys ir pasirodė V. V. sutuoktinė, kuri nieko nepasakiusi, nepasisveikinusi, ėmė tolti nuo automobilio link važiuojamosios dalies. V. V. pasakė, kad nuveš sutuoktinę namo ir tuoj grįš. Praėjus apie 3 minutėms, jam paskambino V. V. ir paprašė atvažiuoti. Jam atvažiavus į nurodytą vietą, V. V. apkabinęs rankomis ir galimai šiek tiek prispaudęs prie galinio dešinės pusės sparno laikė K. K.. Pastaroji bandė bėgti, stūmė V. V., šaukė, kad jis ją paleistų. Jis V. V. pasakė, kad paleistų K. K.. V. V. paleidus K. K., pastaroji nubėgo link kelio. Nematė, kad V. V. būtų smurtavęs K. K. atžvilgiu. Sužalojimų ant K. K. kūno nepastebėjo, ji verkė, veidas buvo paraudęs (T 1, b. l. 173, 175-176).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis 2016 m. birželio 20 d. apie 14.30 val. Vilniaus r., Mickūnų sen., Mickūnų miestelyje, ties Vilniaus gatvėje esančiu namu Nr. 17, K. K., išlipus iš sutuoktinio V. V. automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir einant gatve, šią prisivijo ir tempdamas už abiejų rankų riešų ir spausdamas rankas bei koja spirdamas – stumdamas į juosmens sritį, jėga įsodino savo besilaukiančią (nusikalstamos veikos padarymo metu 11 savaičių nėštumas) sutuoktinę į jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį aukščiau minėtu adresu, ant galinės sėdynės ir važiuodamas Mickūnų miestelio Vilniaus gatve, dešine ranka suėmęs savo sutuoktinę K. K. už plaukų, ne mažiau nei tris kartus trenkė jos galvą kaktos sritimi į porankį tarp automobilio priekinių sėdynių, vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilio miško aikštelėje, esančioje apie 150 m. nuo išvažiavimo iš Mickūnų mstl., suėmęs K. K. už plaukų, ne mažiau nei du kartus trenkė jos galvą kaktos sritimi į porankį tarp automobilio priekinių sėdynių, po ko išlipęs iš automobilio, K. K. mėginant ištrūkti, jis suėmęs sutuoktinę už kaklo, jėga mėgino įstumti į automobilį, o K. K. suklupus šalia automobilio ant kelių, sugriebęs ją už rankų, tampė, trankė pastarąją į aukščiau minėtą automobilį, stipriai rankomis spaudė K. K. šonus ir laikė prispaudęs prie automobilio, tokiu būdu ne mažiau kaip 32 trauminiais poveikiais sukėlė K. K. fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai kaktos, abiejų pečių, kairio žasto, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės, kryžmens srities, abiejų sėdmenų, abiejų šlaunų, dešinio kelio, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, nugaros kairės pusės kraujosruvas odoje, dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos, dėl ko, nusikalstamos veikos pasėkoje nukentėjusiajai K. K. buvo sutrikdyta psichikos sveikata – išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiais savo smurtiniais veiksmais, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu nesunkiai susargdino, savo šeimos narį – nėščią sutuoktinę K. K. (nusikalstamos veikos padarymo metu pavardė – (duomenys neskelbtini)). V. V. veiksmai pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), dėl kurių savo kaltę pripažino visiškai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. ir nukentėjusioji K. K. pateikė prašymą atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (T 2, b. l. 87-88). K. K. prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nurodė, kad jam atleido, jis atlygino visą padarytą žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiąja, anksčiau neteistas, senai baustas administracine tvarka, daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į jo užimtumą, į tai, kad jis užsiima individualia veikla, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. (V. V.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.