- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- I-130-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Violeta Balčytienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Nijolės Šidagienės, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. P., atsakovės atstovei Izoldai Baikienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Stanislavui Papijancui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl išvados panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007-10-04 išvadą Nr. 220/07 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3–5) nurodė ir per teismo posėdį jo atstovė paaiškino, kad 41 metus dirbo dyzelinio traukinio mašinistu, veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visą kūną veikiančios vibracijos ir triukšmo. Mano, kad atsakovė, priimdama skundžiamą aktą, neatsižvelgė į tai, kad šis darbas turėjo tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Jo sveikatos būklę atspindi ir privalomųjų sveikatos tikrinimo duomenys, kurie patvirtina, kad iki 2004-01-28 jis galėjo dirbti mašinistu ar padėjėju, tačiau vėliau gydytojai uždraudė dirbti šį darbą. Tame pačiame akte nurodyta, kad priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, yra mechaniniai virpesiai ir triukšmas ir dėl šių priežasčių jam buvo uždrausta dirbti. Atsakovė pripažįsta, kad jis labai blogai girdi, kadangi nustatyta abipusė lėtinė klausos nervo neuropatija. Šios ligos priežastis – buvimas ilgą laiką triukšme. Mano, kad atsakovė padarė netinkamą išvadą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo bei šios ligos eigos ir nurodė, kad jo pagrindinis susirgimas yra progresuojanti išsėtinė sklerozė. Atsakovė nenagrinėjo ir pasekmių, kurias sukelia kiti susirgimai (M51.0 „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su melopatija“ ir H90.3 „Neurosensorinis pirkurtimas, abipusis“), kurie patenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyrių „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“. Priimant skundžiamą išvadą nebuvo atsižvelgta į 2005-02-02 išvadą, kuria jis pripažintas netinkamu dirbti ir eiti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus lokomotyvų depo Kauno ceche dyzelinio traukinio mašinisto pareigas dėl sveikatos būklės. Minėta komisija nustatė, kad tai profesinės ligos pasekmės dėl triukšmo ir vibracijos. 2005-06-11 jam buvo suteikta II invalidumo grupė be teisės dirbti. Pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl aplinkos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio. Tokie veiksniai yra nurodyti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte: triukšmas ir vibracija. Mano, kad jo visi susirgimai, dėl kurių tapo invalidu, yra profesinės kilmės.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 45–47) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad sutinka su V. P. darbo sąlygų aprašymu, pateiktame 2006-03-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 06-02-013. 2006-04-05 Kauno medicinos universiteto klinikų Konsultacinės poliklinikos darbo medicinos gydytoja profesinės ligos pareiškėjui nediagnozavo. Pareiškėjas dėl stuburo susirgimų, kuriuos galėtų sukelti padidėjusi vibracija, iki 2004 metų į gydytojus nesikreipė. Jis pirmą kartą buvo hospitalizuotas į VĮ Kauno II-os ligoninės Vertebroneurologinį skyrių 2004-06-29 dėl skausmų strėnose ir dešinėje kojoje. Pareiškėjui skirtas gydymo kursas radikuliopatijai gydyti teigiamo poveikio neturėjo. 2004–2006 metais gydėsi stacionare, nes skundėsi dešinės kojos silpnumu, dešinės rankos tirpimu, bendru silpnumu, sutrikusia eisena, pablogėjusia klausa dešine ausimi. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjo skundai nėra būdingi lėtinei radikuliopatijai, kurią galėtų sukelti visą kūną veikianti vibracija. Nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjui diagnozuota pagrindinė liga – krūtininės dalies mielopatija su dešinės kojos pareze, lydintys susirgimai – lėtinė cerebrinė išemija ir lėtinė lumbopatija. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Radiologiniame centre 2006-11-10 pareiškėjui atlikus galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą su angiografija buvo patikslinta diagnozė: lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant dešinės kojos parezei. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjui nustatytas susirgimas nėra profesinės kilmės ir į profesinių ligų sąrašą neįtrauktas. Pažymėjo, kad esant mišriai patologijai, kai dominuojantis susirgimas ne profesinės kilmės, profesinė liga nediagnozuojama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė iš esmės tapačius argumentus kaip ir atsakovė (b. l. 25–26).
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Profesinės ligos tyrimo komisija 2006-03-23 patvirtino profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. 06-02-013, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo profesija – dyzelinio traukinio mašinistas. Bendras darbo stažas 42 metai, susijęs su profesinės rizikos veiksniais – 41 metai. Pareiškėjo veikla: nuo 1967 m. gegužės mėnesio iki 1972 metų lapkričio mėnesio dirbo dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju, nuo 1972 metų lapkričio mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio – dyzelinio traukinio mašinistu. Dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju jis buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visą kūną veikiančios vibracijos, kuri 2006-03-14 atlikus matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo ribinę kasdienio veikimo vertę, ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę. Akte nurodė, kad pareiškėjui diagnozuotas susirgimas į profesinių ligų sąrašą neįeina, todėl jam profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta. Akte pažymėta, kad pareiškėjo pagrindinė ligos diagnozė: stuburo krūtininės dalies mielopatija su dešinės kojos pareze (M51.0); dešinės ausies I0 prikurtimas (H90.3), o profesinės ligos diagnozės nepatvirtinimo priežastys nurodytos dvi: pareiškėjui diagnozuotos ligos neįeina į profesinių ligų sąrašą ir kad vibracija neviršija higienos normų (I t., b. l. 11–16, II t., b. l. 35).
Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo darbo sąlygas, pateiktą dokumentaciją, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 5, 6.1, 19 punktais ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 straipsnio 28 punktu, 21 straipsniu, 42 straipsnio 4.1 punktu, 44 straipsnio 10, 12, 13 punktais, 2006-10-17 priėmė išvadą „Dėl profesinės ligos pripažinimo“ ir nutarė pareiškėjui profesinio susirgimo nediagnozuoti (II t., b. l. 5–6).
Dėl minėtos išvados pareiškėjas 2006-12-15 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį išnagrinėjęs 2007-05-18 priėmė sprendimą skundžiamą išvadą panaikinti ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2006-11-16 skundą iš naujo (I t., b. l. 7–10).
Atsiliepimas
Atsakovė 2007-10-04 priėmė išvadą Nr. 220/07 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“, kurioje nurodė, kad pareiškėjas nuo 2003 m. spalio mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. visą kūną veikiančios vibracijos, kuri, atlikus 2006-03-14 matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo leistiną ribinę vertę, ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę. Taip pat išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis susirgimas – progresuojanti išsėtinė sklerozė (G 35.0), tačiau nėra duomenų, kad išoriniai veiksniai, pvz., visą kūną veikianti vibracija, gali sukelti demielinizuojantį susirgimą, be to, į profesinių ligų sąrašą išsėtinė sklerozė neįtraukta. Profesinių ligų sąrašo Profesinių ligų 5 skyriuje: ligos sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių. Eil. Nr. 5.19 Juosmens stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos. Pareiškėjui diagnozuota lėtinė radikuliopatija L5 kairėje bei intervertebralinio disko išvarža L5-S1, tačiau jam diagnozuota mišri patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai. O jai esant negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais ir profesinis susirgimas nediagnozuojamas. Taip pat pareiškėjui diagnozuota abipusė klausos nervo neuropatija yra mišrios etiologijos, o profesinei klausos audiogramoje būdingas vienodas abiejų ausų klausos pakenkimas, o pareiškėjui 2006-11-03 atliktoje audiogramoje – dešinės ausies III laipsnio pakenkimas, kairės ausies pradinis klausos pakenkimas. 2007 m. liepos mėnesį otoneurologas per konsultaciją įrašė, kad yra centrinis vestibulinis sindromas. Otoneurologinė simptomatika platesnio pobūdžio, galimi pakitimai ir kamiene. Išvadoje nutarė, kad pareiškėjas serga mišria patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai, todėl pareiškėjui profesinio susirgimo nediagnozavo (I t., b. l. 20–21).
Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007-10-04 išvadą Nr. 220/07 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.
Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398), 24 punktą, profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, tvirtinamu LR Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistika ligų ir sveikatos problemų klasifikacija. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1994-11-30 nutarimo Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų Valstybės registro ir jo nuostatų“ pakeitimo, profesinių ligų sąraše nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingomis darbo aplinkos veiksniais.
Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 punktą, ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – Komisija) teisės aktų nustatyta tvarka. Komisija, priėmusi sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Komisijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2000-08-29 įsakymu Nr. 475, 5 punkte nustatyta, kad Komisijos uždavinys – objektyviai įvertinus asmens sveikatos būklę kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, patvirtinti ar paneigti profesines ligas.
LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintame Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamente nustatyta pranešimo apie įtariamą profesinę ligą pateikimo tvarka, profesinės ligos priežasčių tyrimo komisijos veiklos organizavimas, profesinės ligos tyrimas ir patvirtinimo akto užpildymas, profesinės ligos kortelės užpildymas. Jis taikomas organizuojant ir atliekant profesinės ligos priežasčių tyrimą. Šiame reglamente nustatyta, kokie duomenys turi būti tyrimo akte. Pagal 23.12 punktą, tyrimo akte turi būti nurodytos aplinkybės, turėjusios įtakos įtariamai profesinei ligai, aprašyta darbo vieta, įrenginiai, technologiniai procesai, atliekamų darbų operacijos (pagal technologinį reglamentą naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, saugos duomenų lapas, įrenginiai ir įrankiai); pagal 23.13. punktą – ankstesnių (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatai: archyvinių arba ankstesnių darbo vietų higieninių tyrimų protokolų duomenys ir darbo vietų higieninio įvertinimo duomenys, jų atlikimų datos, higieninį įvertinimą atlikusios įstaigos pavadinimas; pagal 23.14.5 punktą – darbo aplinkos kenksmingi fizikiniai veiksniai (vibracijos perdavimo būdas, pobūdis ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui diagnozuotos ligos priskirtinumo profesinei ligai.
Remiantis LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, profesine liga laikomas ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 24 punktą, profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, kuriame nustatyta, kad profesinių ligų sąraše nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.
Iš nurodyto apibrėžimo seka, kad norint pripažinti profesinę ligą, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp asmeniui diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, todėl sprendžiant šį ginčą svarbu nustatyti, ar tarp pareiškėjo diagnozuotų ligų ir darbo sąlygų yra priežastinis ryšys.
Profesinės ligos tyrimo komisijos 2006-03-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 06-02-013, kuriuo rėmėsi atsakovė, priimdama skundžiamą išvadą, nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju, buvo veikiamas sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. vibracijos, kuri pagal 2006-03-14 matavimus ant mašinisto kabinos grindų viršijo ribinę kasdienio veikimo vertę, triukšmo, dyzelinėje patalpoje viršijančio leistiną lygį, elektromagnetinio lauko, dėmesio įtampa, nepalankaus darbo aplinkos mikroklimato, esant skersvėjams bei žemai darbo aplinkos temperatūrai žiemą. Tačiau akte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad higienos normos viršytos nežymiai (b. l. 14, 15).
Skundžiamoje 2007-10-04 išvadoje Nr. 220/07 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju, buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių: visą kūną veikiančios vibracijos, kuri atlikus 2006-03-14 matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo leistiną ribinę vertę, ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę (b. l. 18). 2008-11-24 ekspertizės akte Nr. EKG 103/08 (01) taip pat nurodyta, kad pareiškėjas darbo metu buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis (b. l. 140).
Kadangi tiek Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte, tiek skundžiamoje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas dirbo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – vibracijos ir triukšmo, viršijančio leistiną ribinę vertę, teismas daro išvadą, kad tarp pareiškėjui diagnozuotų ligų ir darbo sąlygų yra priežastinis ryšys.
Taip pat teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjui diagnozuotos ligos skundžiamoje išvadoje teisėtai nebuvo priskirtos profesinėms ligoms pagal Profesinių ligų sąrašą.
Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ išvardytos ligos: „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo“ (5.3. punktas) ir „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“ (5.19 punktas), o pareiškėjui buvo diagnozuota „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ ir „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis“. Tačiau 2006-03-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nenurodyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjui diagnozuota liga „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis“ nepatenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ išvardytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo“ (5.3 punktas) sąrašą, o liga „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ – į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ išvardytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“ (5.19) sąrašą.
2007-10-04 priimtoje išvadoje Nr. 220/07 atsakovė, kalbėdama apie pareiškėjui diagnozuotų ligų priskyrimą profesinėms ligoms, tik nurodė, kad kadangi pareiškėjas serga mišria patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai, o esant mišriai patologijai, negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, todėl profesinio susirgimo nediagnozavo.
Skundžiamoje išvadoje nurodyta, kad dėl stuburo susirgimų, kuriuos galėtų sukelti padidėjusi vibracija, pareiškėjas iki 2004 m. į gydytojus nesikreipė (pirmą kartą paguldytas į stacionarą į VĮ Kauno 2-ąją ligoninės Vertebroneurologinį skyrių 2004-06-29) (b. l. 18). Tačiau, remiantis 2008-11-24 ekspertizės aktu Nr. EKG 103/08 (01), matyti, kad pareiškėjui pirmieji ligos simptomai nustatyti 1997 m., kai jam buvo diagnozuoti stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija), kurie plisdavę į kairę koją. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorija matyti, kad 1997-05-02 pareiškėjas sirgo lėtiniu radikulitu, jam skaudėjo strėnas, buvo sunku judėti, skausmas plito į kairę koją, jam diagnozuota lumbopatija; 1999-05-07 skundėsi, kad pablogėjo klausa, jam diagnozuota neuritis cochlearis acuta (b. l. 150). Be to, nuo 2004-06-29 iki 2004-07-14 pareiškėjas gydytas Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje Vertebroneurologiniame skyriuje, kur jam nustatyta diagnozė: stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių deformuojanti spondiliozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o slankstelių spondilioartrozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių dešinės pusės vidurinių šoninių diskų prasiveržimas, poūmė stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių radikulopatija, IF 11°, skausminis sindromas. Nuo 2004-09-08 iki 2004-09-20 po gydymo pareiškėjui diagnozuota krūtinės srities mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė galvos smegenų arterijų išemija, pirminė arterinė hipertenzija 11° (R-3) (b. l. 154). 2006-03-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyta pirminė profesinės ligos diagnozė: vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui – H83.3; triukšmo profesinis poveikis – Z57.0; stuburo juosmeninės kryžkaulinės dalies diskozė. Stuburo intervetebralinė disko išvarža L5-S1–M54.1; vibracijos profesinis poveikis – Z57.7. Po 2006-10-30–2006-11-13 gydymo ir tyrimo pareiškėjui diagnozuotas lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant pakenkimui dešinėje kojoje. Nuo 2007-07-10 iki 2007-07-20 buvo tiriamas ir gydomas, jam nustatyta galutinė diagnozė: išsėtinė sklerozė, lėtinė lumbopatija, kairės pusės stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo laūtininės-juosmeninės srities tarpslankstelinė osteochondrozė, nugaros kanalo stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarplsankstelinių diskų išvarža, pirminė hipertenzija 11° (R-2), lėtinis abipusis klausos nervo uždegimas, galvos smegenų išemija, savųjų arterijų aterosklerozė (b. l. 154)
Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjui pirmoji su jo darbo sąlygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija) buvo diagnozuota 1997 m., o išsėtinė sklerozė buvo diagnozuota tik 2007-07-20, todėl teismas nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad pareiškėjui profesinis susirgimas nediagnozuotas ir dėl jam diagnozuotų ligų priskyrimo profesinėms ligoms nespręsta, kadangi pareiškėjas serga mišria patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai. Laikytina, kad atsakovė, priimdama skundžiamą išvadą, turėjo įvertinti ne galutinės diagnozės (išsėtinės sklerozės), o pirminių pareiškėjui diagnozuotų ligų (stuburo krūtininės dalies mielopatija su dešinės kojos pareze (M51.0); dešinės ausies I0 prikurtimas (H90.3) priskyrimą profesinėms ligoms, nes, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai ir medicininė dokumentacija, šiomis ligomis pareiškėjas susirgo iki išsėtinės sklerozės diagnozavimo. Be to, ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad Profesinių ligų sąraše Profesinių ligų 5 skyriuje nurodytos ligos sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių Eil. Nr. 5.16 Juosmens stuburo dalies diskų ligos, kaip lėtinė stuburo juosmeninio 5-to slankstelio radikulopatija, juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinė disko išvarža yra priskirtos prie profesinių ligų.
Remdamasis šiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Profesinės ligos tyrimo komisija, gavusi pranešimą dėl profesinės ligos įtarimo, turėjo tirti visas aplinkybes, turėjusias įtakos tariamai profesinei ligai, bei darbo aplinkos kenksmingus fizikinius veiksnius (Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.12 ir 23.14.5 punktai) ne nuo pranešimo gavimo momento, t. y. 2006-02-06, o nuo 1997 m., kai pareiškėjui atsirado pirmieji ligos simptomai ir buvo diagnozuotos ligos. Be to, Profesinės ligos tyrimo komisija pagal Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.13 punktą, atlikdama tyrimą, turėjo remtis ankstesnių (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatais, tačiau įvertino tik 2006 m. duomenis.
Kadangi Profesinių ligų sąrašas yra abstraktus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė skundžiamoje išvadoje privalėjo nurodyti priežastis ir motyvus, kodėl pareiškėjui prieš išsėtinę sklerozę diagnozuotos ligos „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis“ nepatenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ nurodytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo“ (5.3 punktas) sąrašą, o liga „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ – į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ nurodytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“ (5.19) sąrašą, kai šios ligos pareiškėjui buvo diagnozuotos jau nuo 1997 m., o išsėtinė sklerozė diagnozuota dar nebuvo.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pripažįsta, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tai yra pagrindas panaikinti administracinį aktą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl LR sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007-10-04 išvada Nr. 220/07 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ panaikinama, o atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos nustatymo ir atsižvelgti į teismo sprendimu nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trūkumus. Teismas daro išvadą, kad skundas pagrįstas, todėl tenkintinas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Kadangi atsakovė netinkamai atliko savo pareigas nustatydama profesinę ligą, t. y. ją tirdama, nesurinko visų būtinų duomenų (tai buvo nustatyta atlikus ekspertizę), todėl pareiškėjo turėtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės priteistinos.
Byloje esantis mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas 2007-10-31 banke AB „Hansabankas“ sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (b. l. 2), 2008-01-24 grynųjų pinigų paėmimo kvitas Nr. 245679586 patvirtina, kad pareiškėjas pervedė 1 000 Lt už ekspertizės atlikimą (b. l. 106). Pagal 2008-10-29 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. TMI VS0000147 matyti, kad už atliktą ekspertizės aktą Nr. EKG 103/08 (01) Vilniaus apygardos administracinis teismas turi sumokėti 1 225 Lt (b. l. 132). Teismas (mokėjimo nurodymai Nr. 1440 ir Nr. 1441) 2008-11-19 sumokėjo 1 225 Lt už atliktą ekspertizės aktą (b. l. 134, 135). Patenkinus pareiškėjo skundą pagal su LR ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį pareiškėjo su bylos nagrinėjimu turėtos išlaidos (žyminis mokestis ir ekspertizės akto apmokėjimas) priteisiamos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo V. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2007-10-04 išvadą Nr. 220/07 „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisiją išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo V. P. profesinės ligos nustatymo ir atsižvelgti į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trūkumus.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pareiškėjo V. P. naudai 1 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio už atliktą ekspertizę.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 225 Lt pareiškėjo patirtų išlaidų dėl ekspertizės skyrimo, kurias ji turi pervesti į Vilniaus apygardos administracinio teismo sąskaitą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.