Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys: skolininkė E. R. (Samulienė), R. R., antstolis Irmantas Gaidelis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad antstolis I. Gaidelis vykdo 791,55 Lt skolos išieškojimą iš skolininkės E. R. (Samulienės) į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pagal 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (8.3) 7-10-20614, 2009 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (8.3) 7-10-41694, 2009 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (8.3) 7-10-57107. Nurodytas antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. rugpjūčio 22 d. siūlymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. skolininko dalies kiekvieno sutuoktinio gaunamose pajamose, nustatymo klausimas (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolininkės dalies jos ir sutuoktinio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatymo

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte be kita ko nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgęs, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatyti CK 3.123 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju antstolio priverstinai išieškoma skola yra asmeninė skolininkės prievolė. Pareiškime išieškotojas nurodė, kad skolininkė neturi lėšų banko sąskaitose, registruotinų transporto priemonių. Skolininkė su sutuoktiniu R. R. susituokė 2010 m. lapkričio 27 d. (vykdomoji byla Nr. 8/09/01797, b. l. 99, 111). Skolininkei nuosavybės teise priklauso 13/16 dalių buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių garažo (bokso) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 13/16 dalių buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 8/09/01797, b. l. 86–89). Nurodyto nekilnojamojo turto dalį skolininkė įgijo iki santuokos, kitą dalį – po santuokos sudarymo, bet paveldėjimo būdu. Aptariamas turtas kvalifikuotinas asmenine skolininkės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas). Pareiškėjas nenurodė ir vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė ir jos sutuoktinis turtą paveldėjo jį perduodant bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir nustatęs, kad yra skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkės asmeninės nuosavybės teise turimo turto nepakanka, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukreipti išieškojimo į skolininkės dalį, turimą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Priešingu atveju, t. y. nukreipus išieškojimą į skolininkės E. R. dalį bendrame turte, būtų pažeista CK 3.112 straipsnio 1 dalis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilnius miesto 3 apylinkės teismą.